BEGIN:VCALENDAR
PRODID://WordPress//Event-Post-V5.9.2//EN
VERSION:2.0
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Warsaw
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0100
TZOFFSETTO:+0100
DTSTART:19700329T020000
RRULE:FREQ=YEARLY;BYDAY=-1SU;BYMONTH=3
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0100
TZOFFSETTO:+0100
TZNAME:CET
DTSTART:19701025T030000
RRULE:FREQ=YEARLY;BYDAY=-1SU;BYMONTH=10
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
SUMMARY:Tarptautinė paroda „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“
UID:https://instytutpolski.pl/vilnius/2025/10/14/tarptautine-paroda-senoji-lietuva-napoleono-ordos-akvarelese/
LOCATION:
DTSTAMP:20251016
DTSTART;TZID=Europe/Warsaw:20251016
DTEND;TZID=Europe/Warsaw:20260208
DESCRIPTION:2025.10.16 – 2026.02.08 
Parodos atidarymas: 2025 m. spalio 16 d. 18 val., Nacionalinis muziejus
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Katedros a. 4,
Vilnius)
Napoleonas Orda (1807–1883) – vienas įvairiapusiškiausių XIX a.
Lietuvos kūrėjų, visuomenininkų. Paryžiuje jis išgarsėjo kaip
pianistas ir kompozitorius, jo muzikinius kūrinius ir gebėjimus vertino
tokie meistrai kaip Friderikas Šopenas, Ferencas Listas ir Stanislovas
Moniuška. N. Orda aktyviai telkė nuo politinių persekiojimų iš Rusijos
pasitraukusius asmenis, užsiėmė publicistine veikla, rašė straipsnius,
eilėraščius ir poemas, artimai bendravo su žymiausiu to laiko poetu
Adomu Mickevičiumi. Vis dėlto vertingiausia ir gausiausia N. Ordos
meninio palikimo dalis yra piešiniai ir akvarelės, pristatomos šioje
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų
rūmų ir Krokuvos nacionalinio muziejaus parodoje.
Ši itin spalvinga asmenybė įkūnija valstybingumą praradusios Lietuvos
gyventojo, intelektualo dilemas: visų vadinamas lietuviu, tačiau vargiai
mokėjo lietuviškai; dėl dalyvavimo antirusiškose jaunimo organizacijose
buvo pašalintas iš Vilniaus universiteto ir negalėjo siekti aukštojo
mokslo, bet būdamas itin smalsus toliau tęsė mokslinę veiklą, parašė
lenkų kalbos gramatiką, traktatą apie muzikos komponavimą. Nepaprastai
mylėjo tėvynę, tačiau buvo priverstas iš jos emigruoti ir keletą
dešimtmečių gyventi svetur; siekė įamžinti žūvantį valstybės
paveldą, bet nuolat susidurdavo su lėšų trūkumu, ligomis, visuomenės
dėmesio stoka. Vis dėlto per paskutinius du savo gyvenimo dešimtmečius
N. Orda sukūrė neįkainojamą akvarelių ir piešinių rinkinį, kuriame
užfiksuoti nykstantys Lietuvos valstybingumo ir didybės ženklai liudijo
tiek nepaprastai didelį norą šitai išsaugoti, tiek asmeninį menininko
santykį su savuoju kraštu, jo istorija, kultūra ir tikėjimu.
 N. Ordos dailės palikimą sudaro kiek daugiau nei tūkstantis akvarelių,
piešinių ir eskizų. Daugumą jų paveldėjo kūrėjo sesers Hortenzijos
ir jos vyro Aleksandro anūkė Konstancija Skirmuntaitė, viena
aktyviausių krajovcų judėjimo, siekusio Lietuvos ir Lenkijos susitaikymo
tarpukariu, dalyvių. Ji aktyviai bendravo su Lietuvos nepriklausomybės
šaukliais, ypač Jonu Basanavičiumi. Būtent ji pagrindinę N. Ordos
palikimo dalį padovanojo Krokuvos nacionaliniam muziejui. Iki šiol čia
saugomi net 989 šio menininko darbai. Beveik 70 procentų sukauptų
kūrinių atspindi būtent Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
architektūros ir kraštovaizdžio peizažus, o kituose užfiksuoti vaizdai
iš N. Ordos kelionių po Prancūziją, Vokietiją, Šveicariją,
Austriją, Portugaliją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją, Olandiją,
Belgiją, Alžyrą.
 Šioje tarptautinėje parodoje lankytojai kviečiami pirmą kartą gyvai
susipažinti su didele dalimi įspūdingiausių N. Ordos darbų, skirtų
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldui įamžinti. Parodą sudaro
keturios dalys. Pirmoje pristatomas N. Ordos gyvenimas, kūryba ir jos
raida; antroje – religinės paskirties pastatai, kurie buvo itin svarbūs
šiam labai pamaldžiam kūrėjui. Trečioje eksponuojami eskizai ir
akvarelės, kuriuose matyti miestų vaizdai, joje puikiai atsiskleidžia ir
autoriaus paieškos, bandant išreikšti savo kūrybiškumą, kurti
skirtingos spalvų gamos darbus. Didžiausioje, ketvirtoje, dalyje galima
susipažinti su darbais, kuriuose matyti Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės pilys, rūmai ir dvarai, giminių, kovojusių už
Lietuvos valstybingumą, palikimas.
Paroda veiks iki 2026 m. vasario 8 d.  
Parodos organizatorius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdovų rūmai
Partneris: Lenkijos institutas Vilniuje
END:VEVENT
END:VCALENDAR