{"id":3602,"date":"2022-04-29T23:06:40","date_gmt":"2022-04-29T21:06:40","guid":{"rendered":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?p=3602"},"modified":"2022-04-29T23:09:50","modified_gmt":"2022-04-29T21:09:50","slug":"tarptautine-dziazo-diena","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/04\/29\/tarptautine-dziazo-diena\/","title":{"rendered":"Tarptautin\u0117 d\u017eiazo diena"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"font-weight: 400\">Tarptautin\u0117s d\u017eiazo dienos proga kvie\u010diame susipa\u017einti su legendin\u0117mis lenk\u0173 d\u017eiazo grup\u0117mis ir atlik\u0117jais. Taip pat kvie\u010diame pasi\u017ei\u016br\u0117ti archyvin\u012f, 1963 m. vaizdo \u012fra\u0161\u0105, kuriame koncertuoja min\u0117ti atlik\u0117jai.<\/p>\n<p style=\"font-weight: 400\"><strong>Warsaw Stompers<\/strong>\u00a0\u2013 tradicinio d\u017eiazo grup\u0117, \u012fkurta 1957 m. lapkrit\u012f (veik\u0117 iki 1966 m.). Nuo 1961 m. tapo profesionalia grupe. 1958 m. rugs\u0117j\u012f dalyvavo 1-ajame tarptautiniame Jazz Jamboree d\u017eiazo festivalyje Var\u0161uvoje. Iki 1964 m. \u0161iame festivalyje koncertuodavo kasmet. 1962-1966 m. koncertavo \u0160vedijoje, Suomijoje, Ryt\u0173 Vokietijoje, Vakar\u0173 Vokietijoje, Belgijoje, JAV ir Kanadoje.<\/p>\n<p style=\"font-weight: 400\"><strong>Zbigniew Namys\u0142owski<\/strong>\u00a0(1939-2022) \u2013 lenk\u0173 d\u017eiazo saksofonininkas, kompozitorius ir aran\u017euotojas. Buvo pirmuoju d\u017eiazo atlik\u0117ju, i\u0161leidusiu album\u0105 u\u017esienyje. Groti d\u017eiaz\u0105 prad\u0117jo 1957 m. I\u0161 prad\u017ei\u0173\u00a0 \u017eav\u0117josi tradiciniu d\u017eiazu \u2013 grojo trombonu \u017einomose lenk\u0173 diksilendo grup\u0117se, buvo Modern Dixielanders grup\u0117s lyderiu. V\u0117liau atrado modern\u0173j\u012f d\u017eiaz\u0105 ir prad\u0117jo saksofonininko karjer\u0105. 1962 m. su Andrzejaus Trzaskowskio grupe \u201eThe Wreckers\u201c gastroliavo JAV. Septintajame XX a. de\u0161imtmetyje grojo savo \u012fkurtose grup\u0117se: \u201eJazz Rockers\u201c ir \u201eZbigniew Namys\u0142owski Quartet\u201c. Taip pat dalyvavo \u012fra\u0161ant kit\u0173 atlik\u0117j\u0173 albumus, pvz. Krzysztofo Komedos \u201eAstigmatic\u201c ir Czes\u0142awo Niemeno\u00a0\u201eEnigmatic\u201d. 2005 m. Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu koncertavo festivalyje \u201eKaunas Jazz\u201c. Atlik\u0117jo diskografijoje yra per 30 autorini\u0173 album\u0173, i\u0161 kuri\u0173 daugelis buvo i\u0161leista u\u017esienyje.<\/p>\n<p style=\"font-weight: 400\"><strong>Andrzej Trzaskowski<\/strong>\u00a0(1933-1998) \u2013 d\u017eiazo kompozitorius, pianistas, dirigentas ir publicistas. Tapo d\u017eiazo pradininku Lenkijoje. \u017dymus lenk\u0173 atlik\u0117jas Tomasz Sta\u0144ko pavadino j\u012f \u201elenk\u0173 d\u017eiazo smegenimis\u201c. Tai viena svarbiausi\u0173 lenk\u0173 d\u017eiazo asmenybi\u0173 ne tik \u0161io muzikinio \u017eanro k\u016brimosi prad\u017eioje, didel\u0119 \u012ftak\u0105 tur\u0117jo ir tolesnei d\u017eiazo raidai.<br \/>Kartu su kitais dvejais \u017eymiais pianistais Krzysztofu Komeda ir Andrzejumi Kurylewicziumi, \u0161e\u0161tojo XX a. de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje \u012f\u017eengusiais \u012f Lenkijos d\u017eiazo scen\u0105, Trzaskowski nustat\u0117 vien\u0105 svarbiausi\u0173 lenk\u0173 d\u017eiazo kryp\u010di\u0173 \u2013 savo FREE JAZZ koncepcij\u0105.<br \/>1959 m. Trzaskowski \u012fk\u016br\u0117 savo grup\u0119 THE WRECKERS, su kuria 1962 m. du m\u0117nesius gastroliavo JAV. Tai buvo pirmoji lenk\u0173 d\u017eiazo grup\u0117 istorijoje, koncertavusi JAV.<br \/>Be koncertin\u0117s ir organizacin\u0117s veiklos A. Trzaskowski taip pat u\u017esi\u0117m\u0117 \u017eurnalistika ir muzikos kritika. Nuo 1957 m. buvo nuolatinis \u017eurnalo\u00a0\u00a0\u201eJazz Forum\u201d\u00a0\u017eurnalistas ir ap\u017evalgininkas.\u00a0 Publikavo u\u017esienio spaudoje. \u201eXX a. kompozitori\u0173 enciklopedinio \u017eodyno\u201c (1963\u20131965) bendraautoris ir \u201ePWM muzikos enciklopedijos\u201c \u012fra\u0161\u0173 apie d\u017eiaz\u0105 bendraautoris, taip pat daugyb\u0117s recenzij\u0173, straipsni\u0173 ir es\u0117 muzikos \u017eurnaluose autorius.<\/p>\n<p style=\"font-weight: 400\"><strong>Krzysztof Komeda<\/strong>\u00a0(i\u0161 tikro Krzysztof Trzci\u0144ski, 1931-1969) \u2013\u00a0lenk\u0173 d\u017eiazo kompozitorius ir pianistas, visame pasaulyje \u017einom\u0173 d\u017eiazo standart\u0173 ir kino muzikos k\u016br\u0117jas. Modernaus d\u017eiazo pradininkas Lenkijoje. Da\u017eniausiai koncertuodavo su savo sekstetu (\u012fkurtu 1956 m.). Para\u0161\u0117 muzik\u0105 65 filmams. Pirmuoju filmu su Komedos muzika buvo Romano Polanskio trumpametra\u017eis filmas \u201eDu \u017emon\u0117s su spinta\u201c (1958), o paskutiniuoju taip pat Polanskio filmas \u2013 \u201eRozmari k\u016bdikis\u201c (JAV, 1968).<br \/>Komeda lenk\u0173 muzikin\u0117je scenoje debiutavo 1956 m. per I-\u0105j\u012f d\u017eiazo muzikos festival\u012f Sopote. Pasak prof. Mareko Hendrykowskio, Komedos seksteto pasirodymas tapo did\u017eiuliu \u012fvykiu ir prover\u017eiu\u00a0 lenk\u0173 kult\u016broje, nes staiga tuometin\u0117s vald\u017eios smerkiama d\u017eiazo muzika atsid\u016br\u0117 atgimstan\u010dios lenk\u0173 kult\u016bros centre.<\/p>\n<p style=\"font-weight: 400\">\u00a0<\/p>\n<p>https:\/\/www.youtube.com\/watch?v=u9ZfRY6WFjI<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tarptautin\u0117s d\u017eiazo dienos proga kvie\u010diame susipa\u017einti su legendin\u0117mis lenk\u0173 d\u017eiazo grup\u0117mis ir atlik\u0117jais. Taip pat kvie\u010diame pasi\u017ei\u016br\u0117ti archyvin\u012f, 1963 m. vaizdo \u012fra\u0161\u0105, kuriame koncertuoja min\u0117ti atlik\u0117jai. Warsaw Stompers\u00a0\u2013 tradicinio d\u017eiazo grup\u0117, \u012fkurta 1957 m. lapkrit\u012f (veik\u0117 iki 1966 m.). Nuo 1961 m. tapo profesionalia grupe. 1958 m. rugs\u0117j\u012f dalyvavo 1-ajame tarptautiniame Jazz Jamboree d\u017eiazo festivalyje [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":97,"featured_media":3600,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[93],"tags":[],"class_list":["post-3602","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"yoast_head":"<!-- This site is optimized with the Yoast SEO plugin v24.6 - https:\/\/yoast.com\/wordpress\/plugins\/seo\/ -->\n<title>Tarptautin\u0117 d\u017eiazo diena - Instytut Polski w Wilnie<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/04\/29\/tarptautine-dziazo-diena\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"pl_PL\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Tarptautin\u0117 d\u017eiazo diena - Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"Tarptautin\u0117s d\u017eiazo dienos proga kvie\u010diame susipa\u017einti su legendin\u0117mis lenk\u0173 d\u017eiazo grup\u0117mis ir atlik\u0117jais. Taip pat kvie\u010diame pasi\u017ei\u016br\u0117ti archyvin\u012f, 1963 m. vaizdo \u012fra\u0161\u0105, kuriame koncertuoja min\u0117ti atlik\u0117jai. Warsaw Stompers\u00a0\u2013 tradicinio d\u017eiazo grup\u0117, \u012fkurta 1957 m. lapkrit\u012f (veik\u0117 iki 1966 m.). Nuo 1961 m. tapo profesionalia grupe. 1958 m. rugs\u0117j\u012f dalyvavo 1-ajame tarptautiniame Jazz Jamboree d\u017eiazo festivalyje [&hellip;]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/04\/29\/tarptautine-dziazo-diena\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2022-04-29T21:06:40+00:00\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2022-04-29T21:09:50+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/04\/IMGP1364.jpg\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"1600\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"1200\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/jpeg\" \/>\n<meta name=\"author\" content=\"kierulisa\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Napisane przez\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"kierulisa\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Szacowany czas czytania\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"3 minuty\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"event\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/04\/29\/tarptautine-dziazo-diena\/\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/04\/29\/tarptautine-dziazo-diena\/\",\"name\":\"Tarptautin\u0117 d\u017eiazo diena\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/04\/29\/tarptautine-dziazo-diena\/#primaryimage\"},\"image\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/04\/IMGP1364.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/04\/IMGP1364-300x225.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/04\/IMGP1364-1024x768.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/04\/IMGP1364.jpg\"],\"thumbnailUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/04\/IMGP1364.jpg\",\"datePublished\":\"2022-04-29T21:06:40+02:00\",\"dateModified\":\"2022-04-29T21:09:50+02:00\",\"author\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20\"},\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/04\/29\/tarptautine-dziazo-diena\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/04\/29\/tarptautine-dziazo-diena\/\"]}],\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"startDate\":\"2022-04-30\",\"endDate\":\"2022-04-30\",\"eventStatus\":\"EventScheduled\",\"eventAttendanceMode\":\"OfflineEventAttendanceMode\",\"location\":{\"@type\":\"place\",\"name\":\"\",\"address\":\"\",\"geo\":{\"@type\":\"GeoCoordinates\",\"latitude\":\"\",\"longitude\":\"\"}},\"description\":\"Tarptautin\u0117s d\u017eiazo dienos proga kvie\u010diame susipa\u017einti su legendin\u0117mis lenk\u0173 d\u017eiazo grup\u0117mis ir atlik\u0117jais. Taip pat kvie\u010diame pasi\u017ei\u016br\u0117ti archyvin\u012f, 1963 m. vaizdo \u012fra\u0161\u0105, kuriame koncertuoja min\u0117ti atlik\u0117jai.\\nWarsaw Stompers\u00a0\u2013 tradicinio d\u017eiazo grup\u0117, \u012fkurta 1957 m. lapkrit\u012f (veik\u0117 iki 1966 m.). Nuo 1961 m. tapo profesionalia grupe. 1958 m. rugs\u0117j\u012f dalyvavo 1-ajame tarptautiniame Jazz Jamboree d\u017eiazo festivalyje Var\u0161uvoje. Iki 1964 m. \u0161iame festivalyje koncertuodavo kasmet. 1962-1966 m. koncertavo \u0160vedijoje, Suomijoje, Ryt\u0173 Vokietijoje, Vakar\u0173 Vokietijoje, Belgijoje, JAV ir Kanadoje.\\nZbigniew Namys\u0142owski\u00a0(1939-2022) \u2013 lenk\u0173 d\u017eiazo saksofonininkas, kompozitorius ir aran\u017euotojas. Buvo pirmuoju d\u017eiazo atlik\u0117ju, i\u0161leidusiu album\u0105 u\u017esienyje. Groti d\u017eiaz\u0105 prad\u0117jo 1957 m. I\u0161 prad\u017ei\u0173\u00a0 \u017eav\u0117josi tradiciniu d\u017eiazu \u2013 grojo trombonu \u017einomose lenk\u0173 diksilendo grup\u0117se, buvo Modern Dixielanders grup\u0117s lyderiu. V\u0117liau atrado modern\u0173j\u012f d\u017eiaz\u0105 ir prad\u0117jo saksofonininko karjer\u0105. 1962 m. su Andrzejaus Trzaskowskio grupe \u201eThe Wreckers\u201c gastroliavo JAV. Septintajame XX a. de\u0161imtmetyje grojo savo \u012fkurtose grup\u0117se: \u201eJazz Rockers\u201c ir \u201eZbigniew Namys\u0142owski Quartet\u201c. Taip pat dalyvavo \u012fra\u0161ant kit\u0173 atlik\u0117j\u0173 albumus, pvz. Krzysztofo Komedos \u201eAstigmatic\u201c ir Czes\u0142awo Niemeno\u00a0\u201eEnigmatic\u201d. 2005 m. Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu koncertavo festivalyje \u201eKaunas Jazz\u201c. Atlik\u0117jo diskografijoje yra per 30 autorini\u0173 album\u0173, i\u0161 kuri\u0173 daugelis buvo i\u0161leista u\u017esienyje.\\nAndrzej Trzaskowski\u00a0(1933-1998) \u2013 d\u017eiazo kompozitorius, pianistas, dirigentas ir publicistas. Tapo d\u017eiazo pradininku Lenkijoje. \u017dymus lenk\u0173 atlik\u0117jas Tomasz Sta\u0144ko pavadino j\u012f \u201elenk\u0173 d\u017eiazo smegenimis\u201c. Tai viena svarbiausi\u0173 lenk\u0173 d\u017eiazo asmenybi\u0173 ne tik \u0161io muzikinio \u017eanro k\u016brimosi prad\u017eioje, didel\u0119 \u012ftak\u0105 tur\u0117jo ir tolesnei d\u017eiazo raidai.Kartu su kitais dvejais \u017eymiais pianistais Krzysztofu Komeda ir Andrzejumi Kurylewicziumi, \u0161e\u0161tojo XX a. de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje \u012f\u017eengusiais \u012f Lenkijos d\u017eiazo scen\u0105, Trzaskowski nustat\u0117 vien\u0105 svarbiausi\u0173 lenk\u0173 d\u017eiazo kryp\u010di\u0173 \u2013 savo FREE JAZZ koncepcij\u0105.1959 m. Trzaskowski \u012fk\u016br\u0117 savo grup\u0119 THE WRECKERS, su kuria 1962 m. du m\u0117nesius gastroliavo JAV. Tai buvo pirmoji lenk\u0173 d\u017eiazo grup\u0117 istorijoje, koncertavusi JAV.Be koncertin\u0117s ir organizacin\u0117s veiklos A. Trzaskowski taip pat u\u017esi\u0117m\u0117 \u017eurnalistika ir muzikos kritika. Nuo 1957 m. buvo nuolatinis \u017eurnalo\u00a0\u00a0\u201eJazz Forum\u201d\u00a0\u017eurnalistas ir ap\u017evalgininkas.\u00a0 Publikavo u\u017esienio spaudoje. \u201eXX a. kompozitori\u0173 enciklopedinio \u017eodyno\u201c (1963\u20131965) bendraautoris ir \u201ePWM muzikos enciklopedijos\u201c \u012fra\u0161\u0173 apie d\u017eiaz\u0105 bendraautoris, taip pat daugyb\u0117s recenzij\u0173, straipsni\u0173 ir es\u0117 muzikos \u017eurnaluose autorius.\\nKrzysztof Komeda\u00a0(i\u0161 tikro Krzysztof Trzci\u0144ski, 1931-1969) \u2013\u00a0lenk\u0173 d\u017eiazo kompozitorius ir pianistas, visame pasaulyje \u017einom\u0173 d\u017eiazo standart\u0173 ir kino muzikos k\u016br\u0117jas. Modernaus d\u017eiazo pradininkas Lenkijoje. Da\u017eniausiai koncertuodavo su savo sekstetu (\u012fkurtu 1956 m.). Para\u0161\u0117 muzik\u0105 65 filmams. Pirmuoju filmu su Komedos muzika buvo Romano Polanskio trumpametra\u017eis filmas \u201eDu \u017emon\u0117s su spinta\u201c (1958), o paskutiniuoju taip pat Polanskio filmas \u2013 \u201eRozmari k\u016bdikis\u201c (JAV, 1968).Komeda lenk\u0173 muzikin\u0117je scenoje debiutavo 1956 m. per I-\u0105j\u012f d\u017eiazo muzikos festival\u012f Sopote. Pasak prof. Mareko Hendrykowskio, Komedos seksteto pasirodymas tapo did\u017eiuliu \u012fvykiu ir prover\u017eiu\u00a0 lenk\u0173 kult\u016broje, nes staiga tuometin\u0117s vald\u017eios smerkiama d\u017eiazo muzika atsid\u016br\u0117 atgimstan\u010dios lenk\u0173 kult\u016bros centre.\\n\u00a0\\nhttps:\/\/www.youtube.com\/watch?v=u9ZfRY6WFjI\"},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/04\/29\/tarptautine-dziazo-diena\/#primaryimage\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/04\/IMGP1364.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/04\/IMGP1364.jpg\",\"width\":1600,\"height\":1200},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/04\/29\/tarptautine-dziazo-diena\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Tarptautin\u0117 d\u017eiazo diena\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\",\"name\":\"Instytut Polski w Wilnie\",\"description\":\"Instytuty Polskie\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"pl-PL\"},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20\",\"name\":\"kierulisa\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/\",\"url\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g\",\"contentUrl\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g\",\"caption\":\"kierulisa\"},\"sameAs\":[\"http:\/\/kierulisa\"],\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/kierulisa\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Tarptautin\u0117 d\u017eiazo diena - Instytut Polski w Wilnie","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/04\/29\/tarptautine-dziazo-diena\/","og_locale":"pl_PL","og_type":"article","og_title":"Tarptautin\u0117 d\u017eiazo diena - Instytut Polski w Wilnie","og_description":"Tarptautin\u0117s d\u017eiazo dienos proga kvie\u010diame susipa\u017einti su legendin\u0117mis lenk\u0173 d\u017eiazo grup\u0117mis ir atlik\u0117jais. Taip pat kvie\u010diame pasi\u017ei\u016br\u0117ti archyvin\u012f, 1963 m. vaizdo \u012fra\u0161\u0105, kuriame koncertuoja min\u0117ti atlik\u0117jai. Warsaw Stompers\u00a0\u2013 tradicinio d\u017eiazo grup\u0117, \u012fkurta 1957 m. lapkrit\u012f (veik\u0117 iki 1966 m.). Nuo 1961 m. tapo profesionalia grupe. 1958 m. rugs\u0117j\u012f dalyvavo 1-ajame tarptautiniame Jazz Jamboree d\u017eiazo festivalyje [&hellip;]","og_url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/04\/29\/tarptautine-dziazo-diena\/","og_site_name":"Instytut Polski w Wilnie","article_published_time":"2022-04-29T21:06:40+00:00","article_modified_time":"2022-04-29T21:09:50+00:00","og_image":[{"width":1600,"height":1200,"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/04\/IMGP1364.jpg","type":"image\/jpeg"}],"author":"kierulisa","twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Napisane przez":"kierulisa","Szacowany czas czytania":"3 minuty"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"event","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/04\/29\/tarptautine-dziazo-diena\/","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/04\/29\/tarptautine-dziazo-diena\/","name":"Tarptautin\u0117 d\u017eiazo diena","isPartOf":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/04\/29\/tarptautine-dziazo-diena\/#primaryimage"},"image":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/04\/IMGP1364.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/04\/IMGP1364-300x225.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/04\/IMGP1364-1024x768.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/04\/IMGP1364.jpg"],"thumbnailUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/04\/IMGP1364.jpg","datePublished":"2022-04-29T21:06:40+02:00","dateModified":"2022-04-29T21:09:50+02:00","author":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20"},"breadcrumb":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/04\/29\/tarptautine-dziazo-diena\/#breadcrumb"},"inLanguage":"pl-PL","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/04\/29\/tarptautine-dziazo-diena\/"]}],"@context":"https:\/\/schema.org","startDate":"2022-04-30","endDate":"2022-04-30","eventStatus":"EventScheduled","eventAttendanceMode":"OfflineEventAttendanceMode","location":{"@type":"place","name":"","address":"","geo":{"@type":"GeoCoordinates","latitude":"","longitude":""}},"description":"Tarptautin\u0117s d\u017eiazo dienos proga kvie\u010diame susipa\u017einti su legendin\u0117mis lenk\u0173 d\u017eiazo grup\u0117mis ir atlik\u0117jais. Taip pat kvie\u010diame pasi\u017ei\u016br\u0117ti archyvin\u012f, 1963 m. vaizdo \u012fra\u0161\u0105, kuriame koncertuoja min\u0117ti atlik\u0117jai.\nWarsaw Stompers\u00a0\u2013 tradicinio d\u017eiazo grup\u0117, \u012fkurta 1957 m. lapkrit\u012f (veik\u0117 iki 1966 m.). Nuo 1961 m. tapo profesionalia grupe. 1958 m. rugs\u0117j\u012f dalyvavo 1-ajame tarptautiniame Jazz Jamboree d\u017eiazo festivalyje Var\u0161uvoje. Iki 1964 m. \u0161iame festivalyje koncertuodavo kasmet. 1962-1966 m. koncertavo \u0160vedijoje, Suomijoje, Ryt\u0173 Vokietijoje, Vakar\u0173 Vokietijoje, Belgijoje, JAV ir Kanadoje.\nZbigniew Namys\u0142owski\u00a0(1939-2022) \u2013 lenk\u0173 d\u017eiazo saksofonininkas, kompozitorius ir aran\u017euotojas. Buvo pirmuoju d\u017eiazo atlik\u0117ju, i\u0161leidusiu album\u0105 u\u017esienyje. Groti d\u017eiaz\u0105 prad\u0117jo 1957 m. I\u0161 prad\u017ei\u0173\u00a0 \u017eav\u0117josi tradiciniu d\u017eiazu \u2013 grojo trombonu \u017einomose lenk\u0173 diksilendo grup\u0117se, buvo Modern Dixielanders grup\u0117s lyderiu. V\u0117liau atrado modern\u0173j\u012f d\u017eiaz\u0105 ir prad\u0117jo saksofonininko karjer\u0105. 1962 m. su Andrzejaus Trzaskowskio grupe \u201eThe Wreckers\u201c gastroliavo JAV. Septintajame XX a. de\u0161imtmetyje grojo savo \u012fkurtose grup\u0117se: \u201eJazz Rockers\u201c ir \u201eZbigniew Namys\u0142owski Quartet\u201c. Taip pat dalyvavo \u012fra\u0161ant kit\u0173 atlik\u0117j\u0173 albumus, pvz. Krzysztofo Komedos \u201eAstigmatic\u201c ir Czes\u0142awo Niemeno\u00a0\u201eEnigmatic\u201d. 2005 m. Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu koncertavo festivalyje \u201eKaunas Jazz\u201c. Atlik\u0117jo diskografijoje yra per 30 autorini\u0173 album\u0173, i\u0161 kuri\u0173 daugelis buvo i\u0161leista u\u017esienyje.\nAndrzej Trzaskowski\u00a0(1933-1998) \u2013 d\u017eiazo kompozitorius, pianistas, dirigentas ir publicistas. Tapo d\u017eiazo pradininku Lenkijoje. \u017dymus lenk\u0173 atlik\u0117jas Tomasz Sta\u0144ko pavadino j\u012f \u201elenk\u0173 d\u017eiazo smegenimis\u201c. Tai viena svarbiausi\u0173 lenk\u0173 d\u017eiazo asmenybi\u0173 ne tik \u0161io muzikinio \u017eanro k\u016brimosi prad\u017eioje, didel\u0119 \u012ftak\u0105 tur\u0117jo ir tolesnei d\u017eiazo raidai.Kartu su kitais dvejais \u017eymiais pianistais Krzysztofu Komeda ir Andrzejumi Kurylewicziumi, \u0161e\u0161tojo XX a. de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje \u012f\u017eengusiais \u012f Lenkijos d\u017eiazo scen\u0105, Trzaskowski nustat\u0117 vien\u0105 svarbiausi\u0173 lenk\u0173 d\u017eiazo kryp\u010di\u0173 \u2013 savo FREE JAZZ koncepcij\u0105.1959 m. Trzaskowski \u012fk\u016br\u0117 savo grup\u0119 THE WRECKERS, su kuria 1962 m. du m\u0117nesius gastroliavo JAV. Tai buvo pirmoji lenk\u0173 d\u017eiazo grup\u0117 istorijoje, koncertavusi JAV.Be koncertin\u0117s ir organizacin\u0117s veiklos A. Trzaskowski taip pat u\u017esi\u0117m\u0117 \u017eurnalistika ir muzikos kritika. Nuo 1957 m. buvo nuolatinis \u017eurnalo\u00a0\u00a0\u201eJazz Forum\u201d\u00a0\u017eurnalistas ir ap\u017evalgininkas.\u00a0 Publikavo u\u017esienio spaudoje. \u201eXX a. kompozitori\u0173 enciklopedinio \u017eodyno\u201c (1963\u20131965) bendraautoris ir \u201ePWM muzikos enciklopedijos\u201c \u012fra\u0161\u0173 apie d\u017eiaz\u0105 bendraautoris, taip pat daugyb\u0117s recenzij\u0173, straipsni\u0173 ir es\u0117 muzikos \u017eurnaluose autorius.\nKrzysztof Komeda\u00a0(i\u0161 tikro Krzysztof Trzci\u0144ski, 1931-1969) \u2013\u00a0lenk\u0173 d\u017eiazo kompozitorius ir pianistas, visame pasaulyje \u017einom\u0173 d\u017eiazo standart\u0173 ir kino muzikos k\u016br\u0117jas. Modernaus d\u017eiazo pradininkas Lenkijoje. Da\u017eniausiai koncertuodavo su savo sekstetu (\u012fkurtu 1956 m.). Para\u0161\u0117 muzik\u0105 65 filmams. Pirmuoju filmu su Komedos muzika buvo Romano Polanskio trumpametra\u017eis filmas \u201eDu \u017emon\u0117s su spinta\u201c (1958), o paskutiniuoju taip pat Polanskio filmas \u2013 \u201eRozmari k\u016bdikis\u201c (JAV, 1968).Komeda lenk\u0173 muzikin\u0117je scenoje debiutavo 1956 m. per I-\u0105j\u012f d\u017eiazo muzikos festival\u012f Sopote. Pasak prof. Mareko Hendrykowskio, Komedos seksteto pasirodymas tapo did\u017eiuliu \u012fvykiu ir prover\u017eiu\u00a0 lenk\u0173 kult\u016broje, nes staiga tuometin\u0117s vald\u017eios smerkiama d\u017eiazo muzika atsid\u016br\u0117 atgimstan\u010dios lenk\u0173 kult\u016bros centre.\n\u00a0\nhttps:\/\/www.youtube.com\/watch?v=u9ZfRY6WFjI"},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/04\/29\/tarptautine-dziazo-diena\/#primaryimage","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/04\/IMGP1364.jpg","contentUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/04\/IMGP1364.jpg","width":1600,"height":1200},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/04\/29\/tarptautine-dziazo-diena\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Tarptautin\u0117 d\u017eiazo diena"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/","name":"Instytut Polski w Wilnie","description":"Instytuty Polskie","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"pl-PL"},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20","name":"kierulisa","image":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/","url":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g","contentUrl":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g","caption":"kierulisa"},"sameAs":["http:\/\/kierulisa"],"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/kierulisa\/"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3602","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/users\/97"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3602"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3602\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3603,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3602\/revisions\/3603"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3600"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3602"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3602"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3602"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}