{"id":2913,"date":"2021-10-20T14:44:43","date_gmt":"2021-10-20T12:44:43","guid":{"rendered":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?page_id=2913"},"modified":"2026-01-16T11:23:25","modified_gmt":"2026-01-16T10:23:25","slug":"kulturos-institucijos","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/","title":{"rendered":"Kult\u016bros institucijos"},"content":{"rendered":"\n

Nacionalin\u0117s filharmonijos<\/strong><\/a> pagrindin\u0117 u\u017eduotis \u2013 puosel\u0117ti ir pl\u0117toti lenki\u0161kos muzikos tradicijas, parodyti pasaulio muzikinio paveldo turtingum\u0105 bei populiarinti \u0161iuolaikin\u0119 muzik\u0105 \u0161alyje ir u\u017esienyje. Filharmonija savo tikslus \u012fgyvendina steigdama simfoninius orkestrus, mi\u0161rius chorus ir kamerinius ansamblius, taip pat rengdama simfoninius, kamerinius, chorin\u0117s muzikos bei solinius koncertus vaikams ir jaunimui. Be to, Filharmonija leid\u017eia kompaktines plok\u0161teles, daro \u012fra\u0161us radijui, televizijai ir internetui, bendradarbiauja su meninio ugdymo \u012fstaigomis bei vykdo pedagogin\u0119 veikl\u0105 ugdydama jaunuosius talentus. Nuo 1995 m. Nacionalin\u0117 filharmonija kas 5 metus organizuoja vien\u0105 seniausi\u0173 ir presti\u017ei\u0161kiausi\u0173 fortepijono muzikos konkurs\u0173 pasaulyje \u2013 Tarptautin\u012f Fryderyko Chopino pianist\u0173 konkurs\u0105.\u00a0<\/p>\n

Krzysztofo Pendereckio Europos muzikos centro Liuslavicuose<\/strong><\/a> pagrindin\u0117 id\u0117ja \u2013 \u012fkv\u0117pti talentingiausius jaunus muzikus tobulinti savo \u012fg\u016bd\u017eius ir siekti visi\u0161ko meninio brandumo. Susitikimuose, meistri\u0161kumo kursuose, dirbtuv\u0117se ir koncertuose dalyvauja talentingiausi scenos meno atstovai, taip pat pasaulinio lygio menininkai ir pedagogai. D\u0117l student\u0173 miestelio privalum\u0173 (i\u0161sid\u0117stymas, architekt\u016bra, infrastrukt\u016bra, koncert\u0173 sal\u0117) ir turtingos program\u0173 pasi\u016blos centre nuolat verda gyvenimas. Vienas pagrindini\u0173 centro projekt\u0173 \u2013 muzikos akademij\u0173 studentams skirta edukacin\u0117 programa \u201eVasaros muzikos akademija\u201c, organizuojama bendradarbiaujant su \u201eScharoun Ensemble Berlin\u201c oktetu, kuriame groja legendin\u0117s Berlyno filharmonijos muzikantai.\u00a0<\/p>\n

Nacionalin\u012f Lenkijos radijo simfonin\u012f orkestr\u0105<\/a> (<\/strong>NLRSO, lenk. NOSPR) 1935 metais Var\u0161uvoje \u012fk\u016br\u0117 Grzegorz Fitelberg ir jam vadovavo iki Antrojo pasaulinio karo prad\u017eios. 1945 m. orkestr\u0105 Katovicuose atgaivino Witold Rowicki. Be archyvo \u012fra\u0161\u0173 Lenkijos radijui, orkestras \u012fra\u0161\u0117 daugiau nei 300 album\u0173. Su NLRSO koncertavo daug puiki\u0173 dirigent\u0173 ir solist\u0173. Orkestras nuolat pristato lenk\u0173 muzik\u0105 viso pasaulio koncert\u0173 sal\u0117se. Per savo gyvavimo istorij\u0105 NLRSO koncertavo 52 \u0161alyse, 5 \u017eemynuose. 2014 m. atidaryta nauja orkestro nuolatin\u0117 b\u016bstin\u0117 su 1800 viet\u0173 koncert\u0173 sale. Bendradarbiaudamas su did\u017eiausiomis pasaulio muzikos \u012fra\u0161\u0173 studijomis, kolektyvas nepaprastai prisid\u0117jo prie lenk\u0173 kompozitori\u0173, \u012fskaitant Witold\u0105 Lutos\u0142awsk\u012f, Krzysztof\u0105 Pendereck\u012f ir Henryk\u0105 Miko\u0142aj\u0173 G\u00f3reck\u012f, muzikos populiarinimo. 2019 m. NLRSO priimtas \u012f tarptautin\u0119 organizacij\u0105 \u201eEuropean Concert Hall Organization\u201c, kuri vienija 21 \u012ftakingiausi\u0105 kult\u016bros institucij\u0105 Europoje.\u00a0<\/p>\n

Jerzio Semkowo Lenkijos orkestras \u201eSinfonia Iuventus\u201c <\/strong><\/a>\u012fkurtas 2007 metais. J\u012f sudaro talentingiausi meno akademij\u0173 absolventai bei studentai iki 30 met\u0173 am\u017eiaus. \u201eSinfonia Iuventus\u201c suteikia jauniems muzikantams galimyb\u0119 dirbti profesionaliame orkestre, susipa\u017einti su pla\u010diu orkestro repertuaru ir dirbti su puikiais dirigentais bei solistais. Kolektyvas koncertuoja ir daro \u012fra\u0161us Lenkijoje bei u\u017esienyje, taip pat dalyvauja festivaliuose. 2009 m. \u201eSinfonia Iuventus\u201c tapo Europos nacionalini\u0173 jaunimo orkestr\u0173 federacijos (EFNYO) nariu, da\u017enai koncertavo u\u017esienyje, vyko \u012f koncertines keliones po Ukrain\u0105, Kinij\u0105 ir Italij\u0105, dalyvavo tokiuose festivaliuose kaip \u201eFestival de Musique de Strasbourg\u201c arba \u201eClassic Night VEREIN OPERA\u201c.\u00a0<\/p>\n

Lenkijos muzikos leidykla <\/strong><\/a>(Polskie Wydawnictwo Muzyczne, PWM) \u2013 valstybin\u0117 kult\u016bros institucija, kuri specializuojasi leisdama natas ir knygas apie lenk\u0173 muzik\u0105 \u2013 nuo klasicizmo ir romantizmo iki XXI am\u017eiaus. Leidiniais naudojasi jaunieji muzikai, \u017einomi menininkai, orkestrai, d\u0117stytojai ir daugyb\u0117 muzikos myl\u0117toj\u0173. PWM leidini\u0173 galima rasti visame pasaulyje, nes bendradarbiaujama su daugybe muzikos platintoj\u0173, kurie savo rinkoms pristato Chopino, Szymanowskio, Wieniawskio, Moniuszko, Bacewicz k\u016brinius, taip pat lenk\u0173 edukacin\u0119 muzik\u0105 ir \u0161iuolaikini\u0173 kompozitori\u0173 k\u016brinius. Lenkijoje PWM atstovauja daugeliui garsi\u0173 u\u017esienio leid\u0117j\u0173, tarp kuri\u0173 \u201eSchott Music\u201c, \u201eBoosey & Hawkes\u201c, Edition \u201ePeters\u201c, \u201eBaerenreiter\u201c, \u201eBreitkopf & Hartel\u201c.\u00a0<\/p>\n

Nacionalinis Helenos Modrzejewskos senasis teatras Krokuvoje<\/strong><\/a> \u2013 vienas seniausi\u0173 teatr\u0173 Lenkijoje, gyvuojantis jau 230 met\u0173. Teatre k\u016br\u0117 tokie menininkai kaip Tadeusz Kantor, Jerzy Grotowski ir Andrzej Wajda. \u0160iandien, beveik keturiasde\u0161imties pavadinim\u0173 repertuare, be kita ko, yra Krystiano Lupos, Pawe\u0142o Mi\u015bkiewicziaus, Jano Klatos, Agnieszkos Gli\u0144skos, Monikos Strz\u0119pkos ir Krzysztofo Garbaczewskio spektakliai. Senasis teatras jau kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 bendradarbiauja su partneriais i\u0161 \u010cekijos, Pranc\u016bzijos, Vokietijos, Vengrijos, Italijos, Rumunijos, Rusijos ir JAV. Su jais kuriami bendri tarptautiniai teatro projektai.\u00a0<\/p>\n

2017 m. \u012fkurta Lenkijos karali\u0161koji opera<\/strong><\/a> skleid\u017eia muzikin\u0119 kult\u016br\u0105 rengdama, pristatydama ir populiarindama oper\u0105, oratorijas, simfonin\u0119 ir kamerin\u0119 muzik\u0105, ypating\u0105 d\u0117mes\u012f skirdama lenk\u0173 kompozitori\u0173 muzikai, ypa\u010d sen\u0173j\u0173 meistr\u0173 repertuarui, taip pat prikeldama naujam gyvenimui pamir\u0161tus lenk\u0173 k\u016brinius. 2018 m. rugs\u0117j\u012f \u012fsteigtas ansamblis \u201eCapella Regia Polona\u201c, kur\u012f sudaro jauni ir talentingi muzikantai. Kolektyvas specializuojasi atlikdamas sen\u0105j\u0105 muzik\u0105, grodamas istoriniais instrumentais bei j\u0173 kopijomis. Muzikantai dirba su geriausiais Lenkijos ir u\u017esienio ansambliais. Karali\u0161koji lenk\u0173 opera \u2013 tai vieta, kur puosel\u0117jamas Lenkijos muzikos akademij\u0173 absolvent\u0173 talentas.<\/p>\n

Var\u0161uvos didysis teatras \u2013 Lenkijos nacionalin\u0117 opera<\/strong><\/a>\u00a0 \u2013<\/strong> itin svarbi Lenkijos nacionalinei kult\u016brai valstybin\u0117 kult\u016bros institucija, \u017de\u010dpospolitos (Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos) teatro tradicij\u0173 paveld\u0117toja. Didysis teatras \u2013 Nacionalin\u0117 opera vykdo \u012fvairias ne tik su operos ir baleto spektakli\u0173 statymu susijusias veiklas, taip pat u\u017esiima leidyba, parodomis ir edukacija. Tai institucija, \u201e\u012fsteigta puosel\u0117ti ir savo veikla praturtinti istorines kult\u016brines tradicijas bei populiarinti \u0161iuolaikin\u0119 lenk\u0173 muzikin\u0119 k\u016bryb\u0105 ir balet\u0105, taip pat pristatyti vertingiausius lenk\u0173 ir pasaulinio repertuaro k\u016brinius\u201c. \u0160i misija vykdoma nuosekliai, tinkamai formuojant repertuar\u0105, remiant jaun\u0173j\u0173 talent\u0173 ugdym\u0105 Operos akademijoje bei pristatant lenk\u0173 muzikos ir baleto literat\u016br\u0105, pvz., internetu rodomi teatro spektakliai, bendri projektai bei garso ir vaizdo \u012fra\u0161ai. Remdamasis turtingomis tradicijomis, jis atlieka ypa\u010d svarbi\u0105 kult\u016bros formavimo funkcij\u0105, si\u016blo pla\u010di\u0105 kult\u016brini\u0173 rengini\u0173 palet\u0119, galin\u010di\u0105 sudominti Lenkijos ir u\u017esienio \u017ei\u016brovus. Tarp pastaruoju metu didelio d\u0117mesio sulaukusi\u0173 teatro projekt\u0173 \u2013 Karolio Szymanowskio operos \u201eKaralius Rogeris\u201c pristatymas \u0160vedijos karali\u0161kojoje operoje (2019) ir Prahos nacionaliniame teatre (2020).\u00a0<\/p>\n

Nacionalinis teatras <\/strong><\/a>\u2013 ketvirtoji seniausia nacionalin\u0117 scena Europoje. Teatr\u0105 1765 m. \u012fk\u016br\u0117 karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Beveik septyniasde\u0161imt aktori\u0173 vaidina trijose scenose. Repertuare \u2013 per trisde\u0161imt lenk\u0173 ir pasaulio dramaturgijos spektakli\u0173. Nacionaliniame teatre susitinka \u012fvairios estetikos ir skirtingos kartos. Pagal kasmetin\u012f kritik\u0173 reiting\u0105 jis da\u017enai skelbiamas geriausiu Lenkijos teatru. Teatras daug gastroliavo u\u017esienyje, palaik\u0117 nuolatinius kult\u016brinius ry\u0161ius su Aleksandro teatru Sankt Peterburge, organizavo Tarptautin\u012f nacionalini\u0173 teatr\u0173 susitikim\u0105 ir Nacionalini\u0173 teatr\u0173 simpozium\u0105. Su teatru bendradarbiavo daug \u017einom\u0173 u\u017esienio re\u017eisieri\u0173, tarp kuri\u0173 Konstantinas Bogomolovas, Jacques\u2019as Lassalle\u2019as, Eimuntas Nekro\u0161ius ir Ivanas Vyrypajevas.\u00a0<\/p>\n

\u0160iuolaikinio meno centras Ujazdowskio pilis <\/strong><\/a>\u2013 vieta, kur kuriamas ir pristatomas menas, \u0161iuolaikinio pasaulio tyrin\u0117jimo \u012frankis. Tai erdv\u0117 k\u016brybi\u0161kam eksperimentui. \u0160MC tarpdisciplinin\u0117 programa skatina k\u016bryb\u0105 vaizduojamojo meno, performanso, kino, muzikos, literat\u016bros ir humanitarini\u0173 moksl\u0173 sankirtoje. Institucija nuolat bendradarbiauja su u\u017esienio \u0161iuolaikinio meno institucijomis, vykdo pla\u010di\u0105 menini\u0173 rezidencij\u0173 programa. Centras kasmet kvie\u010dia atrinktus menininkus i\u0161 u\u017esienio \u012f rezidencijas bei ilgalaikius projektus, organizuoja lenk\u0173 meninink\u0173 atrankas \u012f rezidencijas u\u017esienyje. \u0160iuolaikinio meno centras taip pat rengia vie\u0161nages kitiems meno praktikams, pvz., menotyrininkams ir kuratoriams, organizuodamas vie\u0161nag\u0119 drauge su tarptautin\u0117mis organizacijomis, tarp kuri\u0173 \u201eAkademie Schloss Solitude\u201c (Vokietija), \u201ePoints Center for Contemporary Art\u201c (Kinija), \u201eKyoto Art Center\u201c (Japonija). Pasira\u0161ius sutartis su u\u017esienio platintojais, tarp kuri\u0173 \u201eMotto\u201c ir \u201eWalther K\u00f6nig\u201c, Ujazdowskio pilies \u0161iuolaikinio meno centro leidiniai tapo prieinami u\u017e Lenkijos rib\u0173. Jie pristatyti 2018 m. tarptautin\u0117je meno knyg\u0173 mug\u0117je \u201eBon Art Book Fair Keresht\u201c netoli Teherano (Iranas) bei 2019 m. \u201eMiss Read\u201c Berlyne (Vokietija).\u00a0<\/p>\n

Pagrindin\u0117 Lenkijos skulpt\u016bros centro<\/strong><\/a> misija \u2013 rengti skulpt\u016br\u0173 parodas, rinkti ir kaupti \u0161iuolaikin\u0117s skulpt\u016bros kolekcij\u0105, pri\u017ei\u016br\u0117ti nuolatin\u0119 istorin\u0119 ekspozicij\u0105 J\u00f3zefo Brandto r\u016bmuose. Kiekvienais metais daugiau nei 200 Lenkijos ir u\u017esienio meninink\u0173 pasinaudoja \u012fvairiomis centro si\u016blomomis galimyb\u0117mis. Centras turi savo architekt\u016bra ir kra\u0161tovaizd\u017eiu verting\u0105 erdv\u0119. J\u0105 sudaro \u0160iuolaikin\u0117s skulpt\u016bros muziejus ir kra\u0161tovaizd\u017eio parko teritorijoje esan\u010dios galerijos. Centras vykdo \u012fvairias edukacines veiklas, taip pat skirtas asmenims su negalia. Be to, jis tvarko \u0161alyje ir u\u017esienyje dirban\u010di\u0173 lenk\u0173 meninink\u0173 dokumentacijos mokslin\u012f katalog\u0105 bei jo elektronin\u0119 versij\u0105. Viena svarbiausi\u0173 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 parod\u0173 \u2013 Henry’o Moore’o darb\u0173 pristatymas, surengtas bendradarbiaujant su Henry’o Moore’o fondu (Peri Grinas, Did\u017eioji Britanija). I\u0161skirtinio menininko darb\u0173 parod\u0105 lyd\u0117jo XX am\u017eiaus lenk\u0173 skulptori\u0173, \u012fkv\u0117pt\u0173 jo meno, darbai. 2020 m., bendradarbiaudamas su \u201eKunsthaus Wiesbaden\u201c, centras Oronske sureng\u0117 parod\u0105 \u201eNem\u0117toma akmenimis, gyvenant stikliniame name\u201c, joje pristatydamas lenk\u0173 ir vokie\u010di\u0173 meninink\u0173 k\u016brinius.<\/p>\n

Japonijos meno ir technologij\u0173 muziejus \u201e<\/strong>Manggha\u201c<\/strong><\/a> atlieka muziejaus bei kult\u016bros centro funkcijas, skleisdamas \u017einias apie Japonij\u0105 ir Tolimuosius Rytus. Moderniame, aplinkai draugi\u0161kame pastate, kur\u012f suprojektavo \u017eymus japon\u0173 architektas Arata Isozaki, veikia naujo tipo muziejus, kuriame taikomi nauji veiklos metodai ir formos. Naudodamasis savo ilgamete patirtimi ir ry\u0161iais, muziejus nagrin\u0117ja temas, daugiausia susijusias su daile, taip pat su muzika, teatru, kinu, literat\u016bra, filosofija, Japonijos ir Tolim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 religija. Jame pristatyta daugiau nei 100 parod\u0173, \u012fskaitant tradicin\u012f japon\u0173 men\u0105, \u0161iuolaikin\u0119 grafik\u0105, tapyb\u0105, instaliacijas ir naujausias japon\u0173 technologijas.\u00a0<\/p>\n

Belsko Bialos animacini\u0173 film\u0173 studija<\/strong><\/a> \u2013 seniausia lenk\u0173 animacini\u0173 film\u0173 studija. Joje sukurta daugiau nei 1000 film\u0173, tarp kuri\u0173 5 pilnametra\u017eiai. Filmas \u201eDid\u017eioji Boleko ir Lioleko kelion\u0117\u201c parduotas 86 \u0161alims. Studija daug d\u0117mesio skiria vaik\u0173 ugdymui, stato Pasak\u0173 ir animacijos interaktyv\u0173 centr\u0105. Be film\u0173 vaikams, studijoje sukurti autoriniai filmai suaugusiems \u017ei\u016brovams. Jie sulauk\u0117 didel\u0117s s\u0117km\u0117s \u0161alies ir tarptautiniuose festivaliuose. Su studija bendradarbiavo daug pripa\u017eint\u0173 meninink\u0173, tarp j\u0173 Krzysztofas Pendereckis, Agnieszka Osiecka, Andrzej Czeczot, Zbigniew Lengren ir Eryk Lipi\u0144ski.\u00a0<\/p>\n

Dokumentini\u0173 ir vaidybini\u0173 film\u0173 studija<\/strong><\/a> \u012fkurta 1949-aisiais. I\u0161 prad\u017ei\u0173 tai buvo dokumentini\u0173 film\u0173 ir Lenkijos kino kronikos gamybos centras, ta\u010diau greitai tapo svarbiu vaidybini\u0173 film\u0173 centru. \u0160ioje studijoje sukurti gars\u016bs lenk\u0173 dokumentiniai filmai ir \u0161imtai kino kronikos serij\u0173, o filmus k\u016br\u0117 tokie autoriai kaip Andrzej Munk, Krzysztof Kie\u015blowski, Jan \u0141omnicki, Tadeusz Makarczy\u0144ski, Ludwik Perski, Maria Kwiatkowska, W\u0142adys\u0142aw \u015alesicki, Kazimierz Karabasz ir kiti. Studijos paviljonuose, laboratorijose ir montavimo kambariuose buvo sukurti gars\u016bs Andrzejaus Wajdos, Jerzio Antczako, Krzysztofo Zanussio, Krzysztofo Kie\u015blowskio, Jerzio Hoffmano k\u016briniai. Pastaraisiais metais studija tapo pla\u010diai \u017einomu \u0161iuolaikinio kino edukacijos centru. \u012e originalius studijos projektus kasmet pl\u016bsta t\u016bkstan\u010diai jaun\u0173 dalyvi\u0173 i\u0161 visos Lenkijos, atvykstan\u010di\u0173 d\u0117l i\u0161skirtini\u0173 u\u017esi\u0117mim\u0173, ekskursij\u0173 ir kino dirbtuvi\u0173.<\/p>\n

E<\/strong>uropos kino centras<\/strong> \u201eCamerimage\u201c<\/strong><\/a> \u2013 tai valstybin\u0117 kult\u016bros \u012fstaiga, kuri\u0105 2019 m. pabaigoje \u012fsteig\u0117 Kult\u016bros ir nacionalinio paveldo ministerija, Tor\u016bn\u0117s miesto savivaldyb\u0117 ir Tumulto fondas. Pagrindinis \u012fstaigos tikslas \u2013 pastatyti Tor\u016bn\u0117je nuolatin\u0119 Tarptautinio kino festivalio \u201eEnergaCAMERIMAGE\u201c b\u016bstin\u0119. Centras kasmet prisideda prie festivalio ir kit\u0173 kult\u016brini\u0173, edukacini\u0173 bei mokslini\u0173 lenk\u0173 ir pasaulio audiovizualin\u0117s kult\u016bros projekt\u0173 organizavimo. Europos kino centras u\u017epild\u0117 Lenkijos kult\u016bros infrastrukt\u016broje buvusi\u0105 sprag\u0105.\u00a0\u00a0<\/p>\n

Vaidybini\u0173 film\u0173 studija Vroclave<\/strong><\/a> yra moderni kult\u016bros \u012fstaiga, d\u0117l geros infrastrukt\u016bros ir turim\u0173 technini\u0173 priemoni\u0173 \u010dia gimsta \u012fvairiausia kino produkcija. Centre taip pat rengiama daugyb\u0117 kinematografijos bei nauj\u0173j\u0173 technologij\u0173 seminar\u0173 ir mokym\u0173, organizuojami kult\u016briniai renginiai. Centre, be kita ko, kuriami filmai, taip pat drauge su kinematografininkais i\u0161 u\u017esienio, seminarai su u\u017esienio menininkais ir film\u0173 k\u016br\u0117jais, IT ir nauj\u0173j\u0173 technologij\u0173 konferencijos, abstrakcij\u0173 kino festivalis bei sta\u017euot\u0117s u\u017esienio universitet\u0173 studentams.\u00a0<\/p>\n

Pilecki\u0173 nam\u0173-muziejaus Mazovijos Ostruvoje <\/strong><\/a>misija \u2013 dokumentuoti, \u012fam\u017einti atminim\u0105 bei skleisti Lenkijoje ir visame pasaulyje \u017eini\u0105 apie rotmistro Witoldo Pileckio ir jo \u017emonos Marijos gyvenim\u0105. Pagrindinis Pilecki\u0173 nam\u0173-muziejaus kult\u016brin\u0117s veiklos tikslas \u2013 pristatyti kapitono Witoldo Pileckio asmenyb\u0119 istoriniame, kult\u016briniame ir socialiniame fone bei i\u0161saugoti ir pri\u017ei\u016br\u0117ti su jo gyvenimu ir veikla susijus\u012f material\u0173j\u012f ir nematerial\u0173j\u012f paveld\u0105, taip pat skleisti jo i\u0161pa\u017eintas vertybes ir nepriklausomyb\u0117s tradicijas.\u00a0<\/p>\n

Var\u0161uvos geto muziejaus<\/strong><\/a> tikslas \u2013 pristatyti tragi\u0161kus Antrojo pasaulinio karo \u012fvykius vokie\u010di\u0173 okupuotoje Lenkijoje ir pagerbti tuo metu gete gyvenusi\u0173 ir kent\u0117jusi\u0173 atminim\u0105. Muziejus \u012fkurtas 2018 m. buvusios Bersohn\u0173 ir Bauman\u0173 vaik\u0173 ligonin\u0117s pastate, adresu Sienna gatv\u0117 60, buvusioje Var\u0161uvos geto teritorijoje. Var\u0161uvos getas buvo did\u017eiausias visoje vokie\u010di\u0173 okupuotoje Europoje. 1941 m. baland\u012f jame gyveno daugiau nei 400 000 \u017emoni\u0173, sugr\u016bst\u0173 ma\u017edaug 3 km\u00b2 plote. D\u0117l savo vietos muziejus tampa buvusios \u017eyd\u0173 Var\u0161uvos simboliu, drauge su kitomis i\u0161saugotomis vietomis kaip No\u017cyk\u0173 sinagoga, \u017dyd\u0173 istorijos institutas bei \u017eyd\u0173 kapin\u0117s Okopowa gatv\u0117je.<\/p>\n

\u0160v. Jono Paulius II muziejus \u201eAtmintis ir tapatyb\u0117\u201c <\/strong><\/a>\u012fkurtas 2018-aisiais. Pristato Lenkijos istorij\u0105 nuo krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173j\u0173 valstybingumo i\u0161tak\u0173 iki \u0161i\u0173 dien\u0173, nesivadovaujant paprastais chronologiniais modeliais. \u0160alies prie Vyslos istorij\u0105 pateikia i\u0161 daugelio perspektyv\u0173, sukurdamas \u012fvairiapusio pa\u017einimo galimyb\u0119, ta\u010diau pagrindinis jo tikslas yra \u012fk\u016bnyti \u0160v. Jono Paulius II \u2013 tik\u0117jusio, kad istorinius \u012fvykius reikia suprasti per filosofini\u0173 ir teologini\u0173 ties\u0173 prizm\u0119, \u2013 \u017eini\u0105. \u0160v. Jono Pauliaus II muziejaus \u201eAtmintis ir tapatyb\u0117\u201c u\u017eduotis \u2013 pristatyti Lenkijos istorij\u0105, lenk\u0173 paveld\u0105, puosel\u0117ti laisv\u0117s ir solidarumo id\u0117jas tiek nacionalin\u0117je, tiek tarptautin\u0117je erdv\u0117je.<\/p>\n

Valstybinis leidybos institutas <\/strong><\/a>\u2013 valstybin\u0117 leidykla, \u012fkurta 1946 metais Var\u0161uvoje. Jis leid\u017eia svarbiausius lenk\u0173 ir pasaulio literat\u016bros k\u016brinius, \u012fskaitant proz\u0105, poezij\u0105, es\u0117 ir literat\u016bros kritikos knygas, taip pat u\u017esiima sklaida, vertimais ir moksline veikla. Be gro\u017ein\u0117s literat\u016bros, kuriai VLI skiria daugiausia d\u0117mesio, leidykloje leid\u017eiama humanitarin\u0117 literat\u016bra, tod\u0117l es\u0117 ir istorija taip pat u\u017eima svarbi\u0105 viet\u0105 instituto leidybin\u0117je veikloje. Garsiausios iki \u0161iol i\u0161leistos serijos: \u201eCivilizacijos kilm\u0117\u201c, \u201e\u0160iuolaikin\u0117s minties biblioteka\u201c (dar vadinama \u201ePlius minus begalyb\u0117\u201c) bei \u201e\u017dinom\u0173 \u017emoni\u0173 biografijos\u201c. I\u0161leisti svarbiausi pasaulio veikalai: Sofoklio, Corneille\u2019io, Racine\u2019o, Bulgakovo, Melville\u2019io, Shakespeare\u2019o, Moli\u00e8re\u2019o, Tolstojaus, Goethe\u2019s, Byrono, Dickenso, Hemingway\u2019aus, Remarque\u2019o, Camus, Roland\u2019o, Stendhalio, Zweigo, Orwello, Kunderos, Hrabalo, Hesse\u2019s, Shaw, Garc\u00edos M\u00e1rquezo, Singerio, Eco bei daugelio kit\u0173. \u00a0\u00a0 \u00a0<\/p>\n

Wojciecho K\u0119trzy\u0144skio \u0160iaur\u0117s institutas<\/strong> Ol\u0161tyne<\/strong><\/a> \u2013 valstybin\u0117 kult\u016bros institucija, \u012fsteigta 2018 m., pakeitusi Wojciecho K\u0119trzy\u0144skio mokslini\u0173 tyrim\u0173 centr\u0105. \u0160iaur\u0117s institutas t\u0119sia centro darb\u0105 \u2013 u\u017esiima senov\u0117s Pr\u016bsijos \u017eemi\u0173, ypa\u010d \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 Lenkijos, paveldo ir istorijos tyrin\u0117jimais bei sklaida. Institutas kaupia, saugo ir r\u016bpinasi mokslini\u0173 tyrim\u0173 rinkiniais, susijusiais su Varmijos ir Moz\u016br\u0173 istorija bei paveldu. Dokumentuoja, vykdo informacin\u0119 ir leidybin\u0119 veikl\u0105, rengia ir leid\u017eia mokslines bei mokslo populiarinimo knygas, \u017eurnalus. Institutas, atlikdamas regiono praeities ir paveldo tyrimus, bendradarbiauja su Lenkijos ir u\u017esienio institucijomis, vykdo stipendij\u0173 ir dotacij\u0173 programas.\u00a0<\/p>\n

\u012e Silezijos instituto<\/strong><\/a> veiklos srit\u012f \u012feina atminties politikos \u012fgyvendinimas Silezijos istoriniame regione, mokslini\u0173 pagrind\u0173 k\u016brimas, siekiant pl\u0117toti \u017einias apie Silezijos istorij\u0105 ir kult\u016bros paveld\u0105, ypating\u0105 d\u0117mes\u012f skiriant \u0161iame regione gyvenusi\u0173 lenk\u0173 istorijai ir kult\u016bros paveldui. Silezijos institutas savo misij\u0105 vykdo dokumentuodamas Silezijos reikalus, ypa\u010d dabartin\u0119 situacij\u0105 Silezijoje ir istorinius ry\u0161ius tarp Silezijos \u017eemi\u0173 ir kit\u0173 Lenkijos \u017eemi\u0173. Instutas planuoja, organizuoja ir vykdo mokslinius darbus, ypating\u0105 d\u0117mes\u012f skirdamas Silezijos ekonominiams, socialiniams, demografiniams, geografiniams, istoriniams ir kult\u016briniams klausimams, taip pat skelbia mokslinius ir mokslo populiarinimo darbus apie Silezij\u0105. Per spaud\u0105, radij\u0105 ir \u012fvairius leidinius \u012fgyvendina informacines kampanijas apie Silezij\u0105 u\u017esienie\u010diams.\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/strong>2020-aisiais \u012fsteigtas Romano Dmowskio ir Ignaco Jano Paderewskio tautin\u0117s minties paveldo institutas<\/strong><\/a> \u012fgyvendina atminties politik\u0105 Lenkijos istorijos ir paveldo srityje, daugiausiai d\u0117mesio kreipdamas \u012f tautin\u0117s, konservatyviosios ir krik\u0161\u010dioni\u0161kosios minties populiarinim\u0105, atlieka Lenkijos istorijos ir paveldo mokslinius tyrimus, vykdo leidybin\u0119, informacin\u0119 veikl\u0105. Skaitmenina ir pristato su instituto veikla susijusia med\u017eiag\u0105.\u00a0<\/p>\n

\u201e<\/strong>Solidarumo\u201c paveldo instituto<\/strong><\/a> misija \u2013 skleisti \u017einias apie \u201eSolidarumo\u201c (\u201eSolidarno\u015b\u0107\u201c) jud\u0117jim\u0105 ir jo svarb\u0105, taip pat tirti ir saugoti jo istorij\u0105 ir autenti\u0161k\u0105 paveld\u0105. \u012e instituto tikslus, be kita ko, \u012feina: \u012fam\u017einti ir populiarinti istorin\u012f Nepriklausomos profesin\u0117s s\u0105jungos \u201eSolidarumas\u201c, visuomeninio jud\u0117jimo ir antikomunistin\u0117s demokratin\u0117s opozicijos Lenkijoje, paveld\u0105 \u0161alyje ir u\u017esienyje, ypating\u0105 d\u0117mes\u012f skiriant 1980 m. rugpj\u016bt\u012f vykusiam Lenkijos pilietiniam sukilimui. Institutas atlieka Nepriklausomos profesin\u0117s s\u0105jungos \u201eSolidarumas\u201c istorijos tyrimus, taip pat inicijuoja kult\u016brinius, socialinius ir mokslinius projektus, susijusius su \u201eSolidarumo\u201c jud\u0117jimo tradicijomis. Taip pat institucijos vienas tiksl\u0173 \u2013 tarptautin\u0117je s\u0105mon\u0117je \u012ftvirtinti lenk\u0173 ind\u0117l\u012f griaunant komunistin\u0119 sistem\u0105.\u00a0<\/p>\n

Europos atminimo ir solidarumo tinklas <\/strong><\/a>tiria, dokumentuoja ir skleid\u017eia \u017einias apie \u0161iuolaikin\u0119 istorij\u0105, ypa\u010d apie XX am\u017eiaus totalitarinius ir autoritarinius re\u017eimus, j\u0173 atsiradimo prie\u017eastis, istorij\u0105 ir pasekmes, kar\u0173 auk\u0173 likimus, priverstines migracijas, rasistinius, nacionalistinius ir ideologinius nusikaltimus ir represijas, taip pat pasiprie\u0161inim\u0105 totalitariniams re\u017eimams ir Europos visuomen\u0117s kovai su jais. Institutas inicijuoja institucij\u0173 ir asmen\u0173, susijusi\u0173 su XX am\u017eiaus Europos istorija, bendradarbiavim\u0105, taip pat renka, analizuoja, dokumentuoja ir platina istorines \u017einias. Institutas savo tiksl\u0173 siekia organizuodamas konferencijas, seminarus, pa\u017eintinius vizitus ir parodas, taip pat vykdydamas leidybin\u0119 veikl\u0105. Europos atminimo ir solidarumo tinklui priklauso Lenkija, Vokietija, Vengrija, Rumunija ir Slovakija. Vienas i\u0161 tarptautini\u0173 jo projekt\u0173 \u2013 paroda po atviru dangumi \u201ePo Did\u017eiojo karo. Naujoji Europa 1918\u20131923 m.\u201c, skirta parodyti naujos tvarkos formavim\u0105si po Pirmojo pasaulinio karo.\u00a0<\/p>\n

Visuomenini\u0173<\/strong> archyv\u0173 centras <\/strong><\/a>\u2013 2020 m. fondo \u201eKarta\u201c ir Lenkijos kult\u016bros ir nacionalinio paveldo ministro \u012fkurta kult\u016bros \u012fstaiga. Centro veikla susijusi su parama socialin\u0117ms iniciatyvoms, u\u017etikrinan\u010dioms tekstini\u0173, ikonografini\u0173, kino, fonografini\u0173 ir kit\u0173 rinkini\u0173, dokumentuojan\u010di\u0173 istorin\u0119 atmint\u012f ir nacionalin\u012f paveld\u0105, apsauga ir min\u0117t\u0173 veikl\u0173 subjekt\u0173 bendradarbiavimo tinklo k\u016brimu bei pilie\u010di\u0173 skatinimu dalyvauti dokumentuojant istorij\u0105. Be to, centras teikia informacij\u0105 bei u\u017esiima savo veiklos sklaida \u0161alyje ir u\u017esienyje, kuria informacin\u0119 sistem\u0105, \u012fskaitant duomen\u0173 bazes, interneto portalus ir IT \u012frankius, vykdo edukacin\u0119 veikl\u0105, \u012fskaitant mokymus, praktinius u\u017esi\u0117mimus ir kursus, vykdo stipendij\u0173 programas, rengia parodas bei leidinius, \u012fskaitant knygas, \u017eurnalus ir multimedijines publikacijas.\u00a0<\/p>\n

Nacionalin\u0117 biblioteka<\/strong><\/a> \u2013 centrin\u0117 valstybin\u0117 biblioteka ir viena svarbiausi\u0173 nacionalini\u0173 kult\u016bros institucij\u0173. Ji atidaryta 1747 m. ir yra viena seniausi\u0173 nacionalini\u0173 bibliotek\u0173 pasaulyje. Vykdydama did\u017eiausios humanitarinio profilio mokslin\u0117s ir vie\u0161osios bibliotekos funkcijas, ji taip pat yra pagrindin\u0117 nacionalin\u0117s literat\u016bros saugykla ir vis\u0173 leidini\u0173 registras. Nacionalin\u0117 biblioteka atlieka mokslinius tyrimus ir rengia mokymus kitoms Lenkijos bibliotekoms. Jos rinkinius galima rasti \u0161iuolaikin\u0117se svetain\u0117se, taip pat polona.pl<\/em> \u2013 did\u017eiausioje Lenkijos skaitmenin\u0117je ir vienoje moderniausi\u0173 pasaulio bibliotekoje. Institucija bendradarbiauja su u\u017esienio \u0161alimis, pvz., skaitmeninant Literat\u016bros instituto \u201eKultura\u201c, \u012fsik\u016brusio Mezon Lafito viloje, vis\u0173 rinkini\u0173, \u012fra\u0161yt\u0173 \u012f UNESCO registr\u0105 \u201ePasaulio atmintis\u201c, rankra\u0161\u010dius ir nuotraukas. Nacionalin\u0117 biblioteka taip pat teikia visapusi\u0161k\u0105 pagalb\u0105 kuriant ir apsaugant i\u0161eivijos rinkinius Rusijos nacionalin\u0117je bibliotekoje Sankt Peterburge bei Berlyno valstybin\u0117s bibliotekos Sen\u0173j\u0173 spaudini\u0173 skyriuje.\u00a0<\/p>\n

Klasicizmo stiliaus r\u016bmai Radzejovicuose 1965 m. tapo kult\u016bros darbuotoj\u0173 k\u016brybos centru. R\u016bmuose taip pat yra muziejaus sal\u0117s ir laikin\u0173 parod\u0173 galerija. K\u016brybos namus Radzejovicuose<\/strong><\/a> globoja Kult\u016bros, nacionalinio paveldo ir sporto ministras. \u012estaiga vykdo savo misij\u0105 sudarydama s\u0105lygas k\u016brybiniam, meniniam, moksliniam ir edukaciniam darbui bei organizuodama koncertus, teatro spektaklius, meno parodas ir kitus kult\u016brinius renginius. Centras taip pat u\u017esiima jaun\u0173j\u0173 meninink\u0173 neakademinio ugdymo pl\u0117tra, j\u0173 k\u016brybos pristatymu bei leidybine veikla.\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nacionalin\u0117s filharmonijos pagrindin\u0117 u\u017eduotis \u2013 puosel\u0117ti ir pl\u0117toti lenki\u0161kos muzikos tradicijas, parodyti pasaulio muzikinio paveldo turtingum\u0105 bei populiarinti \u0161iuolaikin\u0119 muzik\u0105 \u0161alyje ir u\u017esienyje. Filharmonija savo tikslus \u012fgyvendina steigdama simfoninius orkestrus, mi\u0161rius chorus ir kamerinius ansamblius, taip pat rengdama simfoninius, kamerinius, chorin\u0117s muzikos bei solinius koncertus vaikams ir jaunimui. Be to, Filharmonija leid\u017eia kompaktines plok\u0161teles, daro […]<\/p>\n","protected":false},"author":97,"featured_media":2903,"parent":484,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"inline_featured_image":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"class_list":["post-2913","page","type-page","status-publish","has-post-thumbnail","hentry"],"yoast_head":"\nKult\u016bros institucijos - Instytut Polski w Wilnie<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"pl_PL\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Kult\u016bros institucijos - Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"Nacionalin\u0117s filharmonijos pagrindin\u0117 u\u017eduotis \u2013 puosel\u0117ti ir pl\u0117toti lenki\u0161kos muzikos tradicijas, parodyti pasaulio muzikinio paveldo turtingum\u0105 bei populiarinti \u0161iuolaikin\u0119 muzik\u0105 \u0161alyje ir u\u017esienyje. Filharmonija savo tikslus \u012fgyvendina steigdama simfoninius orkestrus, mi\u0161rius chorus ir kamerinius ansamblius, taip pat rengdama simfoninius, kamerinius, chorin\u0117s muzikos bei solinius koncertus vaikams ir jaunimui. Be to, Filharmonija leid\u017eia kompaktines plok\u0161teles, daro […]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2026-01-16T10:23:25+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2021\/10\/NOSPR.jpg\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"2048\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"1365\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/jpeg\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Szacowany czas czytania\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"17 minut\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/\",\"name\":\"Kult\u016bros institucijos - Instytut Polski w Wilnie\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/#primaryimage\"},\"image\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/#primaryimage\"},\"thumbnailUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2021\/10\/NOSPR.jpg\",\"datePublished\":\"2021-10-20T12:44:43+00:00\",\"dateModified\":\"2026-01-16T10:23:25+00:00\",\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/\"]}]},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/#primaryimage\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2021\/10\/NOSPR.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2021\/10\/NOSPR.jpg\",\"width\":2048,\"height\":1365,\"caption\":\"Fot. M. Cieszewski \/ Poland.pl\"},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Pa\u017eink Lenkij\u0105\",\"item\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":3,\"name\":\"Kult\u016bra Lenkijoje\",\"item\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":4,\"name\":\"Kult\u016bros institucijos\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\",\"name\":\"Instytut Polski w Wilnie\",\"description\":\"Instytuty Polskie\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"pl-PL\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Kult\u016bros institucijos - Instytut Polski w Wilnie","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/","og_locale":"pl_PL","og_type":"article","og_title":"Kult\u016bros institucijos - Instytut Polski w Wilnie","og_description":"Nacionalin\u0117s filharmonijos pagrindin\u0117 u\u017eduotis \u2013 puosel\u0117ti ir pl\u0117toti lenki\u0161kos muzikos tradicijas, parodyti pasaulio muzikinio paveldo turtingum\u0105 bei populiarinti \u0161iuolaikin\u0119 muzik\u0105 \u0161alyje ir u\u017esienyje. Filharmonija savo tikslus \u012fgyvendina steigdama simfoninius orkestrus, mi\u0161rius chorus ir kamerinius ansamblius, taip pat rengdama simfoninius, kamerinius, chorin\u0117s muzikos bei solinius koncertus vaikams ir jaunimui. Be to, Filharmonija leid\u017eia kompaktines plok\u0161teles, daro […]","og_url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/","og_site_name":"Instytut Polski w Wilnie","article_modified_time":"2026-01-16T10:23:25+00:00","og_image":[{"width":2048,"height":1365,"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2021\/10\/NOSPR.jpg","type":"image\/jpeg"}],"twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Szacowany czas czytania":"17 minut"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"WebPage","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/","name":"Kult\u016bros institucijos - Instytut Polski w Wilnie","isPartOf":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/#primaryimage"},"image":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/#primaryimage"},"thumbnailUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2021\/10\/NOSPR.jpg","datePublished":"2021-10-20T12:44:43+00:00","dateModified":"2026-01-16T10:23:25+00:00","breadcrumb":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/#breadcrumb"},"inLanguage":"pl-PL","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/"]}]},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/#primaryimage","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2021\/10\/NOSPR.jpg","contentUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2021\/10\/NOSPR.jpg","width":2048,"height":1365,"caption":"Fot. M. Cieszewski \/ Poland.pl"},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/kulturos-institucijos\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Pa\u017eink Lenkij\u0105","item":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/"},{"@type":"ListItem","position":3,"name":"Kult\u016bra Lenkijoje","item":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/pazink-lenkija\/kultura-lenkijoje\/"},{"@type":"ListItem","position":4,"name":"Kult\u016bros institucijos"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/","name":"Instytut Polski w Wilnie","description":"Instytuty Polskie","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"pl-PL"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2913","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/users\/97"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2913"}],"version-history":[{"count":12,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2913\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8466,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2913\/revisions\/8466"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/484"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2903"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2913"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}