BEGIN:VCALENDAR
PRODID://WordPress//Event-Post-V5.9.2//EN
VERSION:2.0
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Warsaw
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0100
TZOFFSETTO:+0200
DTSTART:19700329T020000
RRULE:FREQ=YEARLY;BYDAY=-1SU;BYMONTH=3
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0100
TZNAME:CET
DTSTART:19701025T030000
RRULE:FREQ=YEARLY;BYDAY=-1SU;BYMONTH=10
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
SUMMARY:Klaipėdos muzikinio teatro premjera su kviestiniais muzikais iš Lenkijos
UID:https://instytutpolski.pl/vilnius/2026/09/25/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos/
LOCATION:
DTSTAMP:20261009
DTSTART;TZID=Europe/Warsaw:20261009
DTEND;TZID=Europe/Warsaw:20261013
DESCRIPTION:Barokinė G. F. Händelio opera „Julijus Cezaris“
Libreto autorius: Nicola Francesco Haym
Pirmasis pastatymas: 1724 m. vasario 20 d. Karaliaus teatre Londone
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, Klaipėda)
Operos „Julijus Cezaris“ premjera – 2026 m. spalio 9 d. 18:30 val.
2026 m. spalio 10 d. 18:30 val.
2026 m. spalio 13 d. 18:30 val.
Trukmė: ~2 val. (2 veiksmai su viena pertrauka)
Kalba: italų kalba
Subtitrai: lietuvių ir anglų kalba
Rodrigo Calveyra – operos „Julijus Cezaris“ muzikos vadovas ir
dirigentas
Tristan Braun – spektaklio režisierius
Daugiau informacijos ir bilietai: Julijus Cezaris 
2026 m. spalio 9 d. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) scenoje
laukiama išskirtinio įvykio: pirmą kartą Lietuvos muzikinio teatro
scenoje pastatyta Georgo Friedricho Händelio opera „Julijus Cezaris
Egipte“, o KVMT repertuarą praturtins autentiškai atliekamas baroko
sceninis veikalas. Operos pastatymui jėgas suburs KVMT bei kviestiniai
solistai iš Lietuvos ir užsienio, Klaipėdos koncertų salės Kamerinis
orkestras, kviestiniai baroko muzikos instrumentalistai bei visa KVMT
baleto trupė. 
KVMT drąsiai imasi vieno didžiausių jungtinių teatro pastatymų ir dar
baroko dvasioje. Iki šiol nė vienas Lietuvos teatras negalėjo pasigirti
savo repertuare turintis G. F. Händelio operą „Julijus Cezaris
Egipte“, tad tai didžiulis iššūkis ir neeilinis įvykis Lietuvos
muzikiniame pasaulyje. Taip pat tai pirmas kartas šalyje, kai muzikinio
teatro repertuare atsiduria autentiškai atliekama baroko opera.
Dirigentas, žinomas baroko muzikos atlikėjas Rodrigo Calveyra (Brazilija
/ Prancūzija) pabrėžia šio projekto svarbą: „Teatro scenoje
pastatyti baroko operą, atliekamą autentiškais instrumentais bei
stiliumi – tai didžiulis žingsnis pirmyn. Europoje tokie pastatymai
visuomet sulaukia didžiulio susidomėjimo.“
Georgo Friedricho Händelio „Julijus Cezaris“ – viena ryškiausių
baroko operų, kurioje istorinis pasakojimas susipina su meile, valdžios
troškimu, kerštu ir išdavyste. Daugiau nei tris šimtus metų
skaičiuojantis kūrinys iki šiol stebina ne tik muzikinės formos
rafinuotumu, bet ir galingu emociniu užtaisu, o jame skambančios arijos
laikomos tikrais hitais – daugelį jų klausytojai atpažins vos
išgirdę pirmuosius taktus.
Nors operos veiksmas nukelia į tolimą praeitį, meilės, pavydo,
išdavystės, keršto ir valdžios troškimo sūkurys įtraukia ir šių
dienų žmogų. Veikiausiai todėl opera čia atsiskleidžia ne kaip
praeities artefaktas, o kaip gyvas, pulsuojantis ir paveikus sceninis
vyksmas. Cezaris, Kleopatra ir kiti veikėjai pastatyme ne tik istorinės
figūros – jie žmonės, kuriems tenka rinktis tarp asmeninių troškimų
bei politinių interesų.
Specialiai baroko operai Klaipėdoje suburta „Canto Fiorito“ atlikėjų
komanda muziką atliks istoriniais instrumentais – barokine arfa, viola
da gamba, liutnia, barokiniais obojais, fagotais. Jų skambesys G. F.
Händelio kūriniui suteiks ypatingą spalvą, drauge leis išryškinti
baroko muzikos grožį bei subtilumą. Spektaklyje dalyvauja istoriniais
instrumentais grojantys lenkų muzikai Tomasz Wesołowski, Krzysztof
Stencel ir Gabriel Mucha.
Pirmą kartą Lietuvoje statomas „Julijus Cezaris“ uostamiestyje
subūrė didelę tarptautinę kūrėjų ir atlikėjų komandą. Ryškūs
baroko muzikos interpretatoriai, ambicingas pastatymo mastas operą
išskiria iš viso teatro repertuaro – tarptautiškumu bei užmojais
projektas peržengia Vakarų regiono ar net Lietuvos ribas.
Baroko entuziastams „Julijus Cezaris“ taps tikru muzikiniu desertu, o
mažiau su šio laikotarpio muzika susipažinusiems klausytojams –
pirmuoju žingsniu į užburiantį baroko pasaulį.
Generalinis spektaklio rėmėjas – VMG grupė.
Lenkų menininkų dalyvavimą spektaklyje remia Lenkijos institutas
Vilniuje.
Tomasz Wesołowski – fagotininkas, grojantis istoriniais instrumentais,
koncertuojantis solo, kameriniuose kolektyvuose ir orkestruose, taip pat
užsiimantis pedagogine veikla. 2004 m. su pagyrimu baigė Gdansko
Stanisławo Moniuszkos muzikos akademiją (Wojciecho Orawieco klasę).
Grojimo istoriniais instrumentais žinias ir gebėjimus tobulino Hagos
karališkojoje konservatorijoje, vadovaujant Donnai Agrell ir Wouterui
Verschurenui, bei Milano tarptautinėje muzikos akademijoje pas Alberto
Grazzį.
Gdansko miesto prezidento ir Fondazione Marco Fodella stipendijų
laureatas. Nuo 2008 m. Poznanės I. J. Paderewskio muzikos akademijoje moko
groti istoriniu fagotu. 2022 m. apsigynė disertaciją, skirtą
Étienne’o Ozi 42 kaprizams fagoto solo, ir 2023 m. jam buvo suteiktas
daktaro laipsnis.
Bendradarbiauja su žymiausiais istoriniais instrumentais grojančiais
orkestrais, tarp kurių „Les Musiciens du Louvre“, „Capella
Cracoviensis“, istorinis orkestras {oh!}, „B'rock“, Fraiburgo baroko
orkestras, „Les Musiciens du Prince“, „Anima Eterna“,
„RoChrispanaset“, „Gli Angeli Genève“, „Cappella
Mediterannea“, „Bach Collegium Japan“, „Netherlands Bach
Society“, „Canto Fiorito“, „Arte Dei Suonatori“.
Darė įrašus „Mezzo“, „Arte“, „Erato“, Lenkijos radijui,
„Channel Classics“, „naïve“, „Alpha“, BIS, ORF, „claves“,
„Brillant Classics“, DUX, taip pat „Netflix“ ir HBO.
Dažnai skaito paskaitas Lenkijos ir užsienio universitetuose bei muzikos
mokyklose.
Krzysztof Stencel – kamerinės muzikos atlikėjas ir pedagogas,
priklausantis pirmajai muzikų, kurių specializacija – istoriniai
instrumentai, kartai. Katovicų muzikos akademijoje baigė Mieczysławo
Korczo klasę, studijas tęsė Hjustone (JAV) pas Williamą VerMeuleną.
2014 m. jam suteiktas muzikos mokslų daktaro laipsnis.
Senąją muziką atliko su „Helsinki Baroque Orchestra“, „Den Jyske
Sinfonietta“, „Finnish Baroque Orchestra“, „Enghave Barok“,
Vroclavo baroko orkestru, „Esterházy Hofkapelle“, „Capella
Savaria“ ir „Arte dei Suonatori“.
Taip pat koncertuoja kaip šiuolaikinis valtornistas. Nuo 2017 m.
„Sinfonia Varsovia“ narys, be to, grojo „World Orchestra for Peace“
ir Nacionalinės filharmonijos orkestre. Dirbtuvių valtornistams
„Rogowisko“ sumanytojas ir rengėjas, o Poznanės I. J. Paderewskio
muzikos akademijoje vadovauja valtornos klasei. Dar, autentiškai atliekant
istorinę muziką, pučia ragą.
Gabriel Mucha groja istoriniais fagotais ir dulcianais, nes jo širdžiai
nepaprastai mielas senųjų epochų skambesys. Mėgsta muzikinius
atradimus. Jam labiausiai patinka ieškoti pamirštų kūrinių, dirbti su
manuskriptais ir jų šiuolaikiniais variantais bei atlikti veikalus, kurie
koncertuose skamba retai.
Nuolat dalyvauja Poznanės muzikos akademijos projektuose – tiek kaip
kamerinių ansamblių, tiek kaip istorinių ansamblių narys. Atliko
Giovannio Bononcinio, Johanno Friedricho Fascho, Giuseppe’s Torellio,
Georgo Friedricho Händelio, Johanno Josepho Fuxo ir kitų XVII–XVIII a.
kompozitorių kūrinius. 2024 m. atlikdamas klasikinį repertuarą
istoriniu fagotu grojo Gaetano Donizetti, Amédée Rasetti ir Andreaso
Gottlobo Schwarzo kūrinius.
Be muzikos, dievina fantastiką – tiek knygas, tiek filmus. Jaučia
silpnybę vintažiniams daiktams, turi gana didelę vinilinių plokštelių
kolekciją, o laisvalaikiu siuva. Gyvena Žešuve, dirba Varšuvoje,
studijuoja Poznanėje, stažuojasi orkestre Paryžiuje, taigi, be
instrumentų, lagaminas ir kelioninė pagalvė – jo nuolatiniai
atributai.
END:VEVENT
END:VCALENDAR