{"id":4219,"date":"2022-09-20T12:57:24","date_gmt":"2022-09-20T10:57:24","guid":{"rendered":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?p=4219"},"modified":"2022-09-20T13:00:08","modified_gmt":"2022-09-20T11:00:08","slug":"andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/09\/20\/andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa\/","title":{"rendered":"Andrzej Duda. Rusijos imperializmo karas su Vidurio ir Ryt\u0173 Europa"},"content":{"rendered":"\n

Antrojo pasaulinio karo prad\u017eia, 1939 m. rugs\u0117jo 1 d. naci\u0173 Tre\u010diajam reichui \u012fsiver\u017eus \u012f Lenkij\u0105, yra vienas i\u0161 \u012fvyki\u0173, kasmet minim\u0173 visoje Europoje. Ta\u010diau Soviet\u0173 S\u0105jungos agresijos prie\u0161 Lenkij\u0105 data \u2013 1939 m. rugs\u0117jo 17 d. \u2013 Vakaruose jau n\u0117ra taip pla\u010diai \u017einoma. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties manau, kad svarbu nuolat priminti taip pat ir \u0161\u012f \u012fvyk\u012f, nul\u0117mus\u012f mano t\u0117vyn\u0117s ir kit\u0173 Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161ali\u0173 likim\u0105 visam pus\u0161im\u010diui met\u0173.<\/p>\n

Jei \u0161iandien mes, lenkai, ir kitos m\u016bs\u0173 regiono tautos da\u017enai kartojame, kad pa\u017e\u012fstame Rusij\u0105 ir suprantame jos imperinius motyvus geriau nei Vakarai, mes taip sakome b\u016btent tod\u0117l, kad turime istorin\u0117s patirties, kurios simbolis mums yra rugs\u0117jo 17\u2013oji.<\/p>\n

Raudonosios armijos \u012fsiver\u017eimas \u012f Lenkijos teritorij\u0105 pra\u0117jus dviem su puse savait\u0117s po vermachto ir liuftvaf\u0117s puolimo buvo Hitlerio ir Stalino pakto slaptojo protokolo, 1939 m. rugpj\u016b\u010dio 23 d. pasira\u0161yto abiej\u0173 \u0161ali\u0173 diplomatijos vadov\u0173 Ribbentropo ir Molotovo, nuostat\u0173 \u012fgyvendinimas. Dvi totalitarin\u0117s imperijos sudar\u0117 s\u0105jung\u0105 ir pasidalijo iki tol nepriklausomas buvusias Vidurio Europos \u0161alis. Vokietijos \u012ftakos sferai tur\u0117jo priklausyti vakarin\u0117 Lenkijos dalis, taip pat Lietuva ir Rumunija, o soviet\u0173 \u012ftakos sferai \u2013 rytin\u0117 Lenkijos dalis, Latvija, Estija ir Suomija.<\/p>\n

Mano tautai svarbiausia \u0161io pakto pasekm\u0117 buvo nepriklausomos Lenkijos valstyb\u0117s likvidavimas ir m\u016bs\u0173 teritorijos padalijimas dviem okupacin\u0117ms valstyb\u0117ms \u2013 nacistinei Vokietijai ir komunistinei Rusijai. Kitos \u0161io pakto nuostatos per kitus dvejus metus i\u0161 dalies keit\u0117si. 1940 m. \u017diemos kare Suomija apgyn\u0117 savo suverenitet\u0105. O Lietuv\u0105 po santykin\u0117s nepriklausomyb\u0117s epizodo pasiglem\u017e\u0117 Soviet\u0173 S\u0105junga. Ta\u010diau \u0161ios korekcijos netur\u0117jo \u012ftakos svarbiausiai pakto taisyklei: m\u016bs\u0173 Europos regiono taut\u0173 ir valstybi\u0173 likim\u0105 nuo \u0161iol sprend\u0117 du imperializmai \u2013 Hitlerio ir Stalino.<\/p>\n

Vokie\u010di\u0173 okupacijos metu Lenkija patyr\u0117 mil\u017eini\u0161kus \u017emogi\u0161kuosius ir materialinius nuostolius. Naciai nu\u017eud\u0117 6 milijonus Lenkijos pilie\u010di\u0173, \u012fskaitant beveik 3 milijonus Lenkijos \u017eyd\u0173. Sugriov\u0117 ir sudegino t\u016bkstan\u010dius Lenkijos miest\u0173 ir kaim\u0173, tarp j\u0173 ir \u0161alies sostin\u0119 Var\u0161uv\u0105. Pagrob\u0117 daugyb\u0119 materialini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 vertybi\u0173 \u2013 priva\u010di\u0173 ir valstybini\u0173 ir jos niekados nesugr\u012f\u017eo \u012f mano \u0161al\u012f. Po karo prie\u0161 Niurnbergo ir Var\u0161uvos tribunolus stojo ir pelnytos bausm\u0117s sulauk\u0117 tik keli vokie\u010di\u0173 genocido ir naikinimo, karo nusikaltim\u0173, masinio teroro ir pl\u0117\u0161imo vykdytojai.<\/p>\n

\n
\n
\n
Ta\u010diau nacistin\u0117s Vokietijos nusikaltimus bent jau morali\u0161kai pasmerk\u0117 visas laisvasis pasaulis. Deja, komunistin\u0117s Rusijos nusikaltimai liko nenubausti ir da\u017enai pamir\u0161ti.<\/span><\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n

K\u0105 mums atne\u0161\u0117 daugiau nei pus\u0117s prie\u0161karin\u0117s Lenkijos teritorijos sovietin\u0117 okupacija? Katyn\u0117s \u017eudynes: nu\u017eudyta 22 t\u016bkst. karo belaisvi\u0173 \u2013 Lenkijos kariuomen\u0117s karinink\u0173, policinink\u0173 ir kareivi\u0173, taip pat valdinink\u0173 ir kit\u0173 politini\u0173 kalini\u0173. Jie buvo su\u0161audyti pa\u017eeid\u017eiant visas tarptautines konvencijas, nes Stalinas juos laik\u0117 nesutaikomais komunizmo prie\u0161ais ir i\u0161tikimais savo T\u0117vynei patriotais.<\/p>\n

Pus\u0117 milijono mano t\u0117vynaini\u0173 buvo i\u0161tremti \u012f lagerius ir priverstinio apgyvendinimo vietas Sibire ir Soviet\u0173 S\u0105jungos Azijos dalyje; did\u017eioji j\u0173 dalis i\u0161 tos \u201ene\u017emoni\u0161kos \u017eem\u0117s\u201c niekada negr\u012f\u017eo ir mir\u0117 tremtyje. \u017diaur\u0173 NKVD teror\u0105 ir ideologin\u0119 indoktrinacij\u0105, lenk\u0173 tautin\u0117s tapatyb\u0117s ir tradicij\u0173 naikinim\u0105, prievartin\u012f komunistini\u0173 princip\u0173 diegim\u0105 vaikams ir priverstin\u012f tik\u0117jimo i\u0161si\u017ead\u0117jim\u0105.<\/p>\n

Visa tai yra \u017einoma ne tik mums, lenkams. T\u0105 pat\u012f patyr\u0117 ir Baltijos tautos \u2013 estai, latviai ir lietuviai. Ir dar daugiau taut\u0173, kurios pateko \u012f soviet\u0173 \u012ftakos sfer\u0105 \u0161iems nugal\u0117jus Tre\u010di\u0105j\u012f reich\u0105.<\/p>\n

Hitlerio ir Stalino susitarimas \u017elugo ma\u017eiau nei po dvej\u0173 met\u0173, kai 1941 m. bir\u017eelio 22 d. Vokietija u\u017epuol\u0117 Stalino Rusij\u0105. Ta\u010diau principas, kad Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161ali\u0173 likim\u0105 sprend\u017eia ne j\u0173 laisvos tautos, o imperini\u0173 valstybi\u0173 valdovai, liko galioti.<\/p>\n

Sovietai nugal\u0117jo nacius ir 1945 m. u\u017e\u0117m\u0117 vis\u0105 Lenkijos teritorij\u0105 ir kitas \u0161alis toliau \u012f vakarus bei pietus iki Elb\u0117s, Dunojaus ir Dravos upi\u0173. Kai kurios i\u0161 j\u0173 buvo tiesiogiai inkorporuotos \u012f Soviet\u0173 S\u0105jungos sud\u0117t\u012f kaip federacin\u0117s respublikos \u2013 toks buvo Baltijos valstybi\u0173, baltarusi\u0173, ukrainie\u010di\u0173 likimas. Kitose \u0161alyse \u2013 Lenkijoje, \u010cekoslovakijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir Ryt\u0173 Vokietijoje \u2013 buvo \u012fkurtos marionetin\u0117s vyriausyb\u0117s, sudarytos i\u0161 visi\u0161kai pavald\u017ei\u0173 Maskvai vietini\u0173 komunist\u0173.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 tautoms Tre\u010diojo reicho pralaim\u0117jimas neatne\u0161\u0117 trok\u0161tamos laisv\u0117s. Priklausomyb\u0117 nuo Rusijos imperijos t\u0119s\u0117si iki pat komunistin\u0117s santvarkos \u017elugimo \u2013 i\u0161 viso pus\u0119 am\u017eiaus!<\/p>\n

Tik 1989 m. Lenkijos \u201eSolidarumo\u201c jud\u0117jimo inicijuoti demokratiniai poky\u010diai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 i\u0161laisvino lenkus ir kitas Vidurio ir Ryt\u0173 Europos tautas, kurios atgavo savo suverenias valstybes. Dauguma j\u0173 palaipsniui tapo visateis\u0117mis NATO ir Europos S\u0105jungos nar\u0117mis.<\/p>\n

Ta\u010diau m\u016bs\u0173 regiono \u0161ali\u0173 nepriklausomyb\u0117 visados buvo krislas Rusijos imperialist\u0173 akyse. Vos tik Maskva atsigavo po \u0161oko, kur\u012f patyr\u0117 netekusi stalinistin\u0117s \u012ftakos sferos, ji \u0117m\u0117si pastang\u0173 atkurti imperij\u0105. Prisimename 2008 m. karin\u012f i\u0161puol\u012f prie\u0161 Sakartvel\u0105. Taip pat prisimename \u017eiaur\u0173 laisv\u0117s jud\u0117jim\u0173 slopinim\u0105 Baltarusijoje ir Ukrainoje. Galiausiai, prisimename prie\u0161i\u0161k\u0105 Rusijos politik\u0105 nepriklausomos Ukrainos at\u017evilgiu, ginkluot\u0105 Krymo ir Donbaso aneksij\u0105 2014 m. ir, svarbiausia, nuo 2022 m. vasario 24 d. vykstant\u012f pilno masto genocidin\u012f kar\u0105 prie\u0161 nepriklausom\u0105 Ukrainos valstyb\u0119.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 regiono \u017emon\u0117ms, turintiems istorin\u0119 patirt\u012f, kuri\u0105 simbolizuoja \u0161iandienos data \u2013 rugs\u0117jo 17\u2013oji \u2013 nekyla joki\u0173 abejoni\u0173, kad imperin\u0117 Rusija v\u0117l siekia pl\u0117stis \u012f kitas valstybes. Ji nori to paties, ko siek\u0117 1939\u20131940 m., kai veik\u0117 s\u0105jungoje su nacistine Vokietija, ir 1945\u20131991 m., kai savaranki\u0161kai vald\u0117 m\u016bs\u0173 \u0161alis.<\/p>\n

Rusija visados siekia valdyti vis\u0105 Vidurio ir Ryt\u0173 Europ\u0105. Ta\u010diau laisva Lenkija, laisva Ukraina ir visos kitos nepriklausomos m\u016bs\u0173 regiono valstyb\u0117s su tuo niekada nesutiks. M\u016bs\u0173 tautoms tai yra gyvyb\u0117s ir mirties, tapatyb\u0117s i\u0161saugojimo ir i\u0161likimo klausimas. Tai m\u016bs\u0173 ateities, saugumo ir gerov\u0117s klausimas.<\/p>\n

Tekstas publikuotas kartu su Lenkijos m\u0117nesiniu \u017eurnalu \u201eWszystko co najwa\u017cniejsze\u201c, \u012fgyvendinant istorin\u012f projekt\u0105 su Nacionalin\u0117s atminties institutu ir Lenkijos nacionaliniu fondu.<\/em><\/p>\n

(fot. Jakub Szymczuk\/KPRP)<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Antrojo pasaulinio karo prad\u017eia, 1939 m. rugs\u0117jo 1 d. naci\u0173 Tre\u010diajam reichui \u012fsiver\u017eus \u012f Lenkij\u0105, yra vienas i\u0161 \u012fvyki\u0173, kasmet minim\u0173 visoje Europoje. Ta\u010diau Soviet\u0173 S\u0105jungos agresijos prie\u0161 Lenkij\u0105 data \u2013 1939 m. rugs\u0117jo 17 d. \u2013 Vakaruose jau n\u0117ra taip pla\u010diai \u017einoma. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties manau, kad svarbu nuolat priminti taip pat ir \u0161\u012f […]<\/p>\n","protected":false},"author":97,"featured_media":4220,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[93],"tags":[],"class_list":["post-4219","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"yoast_head":"\nAndrzej Duda. Rusijos imperializmo karas su Vidurio ir Ryt\u0173 Europa - Instytut Polski w Wilnie<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/09\/20\/andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"pl_PL\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Andrzej Duda. Rusijos imperializmo karas su Vidurio ir Ryt\u0173 Europa - Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"Antrojo pasaulinio karo prad\u017eia, 1939 m. rugs\u0117jo 1 d. naci\u0173 Tre\u010diajam reichui \u012fsiver\u017eus \u012f Lenkij\u0105, yra vienas i\u0161 \u012fvyki\u0173, kasmet minim\u0173 visoje Europoje. Ta\u010diau Soviet\u0173 S\u0105jungos agresijos prie\u0161 Lenkij\u0105 data \u2013 1939 m. rugs\u0117jo 17 d. \u2013 Vakaruose jau n\u0117ra taip pla\u010diai \u017einoma. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties manau, kad svarbu nuolat priminti taip pat ir \u0161\u012f […]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/09\/20\/andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2022-09-20T10:57:24+00:00\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2022-09-20T11:00:08+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/09\/0152.jpg\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"1600\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"1067\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/jpeg\" \/>\n<meta name=\"author\" content=\"kierulisa\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Napisane przez\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"kierulisa\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Szacowany czas czytania\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"6 minut\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"event\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/09\/20\/andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa\/\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/09\/20\/andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa\/\",\"name\":\"Andrzej Duda. Rusijos imperializmo karas su Vidurio ir Ryt\u0173 Europa\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/09\/20\/andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa\/#primaryimage\"},\"image\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/09\/0152.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/09\/0152-300x200.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/09\/0152-1024x683.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/09\/0152.jpg\"],\"thumbnailUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/09\/0152.jpg\",\"datePublished\":\"2022-09-20T10:57:24+02:00\",\"dateModified\":\"2022-09-20T11:00:08+02:00\",\"author\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20\"},\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/09\/20\/andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/09\/20\/andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa\/\"]}],\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"startDate\":\"2022-09-17\",\"endDate\":\"2022-09-17\",\"eventStatus\":\"EventScheduled\",\"eventAttendanceMode\":\"OfflineEventAttendanceMode\",\"location\":{\"@type\":\"place\",\"name\":\"\",\"address\":\"\",\"geo\":{\"@type\":\"GeoCoordinates\",\"latitude\":\"\",\"longitude\":\"\"}},\"description\":\"Antrojo pasaulinio karo prad\u017eia, 1939 m. rugs\u0117jo 1 d. naci\u0173 Tre\u010diajam reichui \u012fsiver\u017eus \u012f Lenkij\u0105, yra vienas i\u0161 \u012fvyki\u0173, kasmet minim\u0173 visoje Europoje. Ta\u010diau Soviet\u0173 S\u0105jungos agresijos prie\u0161 Lenkij\u0105 data \u2013 1939 m. rugs\u0117jo 17 d. \u2013 Vakaruose jau n\u0117ra taip pla\u010diai \u017einoma. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties manau, kad svarbu nuolat priminti taip pat ir \u0161\u012f \u012fvyk\u012f, nul\u0117mus\u012f mano t\u0117vyn\u0117s ir kit\u0173 Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161ali\u0173 likim\u0105 visam pus\u0161im\u010diui met\u0173.\\nJei \u0161iandien mes, lenkai, ir kitos m\u016bs\u0173 regiono tautos da\u017enai kartojame, kad pa\u017e\u012fstame Rusij\u0105 ir suprantame jos imperinius motyvus geriau nei Vakarai, mes taip sakome b\u016btent tod\u0117l, kad turime istorin\u0117s patirties, kurios simbolis mums yra rugs\u0117jo 17\u2013oji.\\nRaudonosios armijos \u012fsiver\u017eimas \u012f Lenkijos teritorij\u0105 pra\u0117jus dviem su puse savait\u0117s po vermachto ir liuftvaf\u0117s puolimo buvo Hitlerio ir Stalino pakto slaptojo protokolo, 1939 m. rugpj\u016b\u010dio 23 d. pasira\u0161yto abiej\u0173 \u0161ali\u0173 diplomatijos vadov\u0173 Ribbentropo ir Molotovo, nuostat\u0173 \u012fgyvendinimas. Dvi totalitarin\u0117s imperijos sudar\u0117 s\u0105jung\u0105 ir pasidalijo iki tol nepriklausomas buvusias Vidurio Europos \u0161alis. Vokietijos \u012ftakos sferai tur\u0117jo priklausyti vakarin\u0117 Lenkijos dalis, taip pat Lietuva ir Rumunija, o soviet\u0173 \u012ftakos sferai \u2013 rytin\u0117 Lenkijos dalis, Latvija, Estija ir Suomija.\\nMano tautai svarbiausia \u0161io pakto pasekm\u0117 buvo nepriklausomos Lenkijos valstyb\u0117s likvidavimas ir m\u016bs\u0173 teritorijos padalijimas dviem okupacin\u0117ms valstyb\u0117ms \u2013 nacistinei Vokietijai ir komunistinei Rusijai. Kitos \u0161io pakto nuostatos per kitus dvejus metus i\u0161 dalies keit\u0117si. 1940 m. \u017diemos kare Suomija apgyn\u0117 savo suverenitet\u0105. O Lietuv\u0105 po santykin\u0117s nepriklausomyb\u0117s epizodo pasiglem\u017e\u0117 Soviet\u0173 S\u0105junga. Ta\u010diau \u0161ios korekcijos netur\u0117jo \u012ftakos svarbiausiai pakto taisyklei: m\u016bs\u0173 Europos regiono taut\u0173 ir valstybi\u0173 likim\u0105 nuo \u0161iol sprend\u0117 du imperializmai \u2013 Hitlerio ir Stalino.\\nVokie\u010di\u0173 okupacijos metu Lenkija patyr\u0117 mil\u017eini\u0161kus \u017emogi\u0161kuosius ir materialinius nuostolius. Naciai nu\u017eud\u0117 6 milijonus Lenkijos pilie\u010di\u0173, \u012fskaitant beveik 3 milijonus Lenkijos \u017eyd\u0173. Sugriov\u0117 ir sudegino t\u016bkstan\u010dius Lenkijos miest\u0173 ir kaim\u0173, tarp j\u0173 ir \u0161alies sostin\u0119 Var\u0161uv\u0105. Pagrob\u0117 daugyb\u0119 materialini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 vertybi\u0173 \u2013 priva\u010di\u0173 ir valstybini\u0173 ir jos niekados nesugr\u012f\u017eo \u012f mano \u0161al\u012f. Po karo prie\u0161 Niurnbergo ir Var\u0161uvos tribunolus stojo ir pelnytos bausm\u0117s sulauk\u0117 tik keli vokie\u010di\u0173 genocido ir naikinimo, karo nusikaltim\u0173, masinio teroro ir pl\u0117\u0161imo vykdytojai.\\nTa\u010diau nacistin\u0117s Vokietijos nusikaltimus bent jau morali\u0161kai pasmerk\u0117 visas laisvasis pasaulis. Deja, komunistin\u0117s Rusijos nusikaltimai liko nenubausti ir da\u017enai pamir\u0161ti.\\nK\u0105 mums atne\u0161\u0117 daugiau nei pus\u0117s prie\u0161karin\u0117s Lenkijos teritorijos sovietin\u0117 okupacija? Katyn\u0117s \u017eudynes: nu\u017eudyta 22 t\u016bkst. karo belaisvi\u0173 \u2013 Lenkijos kariuomen\u0117s karinink\u0173, policinink\u0173 ir kareivi\u0173, taip pat valdinink\u0173 ir kit\u0173 politini\u0173 kalini\u0173. Jie buvo su\u0161audyti pa\u017eeid\u017eiant visas tarptautines konvencijas, nes Stalinas juos laik\u0117 nesutaikomais komunizmo prie\u0161ais ir i\u0161tikimais savo T\u0117vynei patriotais.\\nPus\u0117 milijono mano t\u0117vynaini\u0173 buvo i\u0161tremti \u012f lagerius ir priverstinio apgyvendinimo vietas Sibire ir Soviet\u0173 S\u0105jungos Azijos dalyje; did\u017eioji j\u0173 dalis i\u0161 tos \u201ene\u017emoni\u0161kos \u017eem\u0117s\u201c niekada negr\u012f\u017eo ir mir\u0117 tremtyje. \u017diaur\u0173 NKVD teror\u0105 ir ideologin\u0119 indoktrinacij\u0105, lenk\u0173 tautin\u0117s tapatyb\u0117s ir tradicij\u0173 naikinim\u0105, prievartin\u012f komunistini\u0173 princip\u0173 diegim\u0105 vaikams ir priverstin\u012f tik\u0117jimo i\u0161si\u017ead\u0117jim\u0105.\\nVisa tai yra \u017einoma ne tik mums, lenkams. T\u0105 pat\u012f patyr\u0117 ir Baltijos tautos \u2013 estai, latviai ir lietuviai. Ir dar daugiau taut\u0173, kurios pateko \u012f soviet\u0173 \u012ftakos sfer\u0105 \u0161iems nugal\u0117jus Tre\u010di\u0105j\u012f reich\u0105.\\nHitlerio ir Stalino susitarimas \u017elugo ma\u017eiau nei po dvej\u0173 met\u0173, kai 1941 m. bir\u017eelio 22 d. Vokietija u\u017epuol\u0117 Stalino Rusij\u0105. Ta\u010diau principas, kad Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161ali\u0173 likim\u0105 sprend\u017eia ne j\u0173 laisvos tautos, o imperini\u0173 valstybi\u0173 valdovai, liko galioti.\\nSovietai nugal\u0117jo nacius ir 1945 m. u\u017e\u0117m\u0117 vis\u0105 Lenkijos teritorij\u0105 ir kitas \u0161alis toliau \u012f vakarus bei pietus iki Elb\u0117s, Dunojaus ir Dravos upi\u0173. Kai kurios i\u0161 j\u0173 buvo tiesiogiai inkorporuotos \u012f Soviet\u0173 S\u0105jungos sud\u0117t\u012f kaip federacin\u0117s respublikos \u2013 toks buvo Baltijos valstybi\u0173, baltarusi\u0173, ukrainie\u010di\u0173 likimas. Kitose \u0161alyse \u2013 Lenkijoje, \u010cekoslovakijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir Ryt\u0173 Vokietijoje \u2013 buvo \u012fkurtos marionetin\u0117s vyriausyb\u0117s, sudarytos i\u0161 visi\u0161kai pavald\u017ei\u0173 Maskvai vietini\u0173 komunist\u0173.\\nM\u016bs\u0173 tautoms Tre\u010diojo reicho pralaim\u0117jimas neatne\u0161\u0117 trok\u0161tamos laisv\u0117s. Priklausomyb\u0117 nuo Rusijos imperijos t\u0119s\u0117si iki pat komunistin\u0117s santvarkos \u017elugimo \u2013 i\u0161 viso pus\u0119 am\u017eiaus!\\nTik 1989 m. Lenkijos \u201eSolidarumo\u201c jud\u0117jimo inicijuoti demokratiniai poky\u010diai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 i\u0161laisvino lenkus ir kitas Vidurio ir Ryt\u0173 Europos tautas, kurios atgavo savo suverenias valstybes. Dauguma j\u0173 palaipsniui tapo visateis\u0117mis NATO ir Europos S\u0105jungos nar\u0117mis.\\nTa\u010diau m\u016bs\u0173 regiono \u0161ali\u0173 nepriklausomyb\u0117 visados buvo krislas Rusijos imperialist\u0173 akyse. Vos tik Maskva atsigavo po \u0161oko, kur\u012f patyr\u0117 netekusi stalinistin\u0117s \u012ftakos sferos, ji \u0117m\u0117si pastang\u0173 atkurti imperij\u0105. Prisimename 2008 m. karin\u012f i\u0161puol\u012f prie\u0161 Sakartvel\u0105. Taip pat prisimename \u017eiaur\u0173 laisv\u0117s jud\u0117jim\u0173 slopinim\u0105 Baltarusijoje ir Ukrainoje. Galiausiai, prisimename prie\u0161i\u0161k\u0105 Rusijos politik\u0105 nepriklausomos Ukrainos at\u017evilgiu, ginkluot\u0105 Krymo ir Donbaso aneksij\u0105 2014 m. ir, svarbiausia, nuo 2022 m. vasario 24 d. vykstant\u012f pilno masto genocidin\u012f kar\u0105 prie\u0161 nepriklausom\u0105 Ukrainos valstyb\u0119.\\nM\u016bs\u0173 regiono \u017emon\u0117ms, turintiems istorin\u0119 patirt\u012f, kuri\u0105 simbolizuoja \u0161iandienos data \u2013 rugs\u0117jo 17\u2013oji \u2013 nekyla joki\u0173 abejoni\u0173, kad imperin\u0117 Rusija v\u0117l siekia pl\u0117stis \u012f kitas valstybes. Ji nori to paties, ko siek\u0117 1939\u20131940 m., kai veik\u0117 s\u0105jungoje su nacistine Vokietija, ir 1945\u20131991 m., kai savaranki\u0161kai vald\u0117 m\u016bs\u0173 \u0161alis.\\nRusija visados siekia valdyti vis\u0105 Vidurio ir Ryt\u0173 Europ\u0105. Ta\u010diau laisva Lenkija, laisva Ukraina ir visos kitos nepriklausomos m\u016bs\u0173 regiono valstyb\u0117s su tuo niekada nesutiks. M\u016bs\u0173 tautoms tai yra gyvyb\u0117s ir mirties, tapatyb\u0117s i\u0161saugojimo ir i\u0161likimo klausimas. Tai m\u016bs\u0173 ateities, saugumo ir gerov\u0117s klausimas.\\nTekstas publikuotas kartu su Lenkijos m\u0117nesiniu \u017eurnalu \u201eWszystko co najwa\u017cniejsze\u201c, \u012fgyvendinant istorin\u012f projekt\u0105 su Nacionalin\u0117s atminties institutu ir Lenkijos nacionaliniu fondu.\\n(fot. Jakub Szymczuk\/KPRP)\"},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/09\/20\/andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa\/#primaryimage\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/09\/0152.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/09\/0152.jpg\",\"width\":1600,\"height\":1067},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/09\/20\/andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Andrzej Duda. Rusijos imperializmo karas su Vidurio ir Ryt\u0173 Europa\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\",\"name\":\"Instytut Polski w Wilnie\",\"description\":\"Instytuty Polskie\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"pl-PL\"},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20\",\"name\":\"kierulisa\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/\",\"url\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g\",\"contentUrl\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g\",\"caption\":\"kierulisa\"},\"sameAs\":[\"http:\/\/kierulisa\"],\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/kierulisa\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Andrzej Duda. Rusijos imperializmo karas su Vidurio ir Ryt\u0173 Europa - Instytut Polski w Wilnie","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/09\/20\/andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa\/","og_locale":"pl_PL","og_type":"article","og_title":"Andrzej Duda. Rusijos imperializmo karas su Vidurio ir Ryt\u0173 Europa - Instytut Polski w Wilnie","og_description":"Antrojo pasaulinio karo prad\u017eia, 1939 m. rugs\u0117jo 1 d. naci\u0173 Tre\u010diajam reichui \u012fsiver\u017eus \u012f Lenkij\u0105, yra vienas i\u0161 \u012fvyki\u0173, kasmet minim\u0173 visoje Europoje. Ta\u010diau Soviet\u0173 S\u0105jungos agresijos prie\u0161 Lenkij\u0105 data \u2013 1939 m. rugs\u0117jo 17 d. \u2013 Vakaruose jau n\u0117ra taip pla\u010diai \u017einoma. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties manau, kad svarbu nuolat priminti taip pat ir \u0161\u012f […]","og_url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/09\/20\/andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa\/","og_site_name":"Instytut Polski w Wilnie","article_published_time":"2022-09-20T10:57:24+00:00","article_modified_time":"2022-09-20T11:00:08+00:00","og_image":[{"width":1600,"height":1067,"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/09\/0152.jpg","type":"image\/jpeg"}],"author":"kierulisa","twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Napisane przez":"kierulisa","Szacowany czas czytania":"6 minut"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"event","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/09\/20\/andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa\/","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/09\/20\/andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa\/","name":"Andrzej Duda. Rusijos imperializmo karas su Vidurio ir Ryt\u0173 Europa","isPartOf":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/09\/20\/andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa\/#primaryimage"},"image":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/09\/0152.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/09\/0152-300x200.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/09\/0152-1024x683.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/09\/0152.jpg"],"thumbnailUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/09\/0152.jpg","datePublished":"2022-09-20T10:57:24+02:00","dateModified":"2022-09-20T11:00:08+02:00","author":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20"},"breadcrumb":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/09\/20\/andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa\/#breadcrumb"},"inLanguage":"pl-PL","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/09\/20\/andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa\/"]}],"@context":"https:\/\/schema.org","startDate":"2022-09-17","endDate":"2022-09-17","eventStatus":"EventScheduled","eventAttendanceMode":"OfflineEventAttendanceMode","location":{"@type":"place","name":"","address":"","geo":{"@type":"GeoCoordinates","latitude":"","longitude":""}},"description":"Antrojo pasaulinio karo prad\u017eia, 1939 m. rugs\u0117jo 1 d. naci\u0173 Tre\u010diajam reichui \u012fsiver\u017eus \u012f Lenkij\u0105, yra vienas i\u0161 \u012fvyki\u0173, kasmet minim\u0173 visoje Europoje. Ta\u010diau Soviet\u0173 S\u0105jungos agresijos prie\u0161 Lenkij\u0105 data \u2013 1939 m. rugs\u0117jo 17 d. \u2013 Vakaruose jau n\u0117ra taip pla\u010diai \u017einoma. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties manau, kad svarbu nuolat priminti taip pat ir \u0161\u012f \u012fvyk\u012f, nul\u0117mus\u012f mano t\u0117vyn\u0117s ir kit\u0173 Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161ali\u0173 likim\u0105 visam pus\u0161im\u010diui met\u0173.\nJei \u0161iandien mes, lenkai, ir kitos m\u016bs\u0173 regiono tautos da\u017enai kartojame, kad pa\u017e\u012fstame Rusij\u0105 ir suprantame jos imperinius motyvus geriau nei Vakarai, mes taip sakome b\u016btent tod\u0117l, kad turime istorin\u0117s patirties, kurios simbolis mums yra rugs\u0117jo 17\u2013oji.\nRaudonosios armijos \u012fsiver\u017eimas \u012f Lenkijos teritorij\u0105 pra\u0117jus dviem su puse savait\u0117s po vermachto ir liuftvaf\u0117s puolimo buvo Hitlerio ir Stalino pakto slaptojo protokolo, 1939 m. rugpj\u016b\u010dio 23 d. pasira\u0161yto abiej\u0173 \u0161ali\u0173 diplomatijos vadov\u0173 Ribbentropo ir Molotovo, nuostat\u0173 \u012fgyvendinimas. Dvi totalitarin\u0117s imperijos sudar\u0117 s\u0105jung\u0105 ir pasidalijo iki tol nepriklausomas buvusias Vidurio Europos \u0161alis. Vokietijos \u012ftakos sferai tur\u0117jo priklausyti vakarin\u0117 Lenkijos dalis, taip pat Lietuva ir Rumunija, o soviet\u0173 \u012ftakos sferai \u2013 rytin\u0117 Lenkijos dalis, Latvija, Estija ir Suomija.\nMano tautai svarbiausia \u0161io pakto pasekm\u0117 buvo nepriklausomos Lenkijos valstyb\u0117s likvidavimas ir m\u016bs\u0173 teritorijos padalijimas dviem okupacin\u0117ms valstyb\u0117ms \u2013 nacistinei Vokietijai ir komunistinei Rusijai. Kitos \u0161io pakto nuostatos per kitus dvejus metus i\u0161 dalies keit\u0117si. 1940 m. \u017diemos kare Suomija apgyn\u0117 savo suverenitet\u0105. O Lietuv\u0105 po santykin\u0117s nepriklausomyb\u0117s epizodo pasiglem\u017e\u0117 Soviet\u0173 S\u0105junga. Ta\u010diau \u0161ios korekcijos netur\u0117jo \u012ftakos svarbiausiai pakto taisyklei: m\u016bs\u0173 Europos regiono taut\u0173 ir valstybi\u0173 likim\u0105 nuo \u0161iol sprend\u0117 du imperializmai \u2013 Hitlerio ir Stalino.\nVokie\u010di\u0173 okupacijos metu Lenkija patyr\u0117 mil\u017eini\u0161kus \u017emogi\u0161kuosius ir materialinius nuostolius. Naciai nu\u017eud\u0117 6 milijonus Lenkijos pilie\u010di\u0173, \u012fskaitant beveik 3 milijonus Lenkijos \u017eyd\u0173. Sugriov\u0117 ir sudegino t\u016bkstan\u010dius Lenkijos miest\u0173 ir kaim\u0173, tarp j\u0173 ir \u0161alies sostin\u0119 Var\u0161uv\u0105. Pagrob\u0117 daugyb\u0119 materialini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 vertybi\u0173 \u2013 priva\u010di\u0173 ir valstybini\u0173 ir jos niekados nesugr\u012f\u017eo \u012f mano \u0161al\u012f. Po karo prie\u0161 Niurnbergo ir Var\u0161uvos tribunolus stojo ir pelnytos bausm\u0117s sulauk\u0117 tik keli vokie\u010di\u0173 genocido ir naikinimo, karo nusikaltim\u0173, masinio teroro ir pl\u0117\u0161imo vykdytojai.\nTa\u010diau nacistin\u0117s Vokietijos nusikaltimus bent jau morali\u0161kai pasmerk\u0117 visas laisvasis pasaulis. Deja, komunistin\u0117s Rusijos nusikaltimai liko nenubausti ir da\u017enai pamir\u0161ti.\nK\u0105 mums atne\u0161\u0117 daugiau nei pus\u0117s prie\u0161karin\u0117s Lenkijos teritorijos sovietin\u0117 okupacija? Katyn\u0117s \u017eudynes: nu\u017eudyta 22 t\u016bkst. karo belaisvi\u0173 \u2013 Lenkijos kariuomen\u0117s karinink\u0173, policinink\u0173 ir kareivi\u0173, taip pat valdinink\u0173 ir kit\u0173 politini\u0173 kalini\u0173. Jie buvo su\u0161audyti pa\u017eeid\u017eiant visas tarptautines konvencijas, nes Stalinas juos laik\u0117 nesutaikomais komunizmo prie\u0161ais ir i\u0161tikimais savo T\u0117vynei patriotais.\nPus\u0117 milijono mano t\u0117vynaini\u0173 buvo i\u0161tremti \u012f lagerius ir priverstinio apgyvendinimo vietas Sibire ir Soviet\u0173 S\u0105jungos Azijos dalyje; did\u017eioji j\u0173 dalis i\u0161 tos \u201ene\u017emoni\u0161kos \u017eem\u0117s\u201c niekada negr\u012f\u017eo ir mir\u0117 tremtyje. \u017diaur\u0173 NKVD teror\u0105 ir ideologin\u0119 indoktrinacij\u0105, lenk\u0173 tautin\u0117s tapatyb\u0117s ir tradicij\u0173 naikinim\u0105, prievartin\u012f komunistini\u0173 princip\u0173 diegim\u0105 vaikams ir priverstin\u012f tik\u0117jimo i\u0161si\u017ead\u0117jim\u0105.\nVisa tai yra \u017einoma ne tik mums, lenkams. T\u0105 pat\u012f patyr\u0117 ir Baltijos tautos \u2013 estai, latviai ir lietuviai. Ir dar daugiau taut\u0173, kurios pateko \u012f soviet\u0173 \u012ftakos sfer\u0105 \u0161iems nugal\u0117jus Tre\u010di\u0105j\u012f reich\u0105.\nHitlerio ir Stalino susitarimas \u017elugo ma\u017eiau nei po dvej\u0173 met\u0173, kai 1941 m. bir\u017eelio 22 d. Vokietija u\u017epuol\u0117 Stalino Rusij\u0105. Ta\u010diau principas, kad Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161ali\u0173 likim\u0105 sprend\u017eia ne j\u0173 laisvos tautos, o imperini\u0173 valstybi\u0173 valdovai, liko galioti.\nSovietai nugal\u0117jo nacius ir 1945 m. u\u017e\u0117m\u0117 vis\u0105 Lenkijos teritorij\u0105 ir kitas \u0161alis toliau \u012f vakarus bei pietus iki Elb\u0117s, Dunojaus ir Dravos upi\u0173. Kai kurios i\u0161 j\u0173 buvo tiesiogiai inkorporuotos \u012f Soviet\u0173 S\u0105jungos sud\u0117t\u012f kaip federacin\u0117s respublikos \u2013 toks buvo Baltijos valstybi\u0173, baltarusi\u0173, ukrainie\u010di\u0173 likimas. Kitose \u0161alyse \u2013 Lenkijoje, \u010cekoslovakijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir Ryt\u0173 Vokietijoje \u2013 buvo \u012fkurtos marionetin\u0117s vyriausyb\u0117s, sudarytos i\u0161 visi\u0161kai pavald\u017ei\u0173 Maskvai vietini\u0173 komunist\u0173.\nM\u016bs\u0173 tautoms Tre\u010diojo reicho pralaim\u0117jimas neatne\u0161\u0117 trok\u0161tamos laisv\u0117s. Priklausomyb\u0117 nuo Rusijos imperijos t\u0119s\u0117si iki pat komunistin\u0117s santvarkos \u017elugimo \u2013 i\u0161 viso pus\u0119 am\u017eiaus!\nTik 1989 m. Lenkijos \u201eSolidarumo\u201c jud\u0117jimo inicijuoti demokratiniai poky\u010diai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 i\u0161laisvino lenkus ir kitas Vidurio ir Ryt\u0173 Europos tautas, kurios atgavo savo suverenias valstybes. Dauguma j\u0173 palaipsniui tapo visateis\u0117mis NATO ir Europos S\u0105jungos nar\u0117mis.\nTa\u010diau m\u016bs\u0173 regiono \u0161ali\u0173 nepriklausomyb\u0117 visados buvo krislas Rusijos imperialist\u0173 akyse. Vos tik Maskva atsigavo po \u0161oko, kur\u012f patyr\u0117 netekusi stalinistin\u0117s \u012ftakos sferos, ji \u0117m\u0117si pastang\u0173 atkurti imperij\u0105. Prisimename 2008 m. karin\u012f i\u0161puol\u012f prie\u0161 Sakartvel\u0105. Taip pat prisimename \u017eiaur\u0173 laisv\u0117s jud\u0117jim\u0173 slopinim\u0105 Baltarusijoje ir Ukrainoje. Galiausiai, prisimename prie\u0161i\u0161k\u0105 Rusijos politik\u0105 nepriklausomos Ukrainos at\u017evilgiu, ginkluot\u0105 Krymo ir Donbaso aneksij\u0105 2014 m. ir, svarbiausia, nuo 2022 m. vasario 24 d. vykstant\u012f pilno masto genocidin\u012f kar\u0105 prie\u0161 nepriklausom\u0105 Ukrainos valstyb\u0119.\nM\u016bs\u0173 regiono \u017emon\u0117ms, turintiems istorin\u0119 patirt\u012f, kuri\u0105 simbolizuoja \u0161iandienos data \u2013 rugs\u0117jo 17\u2013oji \u2013 nekyla joki\u0173 abejoni\u0173, kad imperin\u0117 Rusija v\u0117l siekia pl\u0117stis \u012f kitas valstybes. Ji nori to paties, ko siek\u0117 1939\u20131940 m., kai veik\u0117 s\u0105jungoje su nacistine Vokietija, ir 1945\u20131991 m., kai savaranki\u0161kai vald\u0117 m\u016bs\u0173 \u0161alis.\nRusija visados siekia valdyti vis\u0105 Vidurio ir Ryt\u0173 Europ\u0105. Ta\u010diau laisva Lenkija, laisva Ukraina ir visos kitos nepriklausomos m\u016bs\u0173 regiono valstyb\u0117s su tuo niekada nesutiks. M\u016bs\u0173 tautoms tai yra gyvyb\u0117s ir mirties, tapatyb\u0117s i\u0161saugojimo ir i\u0161likimo klausimas. Tai m\u016bs\u0173 ateities, saugumo ir gerov\u0117s klausimas.\nTekstas publikuotas kartu su Lenkijos m\u0117nesiniu \u017eurnalu \u201eWszystko co najwa\u017cniejsze\u201c, \u012fgyvendinant istorin\u012f projekt\u0105 su Nacionalin\u0117s atminties institutu ir Lenkijos nacionaliniu fondu.\n(fot. Jakub Szymczuk\/KPRP)"},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/09\/20\/andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa\/#primaryimage","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/09\/0152.jpg","contentUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/09\/0152.jpg","width":1600,"height":1067},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/09\/20\/andrzej-duda-rusijos-imperializmo-karas-su-vidurio-ir-rytu-europa\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Andrzej Duda. Rusijos imperializmo karas su Vidurio ir Ryt\u0173 Europa"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/","name":"Instytut Polski w Wilnie","description":"Instytuty Polskie","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"pl-PL"},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20","name":"kierulisa","image":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/","url":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g","contentUrl":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g","caption":"kierulisa"},"sameAs":["http:\/\/kierulisa"],"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/kierulisa\/"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4219","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/users\/97"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4219"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4219\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4221,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4219\/revisions\/4221"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4220"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4219"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4219"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4219"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}