{"id":3443,"date":"2022-03-29T12:07:50","date_gmt":"2022-03-29T10:07:50","guid":{"rendered":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?p=3443"},"modified":"2022-04-06T08:48:05","modified_gmt":"2022-04-06T06:48:05","slug":"vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/03\/29\/vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai\/","title":{"rendered":"Vaiki\u0161ki \u017dygimanto Augusto \u0161arvai"},"content":{"rendered":"\n

Tarptautin\u0117 vieno \u0161edevro paroda „Vaiki\u0161ki \u017dygimanto Augusto \u0161arvai” Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejuje<\/p>\n

Parodos atidarymas 2022 m. baland\u017eio 8 d. 17 val. (privaloma registracija: http:\/\/www.registracija.valdovurumai.lt\/Sarvai<\/a>). Paroda veiks iki 2022 m. bir\u017eelio 5 d.<\/p>\n

Parodos glob\u0117jai
Lietuvos Respublikos kult\u016bros ministras Simonas Kairys
Lenkijos Respublikos vicepremjeras, kult\u016bros ir nacionalinio paveldo ministras prof. Piotr Gli\u0144ski<\/p>\n

Nacionalinis muziejus Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s valdov\u0173 r\u016bmai kartu su Krokuvos Vavelio karali\u0161k\u0105ja pilimi \u2013 Valstybiniais meno rinkiniais (Lenkija) ir Adomo Mickevi\u010diaus institutu Var\u0161uvoje (Lenkija), pristato Lenkijos ir Lietuvos kronprinco \u017dygimanto Augusto (1520\u20131572) vaiki\u0161kus \u0161arvus \u2013 ypating\u0105 Renesanso \u0161arvadirbyst\u0117s \u0161edevr\u0105.<\/div>\n
Parodoje eksponuojami \u017dygimanto Augusto vaiki\u0161ki \u0161arvai buvo u\u017esakyti pirm\u0173j\u0173 jo vestuvi\u0173 su El\u017ebieta Habsburgaite proga \u2013 jos per atstovus buvo suplanuotos 1533 metais. Jaunosios t\u0117vas Ferdinandas I trylikame\u010diam \u017eentui u\u017esak\u0117 vaiki\u0161kus reprezentacinius \u0161arvus \u2013 presti\u017ein\u0119 ir itin vertinam\u0105 dovan\u0105. Juos suk\u016br\u0117 Jorgas Zoizenhoferis, garsios ginklakali\u0173 dinastijos atstovas. \u0160is meistras \u0161arv\u0173 yra suk\u016br\u0119s ir Ispanijos bei Portugalijos karaliui Pilypui II, Pranc\u016bzijos karaliui Pranci\u0161kui I bei kitiems Europos monarchams.<\/div>\n
XVI a. riteri\u0161ki \u0161arvai jau buvo tap\u0119 it kostiumu, kur\u012f veik\u0117 ne tiek karo technikos, kiek mados poky\u010diai. \u017dygimanto Augusto \u0161arvai itin vertingi jau vien d\u0117l to, kad vaiki\u0161ki \u0161arvai yra gana reti. Konstrukci\u0161kai suaugusi\u0173j\u0173 ir vaik\u0173 \u0161arvai nesiskyr\u0117, o vaiki\u0161k\u0173 \u0161arv\u0173 retum\u0105 l\u0117m\u0117 tai, kad greitai augantiems vaikams \u0161arvai netrukus tapdavo per ma\u017ei. Taip nutiko ir su \u0161iuo eksponatu, nes 1533 m. sukurti \u0161arvai po de\u0161imtme\u010dio vykstant tuoktuv\u0117ms kronprincui buvo jau buvo per ma\u017ei, tad ne\u012fteikti.<\/div>\n
Vaiki\u0161ki \u017dygimanto Augusto \u0161arvai pasi\u017eymi XVI a. pietin\u0117se vokie\u010di\u0173 \u017eem\u0117se paplitusia reljefine augaline ornamentika, apr\u0117minan\u010dia atskirus elementus, Renesansui b\u016bdinga stilistika, o reprezentacin\u012f pob\u016bd\u012f pabr\u0117\u017eia puo\u0161yba ir auksavimas. \u0160arv\u0173 plok\u0161tel\u0117s sumodeliuotos lyg drabu\u017eis, pasi\u016btas i\u0161 mink\u0161to audinio. Ornamentikoje gausu simboli\u0173 \u2013 antkrutinyje i\u0161rai\u017eyta mitin\u0117 b\u016btyb\u0117 Meluzina, \u0161almo keteroje \u2013 drakonai, siejami su riteri\u0173 glob\u0117ju \u0160v. Jurgiu. \u0160ie \u017dygimanto Augusto \u0161arvai yra labai lengvi, sukurti pagal tikslius jo k\u016bno matmenis. Visgi \u0161arv\u0173 ne\u012fteikus, jie pateko \u012f Ferdinando I ginklin\u0119, v\u0117liaus Austrijos ir Vengrijos muziejus, o tik 2021 m. perduoti Krokuvos Vavelio karali\u0161kajai piliai. Simboli\u0161ka, kad i\u0161 jos \u0161ie \u0161arvai pirmiausia i\u0161vyko \u012f Lietuvos did\u017ei\u0173j\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173 r\u016bmus Vilniuje, kuriuos \u017dygimantas Augustas taip m\u0117go, kuriuos jis stat\u0117.<\/div>\n
\u017dygimantas Augustas buvo paskutinis lietuvi\u0173 kilm\u0117s Gediminai\u010di\u0173-Jogailai\u010di\u0173 dinastijos atstovas Lietuvos did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio ir Lenkijos karaliaus sostuose, \u017dygimanto Senojo (1467\/1506\u20131548) bei ital\u0173 princes\u0117s Bonos Sforcos (1494\u20131557) vienintelis i\u0161gyven\u0119s s\u016bnus. Tiek Lenkijos, tiek Lietuvos sostai t\u0117v\u0173 r\u016bpes\u010diu buvo garantuoti jau vaikyst\u0117je, o 1529 m. k\u0105 tik baigtuose statyti ir i\u0161taigingai \u012frengtuose Lietuvos did\u017ei\u0173j\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173 r\u016bmuose Vilniuje \u012fvyko devynme\u010dio \u017dygimanto Augusto pak\u0117limo Lietuvos did\u017eiuoju kunigaik\u0161\u010diu i\u0161kilm\u0117s.<\/div>\n
Dalis \u017dygimanto Augusto vaikyst\u0117s ir paauglyst\u0117s prab\u0117go Vilniuje, kur\u012f jis labai m\u0117go, ta\u010diau jo vestuv\u0117s su El\u017ebieta Habsburgaite (1526\u20131545), Romos, Vengrijos ir \u010cekijos karaliaus Ferdinando I (1503\u20131564) ir Onos Jogailait\u0117s (1503\u20131547) dukterimi, 1543 m. visgi \u012fvyko Krokuvoje. Nors faktiniu Lietuvos valdovu \u017dygimantas Augustas tur\u0117jo tapti po t\u0117vo mirties, vald\u017ei\u0105 Lietuvoje \u017dygimantas Senasis s\u016bnui patik\u0117jo tuojau po \u0161io vedyb\u0173 \u2013 1544 m. \u017dygimantas Augustas kartu su savo \u017emona El\u017ebieta i\u0161kilmingai \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Vilni\u0173 ir \u0117m\u0117si Lietuvos did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio pareig\u0173. Sostin\u0119 jis apleisdavo tik vykdamas med\u017eioti arba ie\u0161koti priemoni\u0173 sergan\u010diai \u017emonai i\u0161gydyti. Progresavus epilepsijai, El\u017ebieta Habsburgait\u0117 1545 m. Vilniaus r\u016bmuose mir\u0117.<\/div>\n
Po t\u0117vo mirties 1548 m. \u017dygimantas Augustas tapo ir Lenkijos karaliumi, ta\u010diau 1551\u20131566 m. did\u017ei\u0105j\u0105 laiko dal\u012f ir toliau leido Vilniuje. 1560 m. Lietuvos sostin\u0117je \u017dygimantas Augustas pri\u0117m\u0117 popie\u017eiaus nuncij\u0173 Bernard\u0105 Bond\u017eovan\u012f, kuris steb\u0117josi turtinga valdovo kolekcija. Joje, buvo ir 20 valdovo \u0161arv\u0173, gausi biblioteka, gobelen\u0173 ir paveiksl\u0173 rinkiniai. Anot nuncijaus, \u017dygimanto Augusto brangenyb\u0117s Vilniuje pranoko net turtus, matytus pas Venecijos do\u017e\u0105 ir Romos popie\u017ei\u0173.<\/div>\n
\u017dygimantas Augustas buvo tikras Renesanso epochos valdovas \u2013 r\u0117m\u0117 ir vykd\u0117 1564\u20131566 m. Lietuvos valstyb\u0117s valdymo, teis\u0117s ir teism\u0173 reformas, 1566 m. patvirtino Antr\u0105j\u012f Lietuvos Statut\u0105, \u017eymiai padidino i\u017edo pajamas. Lietuvai nepaj\u0117giant atsispirti Maskvos agresijai, o \u017dygimantui Augustui praradus vilt\u012f susilaukti palikuoni\u0173 1569 m. prijung\u0117 dal\u012f Lietuvos \u017eemi\u0173 prie Lenkijos ir taip privert\u0117 Lietuv\u0105 pasira\u0161yti Liublino unij\u0105.<\/div>\n
Paroda skirta Vilniaus 700 met\u0173 jubiliejui pamin\u0117ti.<\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
Parodos partneriai:
Lenkijos institutas Vilniuje
Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje
Lietuvos Respublikos ambasada Var\u0161uvoje<\/div>\n\n\n\n

<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tarptautin\u0117 vieno \u0161edevro paroda „Vaiki\u0161ki \u017dygimanto Augusto \u0161arvai” Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejuje Parodos atidarymas 2022 m. baland\u017eio 8 d. 17 val. (privaloma registracija: http:\/\/www.registracija.valdovurumai.lt\/Sarvai). Paroda veiks iki 2022 m. bir\u017eelio 5 d. Parodos glob\u0117jaiLietuvos Respublikos kult\u016bros ministras Simonas KairysLenkijos Respublikos vicepremjeras, kult\u016bros ir nacionalinio paveldo ministras prof. Piotr Gli\u0144ski Nacionalinis muziejus Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s valdov\u0173 r\u016bmai […]<\/p>\n","protected":false},"author":97,"featured_media":3440,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[31,13],"tags":[],"class_list":["post-3443","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-parodos","category-renginiai"],"yoast_head":"\nVaiki\u0161ki \u017dygimanto Augusto \u0161arvai - Instytut Polski w Wilnie<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/03\/29\/vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"pl_PL\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Vaiki\u0161ki \u017dygimanto Augusto \u0161arvai - Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"Tarptautin\u0117 vieno \u0161edevro paroda „Vaiki\u0161ki \u017dygimanto Augusto \u0161arvai” Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejuje Parodos atidarymas 2022 m. baland\u017eio 8 d. 17 val. (privaloma registracija: http:\/\/www.registracija.valdovurumai.lt\/Sarvai). Paroda veiks iki 2022 m. bir\u017eelio 5 d. Parodos glob\u0117jaiLietuvos Respublikos kult\u016bros ministras Simonas KairysLenkijos Respublikos vicepremjeras, kult\u016bros ir nacionalinio paveldo ministras prof. Piotr Gli\u0144ski Nacionalinis muziejus Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s valdov\u0173 r\u016bmai […]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/03\/29\/vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2022-03-29T10:07:50+00:00\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2022-04-06T06:48:05+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/03\/Zbroja02-mm-png-637x1024.png\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"637\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"1024\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/png\" \/>\n<meta name=\"author\" content=\"kierulisa\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Napisane przez\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"kierulisa\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Szacowany czas czytania\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"4 minuty\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"event\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/03\/29\/vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai\/\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/03\/29\/vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai\/\",\"name\":\"Vaiki\u0161ki \u017dygimanto Augusto \u0161arvai\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/03\/29\/vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai\/#primaryimage\"},\"image\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/03\/Zbroja02-mm-png.png\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/03\/Zbroja02-mm-png-187x300.png\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/03\/Zbroja02-mm-png-637x1024.png\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/03\/Zbroja02-mm-png.png\"],\"thumbnailUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/03\/Zbroja02-mm-png.png\",\"datePublished\":\"2022-03-29T10:07:50+02:00\",\"dateModified\":\"2022-04-06T06:48:05+02:00\",\"author\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20\"},\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/03\/29\/vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/03\/29\/vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai\/\"]}],\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"startDate\":\"2022-04-08\",\"endDate\":\"2022-04-08\",\"eventStatus\":\"EventScheduled\",\"eventAttendanceMode\":\"OfflineEventAttendanceMode\",\"location\":{\"@type\":\"place\",\"name\":\"\",\"address\":\"\",\"geo\":{\"@type\":\"GeoCoordinates\",\"latitude\":\"\",\"longitude\":\"\"}},\"description\":\"Tarptautin\u0117 vieno \u0161edevro paroda \\\"Vaiki\u0161ki \u017dygimanto Augusto \u0161arvai\\\" Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejuje\\nParodos atidarymas 2022 m. baland\u017eio 8 d. 17 val. (privaloma registracija: http:\/\/www.registracija.valdovurumai.lt\/Sarvai). Paroda veiks iki 2022 m. bir\u017eelio 5 d.\\nParodos glob\u0117jaiLietuvos Respublikos kult\u016bros ministras Simonas KairysLenkijos Respublikos vicepremjeras, kult\u016bros ir nacionalinio paveldo ministras prof. Piotr Gli\u0144ski\\nNacionalinis muziejus Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s valdov\u0173 r\u016bmai kartu su Krokuvos Vavelio karali\u0161k\u0105ja pilimi \u2013 Valstybiniais meno rinkiniais (Lenkija) ir Adomo Mickevi\u010diaus institutu Var\u0161uvoje (Lenkija), pristato Lenkijos ir Lietuvos kronprinco \u017dygimanto Augusto (1520\u20131572) vaiki\u0161kus \u0161arvus \u2013 ypating\u0105 Renesanso \u0161arvadirbyst\u0117s \u0161edevr\u0105.\\nParodoje eksponuojami \u017dygimanto Augusto vaiki\u0161ki \u0161arvai buvo u\u017esakyti pirm\u0173j\u0173 jo vestuvi\u0173 su El\u017ebieta Habsburgaite proga \u2013 jos per atstovus buvo suplanuotos 1533 metais. Jaunosios t\u0117vas Ferdinandas I trylikame\u010diam \u017eentui u\u017esak\u0117 vaiki\u0161kus reprezentacinius \u0161arvus \u2013 presti\u017ein\u0119 ir itin vertinam\u0105 dovan\u0105. Juos suk\u016br\u0117 Jorgas Zoizenhoferis, garsios ginklakali\u0173 dinastijos atstovas. \u0160is meistras \u0161arv\u0173 yra suk\u016br\u0119s ir Ispanijos bei Portugalijos karaliui Pilypui II, Pranc\u016bzijos karaliui Pranci\u0161kui I bei kitiems Europos monarchams.\\nXVI a. riteri\u0161ki \u0161arvai jau buvo tap\u0119 it kostiumu, kur\u012f veik\u0117 ne tiek karo technikos, kiek mados poky\u010diai. \u017dygimanto Augusto \u0161arvai itin vertingi jau vien d\u0117l to, kad vaiki\u0161ki \u0161arvai yra gana reti. Konstrukci\u0161kai suaugusi\u0173j\u0173 ir vaik\u0173 \u0161arvai nesiskyr\u0117, o vaiki\u0161k\u0173 \u0161arv\u0173 retum\u0105 l\u0117m\u0117 tai, kad greitai augantiems vaikams \u0161arvai netrukus tapdavo per ma\u017ei. Taip nutiko ir su \u0161iuo eksponatu, nes 1533 m. sukurti \u0161arvai po de\u0161imtme\u010dio vykstant tuoktuv\u0117ms kronprincui buvo jau buvo per ma\u017ei, tad ne\u012fteikti.\\nVaiki\u0161ki \u017dygimanto Augusto \u0161arvai pasi\u017eymi XVI a. pietin\u0117se vokie\u010di\u0173 \u017eem\u0117se paplitusia reljefine augaline ornamentika, apr\u0117minan\u010dia atskirus elementus, Renesansui b\u016bdinga stilistika, o reprezentacin\u012f pob\u016bd\u012f pabr\u0117\u017eia puo\u0161yba ir auksavimas. \u0160arv\u0173 plok\u0161tel\u0117s sumodeliuotos lyg drabu\u017eis, pasi\u016btas i\u0161 mink\u0161to audinio. Ornamentikoje gausu simboli\u0173 \u2013 antkrutinyje i\u0161rai\u017eyta mitin\u0117 b\u016btyb\u0117 Meluzina, \u0161almo keteroje \u2013 drakonai, siejami su riteri\u0173 glob\u0117ju \u0160v. Jurgiu. \u0160ie \u017dygimanto Augusto \u0161arvai yra labai lengvi, sukurti pagal tikslius jo k\u016bno matmenis. Visgi \u0161arv\u0173 ne\u012fteikus, jie pateko \u012f Ferdinando I ginklin\u0119, v\u0117liaus Austrijos ir Vengrijos muziejus, o tik 2021 m. perduoti Krokuvos Vavelio karali\u0161kajai piliai. Simboli\u0161ka, kad i\u0161 jos \u0161ie \u0161arvai pirmiausia i\u0161vyko \u012f Lietuvos did\u017ei\u0173j\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173 r\u016bmus Vilniuje, kuriuos \u017dygimantas Augustas taip m\u0117go, kuriuos jis stat\u0117.\\n\u017dygimantas Augustas buvo paskutinis lietuvi\u0173 kilm\u0117s Gediminai\u010di\u0173-Jogailai\u010di\u0173 dinastijos atstovas Lietuvos did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio ir Lenkijos karaliaus sostuose, \u017dygimanto Senojo (1467\/1506\u20131548) bei ital\u0173 princes\u0117s Bonos Sforcos (1494\u20131557) vienintelis i\u0161gyven\u0119s s\u016bnus. Tiek Lenkijos, tiek Lietuvos sostai t\u0117v\u0173 r\u016bpes\u010diu buvo garantuoti jau vaikyst\u0117je, o 1529 m. k\u0105 tik baigtuose statyti ir i\u0161taigingai \u012frengtuose Lietuvos did\u017ei\u0173j\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173 r\u016bmuose Vilniuje \u012fvyko devynme\u010dio \u017dygimanto Augusto pak\u0117limo Lietuvos did\u017eiuoju kunigaik\u0161\u010diu i\u0161kilm\u0117s.\\nDalis \u017dygimanto Augusto vaikyst\u0117s ir paauglyst\u0117s prab\u0117go Vilniuje, kur\u012f jis labai m\u0117go, ta\u010diau jo vestuv\u0117s su El\u017ebieta Habsburgaite (1526\u20131545), Romos, Vengrijos ir \u010cekijos karaliaus Ferdinando I (1503\u20131564) ir Onos Jogailait\u0117s (1503\u20131547) dukterimi, 1543 m. visgi \u012fvyko Krokuvoje. Nors faktiniu Lietuvos valdovu \u017dygimantas Augustas tur\u0117jo tapti po t\u0117vo mirties, vald\u017ei\u0105 Lietuvoje \u017dygimantas Senasis s\u016bnui patik\u0117jo tuojau po \u0161io vedyb\u0173 \u2013 1544 m. \u017dygimantas Augustas kartu su savo \u017emona El\u017ebieta i\u0161kilmingai \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Vilni\u0173 ir \u0117m\u0117si Lietuvos did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio pareig\u0173. Sostin\u0119 jis apleisdavo tik vykdamas med\u017eioti arba ie\u0161koti priemoni\u0173 sergan\u010diai \u017emonai i\u0161gydyti. Progresavus epilepsijai, El\u017ebieta Habsburgait\u0117 1545 m. Vilniaus r\u016bmuose mir\u0117.\\nPo t\u0117vo mirties 1548 m. \u017dygimantas Augustas tapo ir Lenkijos karaliumi, ta\u010diau 1551\u20131566 m. did\u017ei\u0105j\u0105 laiko dal\u012f ir toliau leido Vilniuje. 1560 m. Lietuvos sostin\u0117je \u017dygimantas Augustas pri\u0117m\u0117 popie\u017eiaus nuncij\u0173 Bernard\u0105 Bond\u017eovan\u012f, kuris steb\u0117josi turtinga valdovo kolekcija. Joje, buvo ir 20 valdovo \u0161arv\u0173, gausi biblioteka, gobelen\u0173 ir paveiksl\u0173 rinkiniai. Anot nuncijaus, \u017dygimanto Augusto brangenyb\u0117s Vilniuje pranoko net turtus, matytus pas Venecijos do\u017e\u0105 ir Romos popie\u017ei\u0173.\\n\u017dygimantas Augustas buvo tikras Renesanso epochos valdovas \u2013 r\u0117m\u0117 ir vykd\u0117 1564\u20131566 m. Lietuvos valstyb\u0117s valdymo, teis\u0117s ir teism\u0173 reformas, 1566 m. patvirtino Antr\u0105j\u012f Lietuvos Statut\u0105, \u017eymiai padidino i\u017edo pajamas. Lietuvai nepaj\u0117giant atsispirti Maskvos agresijai, o \u017dygimantui Augustui praradus vilt\u012f susilaukti palikuoni\u0173 1569 m. prijung\u0117 dal\u012f Lietuvos \u017eemi\u0173 prie Lenkijos ir taip privert\u0117 Lietuv\u0105 pasira\u0161yti Liublino unij\u0105.\\nParoda skirta Vilniaus 700 met\u0173 jubiliejui pamin\u0117ti.\\n\u00a0\\nParodos partneriai:Lenkijos institutas VilniujeLenkijos Respublikos ambasada VilniujeLietuvos Respublikos ambasada Var\u0161uvoje\"},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/03\/29\/vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai\/#primaryimage\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/03\/Zbroja02-mm-png.png\",\"contentUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/03\/Zbroja02-mm-png.png\",\"width\":1395,\"height\":2242},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/03\/29\/vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Vaiki\u0161ki \u017dygimanto Augusto \u0161arvai\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\",\"name\":\"Instytut Polski w Wilnie\",\"description\":\"Instytuty Polskie\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"pl-PL\"},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20\",\"name\":\"kierulisa\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/\",\"url\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g\",\"contentUrl\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g\",\"caption\":\"kierulisa\"},\"sameAs\":[\"http:\/\/kierulisa\"],\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/kierulisa\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Vaiki\u0161ki \u017dygimanto Augusto \u0161arvai - Instytut Polski w Wilnie","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/03\/29\/vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai\/","og_locale":"pl_PL","og_type":"article","og_title":"Vaiki\u0161ki \u017dygimanto Augusto \u0161arvai - Instytut Polski w Wilnie","og_description":"Tarptautin\u0117 vieno \u0161edevro paroda „Vaiki\u0161ki \u017dygimanto Augusto \u0161arvai” Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejuje Parodos atidarymas 2022 m. baland\u017eio 8 d. 17 val. (privaloma registracija: http:\/\/www.registracija.valdovurumai.lt\/Sarvai). Paroda veiks iki 2022 m. bir\u017eelio 5 d. Parodos glob\u0117jaiLietuvos Respublikos kult\u016bros ministras Simonas KairysLenkijos Respublikos vicepremjeras, kult\u016bros ir nacionalinio paveldo ministras prof. Piotr Gli\u0144ski Nacionalinis muziejus Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s valdov\u0173 r\u016bmai […]","og_url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/03\/29\/vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai\/","og_site_name":"Instytut Polski w Wilnie","article_published_time":"2022-03-29T10:07:50+00:00","article_modified_time":"2022-04-06T06:48:05+00:00","og_image":[{"width":637,"height":1024,"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/03\/Zbroja02-mm-png-637x1024.png","type":"image\/png"}],"author":"kierulisa","twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Napisane przez":"kierulisa","Szacowany czas czytania":"4 minuty"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"event","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/03\/29\/vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai\/","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/03\/29\/vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai\/","name":"Vaiki\u0161ki \u017dygimanto Augusto \u0161arvai","isPartOf":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/03\/29\/vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai\/#primaryimage"},"image":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/03\/Zbroja02-mm-png.png","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/03\/Zbroja02-mm-png-187x300.png","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/03\/Zbroja02-mm-png-637x1024.png","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/03\/Zbroja02-mm-png.png"],"thumbnailUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/03\/Zbroja02-mm-png.png","datePublished":"2022-03-29T10:07:50+02:00","dateModified":"2022-04-06T06:48:05+02:00","author":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20"},"breadcrumb":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/03\/29\/vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai\/#breadcrumb"},"inLanguage":"pl-PL","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/03\/29\/vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai\/"]}],"@context":"https:\/\/schema.org","startDate":"2022-04-08","endDate":"2022-04-08","eventStatus":"EventScheduled","eventAttendanceMode":"OfflineEventAttendanceMode","location":{"@type":"place","name":"","address":"","geo":{"@type":"GeoCoordinates","latitude":"","longitude":""}},"description":"Tarptautin\u0117 vieno \u0161edevro paroda \"Vaiki\u0161ki \u017dygimanto Augusto \u0161arvai\" Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejuje\nParodos atidarymas 2022 m. baland\u017eio 8 d. 17 val. (privaloma registracija: http:\/\/www.registracija.valdovurumai.lt\/Sarvai). Paroda veiks iki 2022 m. bir\u017eelio 5 d.\nParodos glob\u0117jaiLietuvos Respublikos kult\u016bros ministras Simonas KairysLenkijos Respublikos vicepremjeras, kult\u016bros ir nacionalinio paveldo ministras prof. Piotr Gli\u0144ski\nNacionalinis muziejus Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s valdov\u0173 r\u016bmai kartu su Krokuvos Vavelio karali\u0161k\u0105ja pilimi \u2013 Valstybiniais meno rinkiniais (Lenkija) ir Adomo Mickevi\u010diaus institutu Var\u0161uvoje (Lenkija), pristato Lenkijos ir Lietuvos kronprinco \u017dygimanto Augusto (1520\u20131572) vaiki\u0161kus \u0161arvus \u2013 ypating\u0105 Renesanso \u0161arvadirbyst\u0117s \u0161edevr\u0105.\nParodoje eksponuojami \u017dygimanto Augusto vaiki\u0161ki \u0161arvai buvo u\u017esakyti pirm\u0173j\u0173 jo vestuvi\u0173 su El\u017ebieta Habsburgaite proga \u2013 jos per atstovus buvo suplanuotos 1533 metais. Jaunosios t\u0117vas Ferdinandas I trylikame\u010diam \u017eentui u\u017esak\u0117 vaiki\u0161kus reprezentacinius \u0161arvus \u2013 presti\u017ein\u0119 ir itin vertinam\u0105 dovan\u0105. Juos suk\u016br\u0117 Jorgas Zoizenhoferis, garsios ginklakali\u0173 dinastijos atstovas. \u0160is meistras \u0161arv\u0173 yra suk\u016br\u0119s ir Ispanijos bei Portugalijos karaliui Pilypui II, Pranc\u016bzijos karaliui Pranci\u0161kui I bei kitiems Europos monarchams.\nXVI a. riteri\u0161ki \u0161arvai jau buvo tap\u0119 it kostiumu, kur\u012f veik\u0117 ne tiek karo technikos, kiek mados poky\u010diai. \u017dygimanto Augusto \u0161arvai itin vertingi jau vien d\u0117l to, kad vaiki\u0161ki \u0161arvai yra gana reti. Konstrukci\u0161kai suaugusi\u0173j\u0173 ir vaik\u0173 \u0161arvai nesiskyr\u0117, o vaiki\u0161k\u0173 \u0161arv\u0173 retum\u0105 l\u0117m\u0117 tai, kad greitai augantiems vaikams \u0161arvai netrukus tapdavo per ma\u017ei. Taip nutiko ir su \u0161iuo eksponatu, nes 1533 m. sukurti \u0161arvai po de\u0161imtme\u010dio vykstant tuoktuv\u0117ms kronprincui buvo jau buvo per ma\u017ei, tad ne\u012fteikti.\nVaiki\u0161ki \u017dygimanto Augusto \u0161arvai pasi\u017eymi XVI a. pietin\u0117se vokie\u010di\u0173 \u017eem\u0117se paplitusia reljefine augaline ornamentika, apr\u0117minan\u010dia atskirus elementus, Renesansui b\u016bdinga stilistika, o reprezentacin\u012f pob\u016bd\u012f pabr\u0117\u017eia puo\u0161yba ir auksavimas. \u0160arv\u0173 plok\u0161tel\u0117s sumodeliuotos lyg drabu\u017eis, pasi\u016btas i\u0161 mink\u0161to audinio. Ornamentikoje gausu simboli\u0173 \u2013 antkrutinyje i\u0161rai\u017eyta mitin\u0117 b\u016btyb\u0117 Meluzina, \u0161almo keteroje \u2013 drakonai, siejami su riteri\u0173 glob\u0117ju \u0160v. Jurgiu. \u0160ie \u017dygimanto Augusto \u0161arvai yra labai lengvi, sukurti pagal tikslius jo k\u016bno matmenis. Visgi \u0161arv\u0173 ne\u012fteikus, jie pateko \u012f Ferdinando I ginklin\u0119, v\u0117liaus Austrijos ir Vengrijos muziejus, o tik 2021 m. perduoti Krokuvos Vavelio karali\u0161kajai piliai. Simboli\u0161ka, kad i\u0161 jos \u0161ie \u0161arvai pirmiausia i\u0161vyko \u012f Lietuvos did\u017ei\u0173j\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173 r\u016bmus Vilniuje, kuriuos \u017dygimantas Augustas taip m\u0117go, kuriuos jis stat\u0117.\n\u017dygimantas Augustas buvo paskutinis lietuvi\u0173 kilm\u0117s Gediminai\u010di\u0173-Jogailai\u010di\u0173 dinastijos atstovas Lietuvos did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio ir Lenkijos karaliaus sostuose, \u017dygimanto Senojo (1467\/1506\u20131548) bei ital\u0173 princes\u0117s Bonos Sforcos (1494\u20131557) vienintelis i\u0161gyven\u0119s s\u016bnus. Tiek Lenkijos, tiek Lietuvos sostai t\u0117v\u0173 r\u016bpes\u010diu buvo garantuoti jau vaikyst\u0117je, o 1529 m. k\u0105 tik baigtuose statyti ir i\u0161taigingai \u012frengtuose Lietuvos did\u017ei\u0173j\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173 r\u016bmuose Vilniuje \u012fvyko devynme\u010dio \u017dygimanto Augusto pak\u0117limo Lietuvos did\u017eiuoju kunigaik\u0161\u010diu i\u0161kilm\u0117s.\nDalis \u017dygimanto Augusto vaikyst\u0117s ir paauglyst\u0117s prab\u0117go Vilniuje, kur\u012f jis labai m\u0117go, ta\u010diau jo vestuv\u0117s su El\u017ebieta Habsburgaite (1526\u20131545), Romos, Vengrijos ir \u010cekijos karaliaus Ferdinando I (1503\u20131564) ir Onos Jogailait\u0117s (1503\u20131547) dukterimi, 1543 m. visgi \u012fvyko Krokuvoje. Nors faktiniu Lietuvos valdovu \u017dygimantas Augustas tur\u0117jo tapti po t\u0117vo mirties, vald\u017ei\u0105 Lietuvoje \u017dygimantas Senasis s\u016bnui patik\u0117jo tuojau po \u0161io vedyb\u0173 \u2013 1544 m. \u017dygimantas Augustas kartu su savo \u017emona El\u017ebieta i\u0161kilmingai \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Vilni\u0173 ir \u0117m\u0117si Lietuvos did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio pareig\u0173. Sostin\u0119 jis apleisdavo tik vykdamas med\u017eioti arba ie\u0161koti priemoni\u0173 sergan\u010diai \u017emonai i\u0161gydyti. Progresavus epilepsijai, El\u017ebieta Habsburgait\u0117 1545 m. Vilniaus r\u016bmuose mir\u0117.\nPo t\u0117vo mirties 1548 m. \u017dygimantas Augustas tapo ir Lenkijos karaliumi, ta\u010diau 1551\u20131566 m. did\u017ei\u0105j\u0105 laiko dal\u012f ir toliau leido Vilniuje. 1560 m. Lietuvos sostin\u0117je \u017dygimantas Augustas pri\u0117m\u0117 popie\u017eiaus nuncij\u0173 Bernard\u0105 Bond\u017eovan\u012f, kuris steb\u0117josi turtinga valdovo kolekcija. Joje, buvo ir 20 valdovo \u0161arv\u0173, gausi biblioteka, gobelen\u0173 ir paveiksl\u0173 rinkiniai. Anot nuncijaus, \u017dygimanto Augusto brangenyb\u0117s Vilniuje pranoko net turtus, matytus pas Venecijos do\u017e\u0105 ir Romos popie\u017ei\u0173.\n\u017dygimantas Augustas buvo tikras Renesanso epochos valdovas \u2013 r\u0117m\u0117 ir vykd\u0117 1564\u20131566 m. Lietuvos valstyb\u0117s valdymo, teis\u0117s ir teism\u0173 reformas, 1566 m. patvirtino Antr\u0105j\u012f Lietuvos Statut\u0105, \u017eymiai padidino i\u017edo pajamas. Lietuvai nepaj\u0117giant atsispirti Maskvos agresijai, o \u017dygimantui Augustui praradus vilt\u012f susilaukti palikuoni\u0173 1569 m. prijung\u0117 dal\u012f Lietuvos \u017eemi\u0173 prie Lenkijos ir taip privert\u0117 Lietuv\u0105 pasira\u0161yti Liublino unij\u0105.\nParoda skirta Vilniaus 700 met\u0173 jubiliejui pamin\u0117ti.\n\u00a0\nParodos partneriai:Lenkijos institutas VilniujeLenkijos Respublikos ambasada VilniujeLietuvos Respublikos ambasada Var\u0161uvoje"},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/03\/29\/vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai\/#primaryimage","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/03\/Zbroja02-mm-png.png","contentUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/03\/Zbroja02-mm-png.png","width":1395,"height":2242},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/03\/29\/vaikiski-zygimanto-augusto-sarvai\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Vaiki\u0161ki \u017dygimanto Augusto \u0161arvai"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/","name":"Instytut Polski w Wilnie","description":"Instytuty Polskie","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"pl-PL"},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20","name":"kierulisa","image":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/","url":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g","contentUrl":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g","caption":"kierulisa"},"sameAs":["http:\/\/kierulisa"],"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/kierulisa\/"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3443","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/users\/97"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3443"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3443\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3520,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3443\/revisions\/3520"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3440"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3443"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3443"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3443"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}