BEGIN:VCALENDAR
PRODID://WordPress//Event-Post-V5.9.2//EN
VERSION:2.0
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Warsaw
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0100
TZOFFSETTO:+0200
DTSTART:19700329T020000
RRULE:FREQ=YEARLY;BYDAY=-1SU;BYMONTH=3
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0100
TZNAME:CET
DTSTART:19701025T030000
RRULE:FREQ=YEARLY;BYDAY=-1SU;BYMONTH=10
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
SUMMARY:Šokio spektaklio ABRAXAS premjera!
UID:https://instytutpolski.pl/vilnius/2026/09/04/sokio-spektaklio-abraxas-premjera/
LOCATION:
DTSTAMP:20260923
DTSTART;TZID=Europe/Warsaw:20260923
DTEND;TZID=Europe/Warsaw:20260924
DESCRIPTION:Premjera – 2026 m. rugsėjo 23 d. Kultūros bare „Kablys“.
Bilietus platina: bilietai.lt
Lenkų choreografija ir dramaturgija, lietuvių šokėjai bei tarptautinis
kūrėjų bendradarbiavimas – jau 2026 m. rugsėjo 23 d. „Kablyje“
įvyks pasaulinė šokio spektaklio ABRAXAS premjera. Spektaklis įkvėptas
kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus 1978 m. oratorijos „Paskutinės
pagonių apeigos“. Jame nagrinėjamos muzikos ir judesio galimybės
sugrąžinti ritualo galias, padedančias patirti katarsį.
Pasimetimas yra šiek tiek laukinis. Jis prasideda tada, kai kūnas
praranda įprastus orientyrus ir nebeaišku, kur esi ar kuria kryptimi
judėti. Tai paklydimo ir sumaišties būsena, kuri kartu sustiprina
dėmesį aplinkai. Pasimetimas artimas nuostabai – akimirkai, kai
įprastas pasaulio suvokimas trumpam sutrinka. Tada kelias veda į mišką:
erdvę, kurioje lengva prarasti kryptį, bet kartu galima atrasti kitus
būdus judėti, matyti ir orientuotis.
Miškas čia nėra atsitiktinis vaizdinys. Jis jau glūdi kompozitoriaus
Broniaus Kutavičiaus „Paskutinėse pagonių apeigose“ – 1978 m.
sukurtume kūrinyje, įkvėpusiame šokio spektaklį ABRAXAS. Kutavičiaus
kūrinyje susipina choro, vargonų ir rago muzika, o greta jų atsiranda
žiogas, ąžuolas, gyvatė ir kalnas. Laukinė gamta ir miškas čia nėra
fonas – ji yra neatsiejama muzikos dalis.
ABRAXAS šį pasaulį perkelia į kūną ir judesį. Pasimetimas čia tampa
fizine praktika: kūnai krinta, praranda kryptį, o judėjimas ne visada
veda pirmyn. Jis gali klaidžioti, suktis, krypti, subyrėti ar judėti
prieš patį save.
Choreografą Pawełą Sakowiczių (Lenkija) domina įtampa tarp aiškios
ritualo struktūros ir kūno, kuris gali prarasti kryptį ar iš jos
išsprūsti. Kartu su šokėjais Oksana Grazniova, Ieva Navickaite ir
Eivinu Dziena jis tyrinėja, kaip keičiasi kūnų judėjimas ir santykiai,
kai nebelieka aiškių orientyrų.
Kūrybinė komanda
Choreografas: Paweł Sakowicz
Dramaturgė: Anka Herbut
Kompozitoriai: Agnė Matulevičiūtė, Bronius Kutavičius („Paskutinės
pagonių apeigos“, 1978)
Kostiumų dailininkė: Elena Marija Veleckaitė
Šviesų dailininkas: Julius Kuršis
Šokėjai: Oksana Griaznova, Ieva Navickaitė, Eivinas Dziena
Prodiuserė: Rusnė Kregždaitė
Vykdančioji prodiuserė: Greta Senkutė
Komunikacijos vadovė: Rasa Kregždaitė
Technikos vadovas: Vladislav Bajaznyj
Dizainerė (vizualų): Sofija Laurušonytė
Fotografas (vizualų): Kęstutis Žilionis
Spektaklyje naudojamas B. Kutavičiaus oratorijos „Paskutinės pagonių
apeigos“ įrašas (2001 m.). Atlieka: Kamerinis choras „Aidija“,
Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras (dirigentas Romualdas
Gražinis), Kauno valstybinis choras, Lietuvos nacionalinis simfoninis
orkestras (dirigentas Robertas Šervenikas).
Spektaklio prodiuseris: MMLAB teatras
Koprodiuseriai: Sapiegų rūmai, Komuna Warszawa (Lenkija), Studio Hrdnů
(Čekija)
Partneriai: Kultūros baras „Kablys“, Lenkijos institutas Vilniuje,
Lietuvos Respublikos ambasada Singapūre, Lietuvos Respublikos ambasada
Lenkijoje, Lietuvos Respublikos ambasada Čekijoje
END:VEVENT
END:VCALENDAR