{"id":4459,"date":"2022-11-14T12:29:23","date_gmt":"2022-11-14T11:29:23","guid":{"rendered":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?p=4459"},"modified":"2022-11-14T12:30:58","modified_gmt":"2022-11-14T11:30:58","slug":"mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/11\/14\/mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas\/","title":{"rendered":"Mateusz Morawiecki. Nepriklausoma Lenkija \u2013 Vakar\u0173 saugumo pamatas"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"text-lead\">Gr\u0117smi\u0173 suvokimas i\u0161ugd\u0117 specifin\u0119 lenk\u0173 geopolitin\u0119 jusl\u0119 \u2013 atsargum\u0105, kuris suteikia galimyb\u0119 geriau \u012f\u017evelgti art\u0117jan\u010dius i\u0161\u0161\u016bkius ir gr\u0117smes. Per \u0161imtme\u010dius i\u0161mokome budrumo.<\/p>\n<p>1918 m. lapkri\u010dio 11 d. Lenkija atgavo nepriklausomyb\u0119. Prie\u0161 123 metus pirmoji respublika nustojo egzistuoti d\u0117l trij\u0173 galybi\u0173 \u2013 Rusijos, Pr\u016bsijos ir Austrijos \u2013 susitarimo. Lenkijos nebuvo \u017eem\u0117lapiuose 123 metus, ta\u010diau ji gyveno lenk\u0173 \u0161irdyse. Ilgus 123 metus lenkai \u012fvairiais b\u016bdais band\u0117 kurti savo autonomij\u0105 nelaisv\u0117je, kovojo u\u017e laisv\u0119 daugyb\u0117je sukilim\u0173, ta\u010diau tik po Pirmojo pasaulinio karo susiklost\u0117 geopolitin\u0117s s\u0105lygos atkurti nepriklausom\u0105, suvereni\u0105 valstyb\u0119.<\/p>\n<p>Lenkijos \u017elugimo ir atgimimo po 123 met\u0173 istorij\u0105 \u017eino kiekvienas lenkas. Deja, \u0161i istorija n\u0117ra pla\u010diai \u017einoma Vakaruose. Juk mes kalbame apie vienos i\u0161 did\u017eiausi\u0173 \u017eemyno valstybi\u0173 sunaikinim\u0105. Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublik\u0105 \u2013 taip vadinosi \u0161i valstyb\u0117 \u2013 u\u017epuol\u0117 ir sunaikino jos kaimynai. \u012e nelaisv\u0119 pateko ne tik lenkai, bet ir lietuviai bei ukrainie\u010diai.<\/p>\n<p>Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublika buvo pirmasis tokio masto respublikos projektas Europoje. Vakar\u0173 modernyb\u0117s patirtis buvo grind\u017eiama stiprios, centralizuotos valstyb\u0117s id\u0117ja, o Lenkija nor\u0117jo b\u016bti labiau decentralizuota ir suteikti daugiau laisv\u0117s savo pilie\u010diams. \u0160i id\u0117ja nebuvo be tr\u016bkum\u0173 ir galiausiai buvo sunaikinta susid\u016brusi su \u017eiauria u\u017ekariautoj\u0173 j\u0117ga. Ta\u010diau siekis sukurti erdv\u0119, kurioje gal\u0117t\u0173 sugyventi daugyb\u0117 taut\u0173 ir kult\u016br\u0173, i\u0161lieka aktualus ir \u0161iandien. \u0160is alternatyvus modernyb\u0117s kelias gal\u0117t\u0173 \u012fkv\u0117pti \u0161iandienos ES.<\/p>\n<p>Lenkijoje nepriklausomyb\u0117s atgavim\u0105 \u0161ven\u010diame lapkri\u010dio 11-\u0105j\u0105. 1918 m. lapkri\u010dio 10 d. \u012f Var\u0161uv\u0105 atvyko J\u00f3zefas Pilsudskis, \u017emogus, kuris labiausiai prisid\u0117jo prie \u0161alies i\u0161laisvinimo. Kit\u0105 dien\u0105 pasibaig\u0117 Pirmasis pasaulinis karas. Ta\u010diau Lenkijai tai buvo tik kovos prad\u017eia.<\/p>\n<p>Kitus dvejus metus jauna \u0161alis gr\u016bm\u0117si su gr\u0117sm\u0117mis tiek i\u0161 ryt\u0173, tiek i\u0161 vakar\u0173. Lenkijos nepriklausomyb\u0117s nenor\u0117jo pripa\u017einti nei revoliucin\u0117 Rusija, nei Vokietija. Jau 1920 m. Var\u0161uvos prieigose stov\u0117jo Raudonoji armija. Tuo pat metu vokie\u010di\u0173 propaganda ra\u0161\u0117, kad Lenkija t\u0117ra tik laikina valstyb\u0117. Atrod\u0117, kad Antrosios respublikos likimas jau nulemtas. Ir vis d\u0117lto viskas susiklost\u0117 kitaip. Pilsudskio armija atr\u0117m\u0117 bol\u0161evik\u0173 agresij\u0105 ir i\u0161gelb\u0117jo ne tik Lenkij\u0105, bet ir vis\u0105 Europ\u0105.<\/p>\n<p>Lenkijos kovos u\u017e nepriklausomyb\u0119 istorija stulbinan\u010diai pana\u0161i \u012f \u0161iandienin\u0119 Ukrainos kov\u0105 su Rusija. Putino propaganda taip pat bando \u012frodyti, kad Ukraina neturi prasm\u0117s egzistuoti kaip nepriklausoma valstyb\u0117, o ukrainie\u010di\u0173 tauta\u00a0<em>de facto<\/em>\u00a0neegzistuoja. Vasario m\u0117nes\u012f, kai Rusija \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f Ukrain\u0105, niekas netik\u0117jo pastarosios galimybe laim\u0117ti. Atrod\u0117, kad Ukraina pasmerkta. Ir vis d\u0117lto viskas susiklost\u0117 kitaip.<\/p>\n<p>Lenkijos ir Ukrainos dalia \u012frodo, kad istorija n\u0117ra nulemta, tai ne sp\u0105stai, i\u0161 kuri\u0173 ne\u012fmanoma i\u0161tr\u016bkti, ir kad net galingiausia supervalstyb\u0117 privalo skaitytis su laisv\u0117s trok\u0161tan\u010dios tautos j\u0117ga. M\u016bs\u0173 istorija ne kart\u0105 paneig\u0117 vis\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 istoriniu darvinizmu tezes.<\/p>\n<p>Yra \u017emoni\u0173, kurie Lenkijos viet\u0105 pasaulio \u017eem\u0117lapyje laiko prakeiksmu. Ta\u010diau vietoj prakeiksmo nor\u0117\u010diau kalb\u0117ti apie palaiminim\u0105. Gr\u0117smi\u0173 suvokimas i\u0161ugd\u0117 specifin\u0119 lenk\u0173 geopolitin\u0119 jusl\u0119 \u2013 atsargum\u0105, kuris suteikia galimyb\u0119 geriau \u012f\u017evelgti art\u0117jan\u010dius i\u0161\u0161\u016bkius ir gr\u0117smes. Neatsitiktinai Lenkija pirmoji \u012fsp\u0117jo apie Rusijos imperializmo atgimim\u0105. Per \u0161imtme\u010dius i\u0161mokome budrumo.<\/p>\n<p>\u0160is budrumas taip pat ver\u010dia mus vertinti nepriklausomyb\u0119 kaip nuolatin\u012f veikim\u0105. \u0160tai kod\u0117l artimiausiu metu saugumui skirsime 3 proc. BVP. Tam nuties\u0117me \u201eBaltic Pipe\u201c \u2013 dujotiek\u012f, kuris skersai kerta \u201eNord Stream\u201c, t. y. Rusijos interesus. Investuojame \u012f atomini\u0173 j\u0117gaini\u0173 statyb\u0105. Nepriklausomyb\u0117s \u0161iandien siekiame daugelyje front\u0173, o sien\u0173 apsauga yra tik vienas i\u0161 j\u0173. Lenkijos nepriklausomybe r\u016bpinam\u0117s ne tik jausdami atsakomyb\u0119 u\u017e b\u016bsimas lenk\u0173 kartas. B\u016bdami NATO rytinio sparno lyderiai, saugome vis\u0105 aljans\u0105. Kaip ir prie\u0161 \u0161imt\u0105 met\u0173, taip ir dabar Vakarai gali pasikliauti Lenkija.<\/p>\n<p><em>Tekstas publikuotas kartu su Lenkijos m\u0117nesiniu \u017eurnalu \u201eWszystko co najwa\u017cniejsze\u201c, \u012fgyvendinant istorin\u012f projekt\u0105 su Nacionalin\u0117s atminties institutu ir Lenkijos nacionaliniu fondu.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Gr\u0117smi\u0173 suvokimas i\u0161ugd\u0117 specifin\u0119 lenk\u0173 geopolitin\u0119 jusl\u0119 \u2013 atsargum\u0105, kuris suteikia galimyb\u0119 geriau \u012f\u017evelgti art\u0117jan\u010dius i\u0161\u0161\u016bkius ir gr\u0117smes. Per \u0161imtme\u010dius i\u0161mokome budrumo. 1918 m. lapkri\u010dio 11 d. Lenkija atgavo nepriklausomyb\u0119. Prie\u0161 123 metus pirmoji respublika nustojo egzistuoti d\u0117l trij\u0173 galybi\u0173 \u2013 Rusijos, Pr\u016bsijos ir Austrijos \u2013 susitarimo. Lenkijos nebuvo \u017eem\u0117lapiuose 123 metus, ta\u010diau ji gyveno [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":97,"featured_media":4457,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[93],"tags":[],"class_list":["post-4459","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"yoast_head":"<!-- This site is optimized with the Yoast SEO plugin v24.6 - https:\/\/yoast.com\/wordpress\/plugins\/seo\/ -->\n<title>Mateusz Morawiecki. Nepriklausoma Lenkija \u2013 Vakar\u0173 saugumo pamatas - Instytut Polski w Wilnie<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/11\/14\/mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"pl_PL\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Mateusz Morawiecki. Nepriklausoma Lenkija \u2013 Vakar\u0173 saugumo pamatas - Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"Gr\u0117smi\u0173 suvokimas i\u0161ugd\u0117 specifin\u0119 lenk\u0173 geopolitin\u0119 jusl\u0119 \u2013 atsargum\u0105, kuris suteikia galimyb\u0119 geriau \u012f\u017evelgti art\u0117jan\u010dius i\u0161\u0161\u016bkius ir gr\u0117smes. Per \u0161imtme\u010dius i\u0161mokome budrumo. 1918 m. lapkri\u010dio 11 d. Lenkija atgavo nepriklausomyb\u0119. Prie\u0161 123 metus pirmoji respublika nustojo egzistuoti d\u0117l trij\u0173 galybi\u0173 \u2013 Rusijos, Pr\u016bsijos ir Austrijos \u2013 susitarimo. Lenkijos nebuvo \u017eem\u0117lapiuose 123 metus, ta\u010diau ji gyveno [&hellip;]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/11\/14\/mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2022-11-14T11:29:23+00:00\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2022-11-14T11:30:58+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/11\/morawiecki.jpg\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"640\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"427\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/jpeg\" \/>\n<meta name=\"author\" content=\"kierulisa\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Napisane przez\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"kierulisa\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Szacowany czas czytania\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"4 minuty\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"event\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/11\/14\/mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas\/\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/11\/14\/mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas\/\",\"name\":\"Mateusz Morawiecki. Nepriklausoma Lenkija \u2013 Vakar\u0173 saugumo pamatas\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/11\/14\/mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas\/#primaryimage\"},\"image\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/11\/morawiecki.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/11\/morawiecki-300x200.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/11\/morawiecki.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/11\/morawiecki.jpg\"],\"thumbnailUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/11\/morawiecki.jpg\",\"datePublished\":\"2022-11-14T11:29:23+02:00\",\"dateModified\":\"2022-11-14T11:30:58+02:00\",\"author\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20\"},\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/11\/14\/mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/11\/14\/mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas\/\"]}],\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"startDate\":\"2022-11-11\",\"endDate\":\"2022-11-11\",\"eventStatus\":\"EventScheduled\",\"eventAttendanceMode\":\"OfflineEventAttendanceMode\",\"location\":{\"@type\":\"place\",\"name\":\"\",\"address\":\"\",\"geo\":{\"@type\":\"GeoCoordinates\",\"latitude\":\"\",\"longitude\":\"\"}},\"description\":\"Gr\u0117smi\u0173 suvokimas i\u0161ugd\u0117 specifin\u0119 lenk\u0173 geopolitin\u0119 jusl\u0119 \u2013 atsargum\u0105, kuris suteikia galimyb\u0119 geriau \u012f\u017evelgti art\u0117jan\u010dius i\u0161\u0161\u016bkius ir gr\u0117smes. Per \u0161imtme\u010dius i\u0161mokome budrumo.\\n1918 m. lapkri\u010dio 11 d. Lenkija atgavo nepriklausomyb\u0119. Prie\u0161 123 metus pirmoji respublika nustojo egzistuoti d\u0117l trij\u0173 galybi\u0173 \u2013 Rusijos, Pr\u016bsijos ir Austrijos \u2013 susitarimo. Lenkijos nebuvo \u017eem\u0117lapiuose 123 metus, ta\u010diau ji gyveno lenk\u0173 \u0161irdyse. Ilgus 123 metus lenkai \u012fvairiais b\u016bdais band\u0117 kurti savo autonomij\u0105 nelaisv\u0117je, kovojo u\u017e laisv\u0119 daugyb\u0117je sukilim\u0173, ta\u010diau tik po Pirmojo pasaulinio karo susiklost\u0117 geopolitin\u0117s s\u0105lygos atkurti nepriklausom\u0105, suvereni\u0105 valstyb\u0119.\\nLenkijos \u017elugimo ir atgimimo po 123 met\u0173 istorij\u0105 \u017eino kiekvienas lenkas. Deja, \u0161i istorija n\u0117ra pla\u010diai \u017einoma Vakaruose. Juk mes kalbame apie vienos i\u0161 did\u017eiausi\u0173 \u017eemyno valstybi\u0173 sunaikinim\u0105. Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublik\u0105 \u2013 taip vadinosi \u0161i valstyb\u0117 \u2013 u\u017epuol\u0117 ir sunaikino jos kaimynai. \u012e nelaisv\u0119 pateko ne tik lenkai, bet ir lietuviai bei ukrainie\u010diai.\\nAbiej\u0173 Taut\u0173 Respublika buvo pirmasis tokio masto respublikos projektas Europoje. Vakar\u0173 modernyb\u0117s patirtis buvo grind\u017eiama stiprios, centralizuotos valstyb\u0117s id\u0117ja, o Lenkija nor\u0117jo b\u016bti labiau decentralizuota ir suteikti daugiau laisv\u0117s savo pilie\u010diams. \u0160i id\u0117ja nebuvo be tr\u016bkum\u0173 ir galiausiai buvo sunaikinta susid\u016brusi su \u017eiauria u\u017ekariautoj\u0173 j\u0117ga. Ta\u010diau siekis sukurti erdv\u0119, kurioje gal\u0117t\u0173 sugyventi daugyb\u0117 taut\u0173 ir kult\u016br\u0173, i\u0161lieka aktualus ir \u0161iandien. \u0160is alternatyvus modernyb\u0117s kelias gal\u0117t\u0173 \u012fkv\u0117pti \u0161iandienos ES.\\nLenkijoje nepriklausomyb\u0117s atgavim\u0105 \u0161ven\u010diame lapkri\u010dio 11-\u0105j\u0105. 1918 m. lapkri\u010dio 10 d. \u012f Var\u0161uv\u0105 atvyko J\u00f3zefas Pilsudskis, \u017emogus, kuris labiausiai prisid\u0117jo prie \u0161alies i\u0161laisvinimo. Kit\u0105 dien\u0105 pasibaig\u0117 Pirmasis pasaulinis karas. Ta\u010diau Lenkijai tai buvo tik kovos prad\u017eia.\\nKitus dvejus metus jauna \u0161alis gr\u016bm\u0117si su gr\u0117sm\u0117mis tiek i\u0161 ryt\u0173, tiek i\u0161 vakar\u0173. Lenkijos nepriklausomyb\u0117s nenor\u0117jo pripa\u017einti nei revoliucin\u0117 Rusija, nei Vokietija. Jau 1920 m. Var\u0161uvos prieigose stov\u0117jo Raudonoji armija. Tuo pat metu vokie\u010di\u0173 propaganda ra\u0161\u0117, kad Lenkija t\u0117ra tik laikina valstyb\u0117. Atrod\u0117, kad Antrosios respublikos likimas jau nulemtas. Ir vis d\u0117lto viskas susiklost\u0117 kitaip. Pilsudskio armija atr\u0117m\u0117 bol\u0161evik\u0173 agresij\u0105 ir i\u0161gelb\u0117jo ne tik Lenkij\u0105, bet ir vis\u0105 Europ\u0105.\\nLenkijos kovos u\u017e nepriklausomyb\u0119 istorija stulbinan\u010diai pana\u0161i \u012f \u0161iandienin\u0119 Ukrainos kov\u0105 su Rusija. Putino propaganda taip pat bando \u012frodyti, kad Ukraina neturi prasm\u0117s egzistuoti kaip nepriklausoma valstyb\u0117, o ukrainie\u010di\u0173 tauta\u00a0de facto\u00a0neegzistuoja. Vasario m\u0117nes\u012f, kai Rusija \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f Ukrain\u0105, niekas netik\u0117jo pastarosios galimybe laim\u0117ti. Atrod\u0117, kad Ukraina pasmerkta. Ir vis d\u0117lto viskas susiklost\u0117 kitaip.\\nLenkijos ir Ukrainos dalia \u012frodo, kad istorija n\u0117ra nulemta, tai ne sp\u0105stai, i\u0161 kuri\u0173 ne\u012fmanoma i\u0161tr\u016bkti, ir kad net galingiausia supervalstyb\u0117 privalo skaitytis su laisv\u0117s trok\u0161tan\u010dios tautos j\u0117ga. M\u016bs\u0173 istorija ne kart\u0105 paneig\u0117 vis\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 istoriniu darvinizmu tezes.\\nYra \u017emoni\u0173, kurie Lenkijos viet\u0105 pasaulio \u017eem\u0117lapyje laiko prakeiksmu. Ta\u010diau vietoj prakeiksmo nor\u0117\u010diau kalb\u0117ti apie palaiminim\u0105. Gr\u0117smi\u0173 suvokimas i\u0161ugd\u0117 specifin\u0119 lenk\u0173 geopolitin\u0119 jusl\u0119 \u2013 atsargum\u0105, kuris suteikia galimyb\u0119 geriau \u012f\u017evelgti art\u0117jan\u010dius i\u0161\u0161\u016bkius ir gr\u0117smes. Neatsitiktinai Lenkija pirmoji \u012fsp\u0117jo apie Rusijos imperializmo atgimim\u0105. Per \u0161imtme\u010dius i\u0161mokome budrumo.\\n\u0160is budrumas taip pat ver\u010dia mus vertinti nepriklausomyb\u0119 kaip nuolatin\u012f veikim\u0105. \u0160tai kod\u0117l artimiausiu metu saugumui skirsime 3 proc. BVP. Tam nuties\u0117me \u201eBaltic Pipe\u201c \u2013 dujotiek\u012f, kuris skersai kerta \u201eNord Stream\u201c, t. y. Rusijos interesus. Investuojame \u012f atomini\u0173 j\u0117gaini\u0173 statyb\u0105. Nepriklausomyb\u0117s \u0161iandien siekiame daugelyje front\u0173, o sien\u0173 apsauga yra tik vienas i\u0161 j\u0173. Lenkijos nepriklausomybe r\u016bpinam\u0117s ne tik jausdami atsakomyb\u0119 u\u017e b\u016bsimas lenk\u0173 kartas. B\u016bdami NATO rytinio sparno lyderiai, saugome vis\u0105 aljans\u0105. Kaip ir prie\u0161 \u0161imt\u0105 met\u0173, taip ir dabar Vakarai gali pasikliauti Lenkija.\\nTekstas publikuotas kartu su Lenkijos m\u0117nesiniu \u017eurnalu \u201eWszystko co najwa\u017cniejsze\u201c, \u012fgyvendinant istorin\u012f projekt\u0105 su Nacionalin\u0117s atminties institutu ir Lenkijos nacionaliniu fondu.\"},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/11\/14\/mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas\/#primaryimage\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/11\/morawiecki.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/11\/morawiecki.jpg\",\"width\":640,\"height\":427},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/11\/14\/mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Mateusz Morawiecki. Nepriklausoma Lenkija \u2013 Vakar\u0173 saugumo pamatas\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\",\"name\":\"Instytut Polski w Wilnie\",\"description\":\"Instytuty Polskie\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"pl-PL\"},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20\",\"name\":\"kierulisa\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/\",\"url\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g\",\"contentUrl\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g\",\"caption\":\"kierulisa\"},\"sameAs\":[\"http:\/\/kierulisa\"],\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/kierulisa\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Mateusz Morawiecki. Nepriklausoma Lenkija \u2013 Vakar\u0173 saugumo pamatas - Instytut Polski w Wilnie","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/11\/14\/mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas\/","og_locale":"pl_PL","og_type":"article","og_title":"Mateusz Morawiecki. Nepriklausoma Lenkija \u2013 Vakar\u0173 saugumo pamatas - Instytut Polski w Wilnie","og_description":"Gr\u0117smi\u0173 suvokimas i\u0161ugd\u0117 specifin\u0119 lenk\u0173 geopolitin\u0119 jusl\u0119 \u2013 atsargum\u0105, kuris suteikia galimyb\u0119 geriau \u012f\u017evelgti art\u0117jan\u010dius i\u0161\u0161\u016bkius ir gr\u0117smes. Per \u0161imtme\u010dius i\u0161mokome budrumo. 1918 m. lapkri\u010dio 11 d. Lenkija atgavo nepriklausomyb\u0119. Prie\u0161 123 metus pirmoji respublika nustojo egzistuoti d\u0117l trij\u0173 galybi\u0173 \u2013 Rusijos, Pr\u016bsijos ir Austrijos \u2013 susitarimo. Lenkijos nebuvo \u017eem\u0117lapiuose 123 metus, ta\u010diau ji gyveno [&hellip;]","og_url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/11\/14\/mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas\/","og_site_name":"Instytut Polski w Wilnie","article_published_time":"2022-11-14T11:29:23+00:00","article_modified_time":"2022-11-14T11:30:58+00:00","og_image":[{"width":640,"height":427,"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/11\/morawiecki.jpg","type":"image\/jpeg"}],"author":"kierulisa","twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Napisane przez":"kierulisa","Szacowany czas czytania":"4 minuty"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"event","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/11\/14\/mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas\/","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/11\/14\/mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas\/","name":"Mateusz Morawiecki. Nepriklausoma Lenkija \u2013 Vakar\u0173 saugumo pamatas","isPartOf":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/11\/14\/mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas\/#primaryimage"},"image":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/11\/morawiecki.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/11\/morawiecki-300x200.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/11\/morawiecki.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/11\/morawiecki.jpg"],"thumbnailUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/11\/morawiecki.jpg","datePublished":"2022-11-14T11:29:23+02:00","dateModified":"2022-11-14T11:30:58+02:00","author":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20"},"breadcrumb":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/11\/14\/mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas\/#breadcrumb"},"inLanguage":"pl-PL","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/11\/14\/mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas\/"]}],"@context":"https:\/\/schema.org","startDate":"2022-11-11","endDate":"2022-11-11","eventStatus":"EventScheduled","eventAttendanceMode":"OfflineEventAttendanceMode","location":{"@type":"place","name":"","address":"","geo":{"@type":"GeoCoordinates","latitude":"","longitude":""}},"description":"Gr\u0117smi\u0173 suvokimas i\u0161ugd\u0117 specifin\u0119 lenk\u0173 geopolitin\u0119 jusl\u0119 \u2013 atsargum\u0105, kuris suteikia galimyb\u0119 geriau \u012f\u017evelgti art\u0117jan\u010dius i\u0161\u0161\u016bkius ir gr\u0117smes. Per \u0161imtme\u010dius i\u0161mokome budrumo.\n1918 m. lapkri\u010dio 11 d. Lenkija atgavo nepriklausomyb\u0119. Prie\u0161 123 metus pirmoji respublika nustojo egzistuoti d\u0117l trij\u0173 galybi\u0173 \u2013 Rusijos, Pr\u016bsijos ir Austrijos \u2013 susitarimo. Lenkijos nebuvo \u017eem\u0117lapiuose 123 metus, ta\u010diau ji gyveno lenk\u0173 \u0161irdyse. Ilgus 123 metus lenkai \u012fvairiais b\u016bdais band\u0117 kurti savo autonomij\u0105 nelaisv\u0117je, kovojo u\u017e laisv\u0119 daugyb\u0117je sukilim\u0173, ta\u010diau tik po Pirmojo pasaulinio karo susiklost\u0117 geopolitin\u0117s s\u0105lygos atkurti nepriklausom\u0105, suvereni\u0105 valstyb\u0119.\nLenkijos \u017elugimo ir atgimimo po 123 met\u0173 istorij\u0105 \u017eino kiekvienas lenkas. Deja, \u0161i istorija n\u0117ra pla\u010diai \u017einoma Vakaruose. Juk mes kalbame apie vienos i\u0161 did\u017eiausi\u0173 \u017eemyno valstybi\u0173 sunaikinim\u0105. Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublik\u0105 \u2013 taip vadinosi \u0161i valstyb\u0117 \u2013 u\u017epuol\u0117 ir sunaikino jos kaimynai. \u012e nelaisv\u0119 pateko ne tik lenkai, bet ir lietuviai bei ukrainie\u010diai.\nAbiej\u0173 Taut\u0173 Respublika buvo pirmasis tokio masto respublikos projektas Europoje. Vakar\u0173 modernyb\u0117s patirtis buvo grind\u017eiama stiprios, centralizuotos valstyb\u0117s id\u0117ja, o Lenkija nor\u0117jo b\u016bti labiau decentralizuota ir suteikti daugiau laisv\u0117s savo pilie\u010diams. \u0160i id\u0117ja nebuvo be tr\u016bkum\u0173 ir galiausiai buvo sunaikinta susid\u016brusi su \u017eiauria u\u017ekariautoj\u0173 j\u0117ga. Ta\u010diau siekis sukurti erdv\u0119, kurioje gal\u0117t\u0173 sugyventi daugyb\u0117 taut\u0173 ir kult\u016br\u0173, i\u0161lieka aktualus ir \u0161iandien. \u0160is alternatyvus modernyb\u0117s kelias gal\u0117t\u0173 \u012fkv\u0117pti \u0161iandienos ES.\nLenkijoje nepriklausomyb\u0117s atgavim\u0105 \u0161ven\u010diame lapkri\u010dio 11-\u0105j\u0105. 1918 m. lapkri\u010dio 10 d. \u012f Var\u0161uv\u0105 atvyko J\u00f3zefas Pilsudskis, \u017emogus, kuris labiausiai prisid\u0117jo prie \u0161alies i\u0161laisvinimo. Kit\u0105 dien\u0105 pasibaig\u0117 Pirmasis pasaulinis karas. Ta\u010diau Lenkijai tai buvo tik kovos prad\u017eia.\nKitus dvejus metus jauna \u0161alis gr\u016bm\u0117si su gr\u0117sm\u0117mis tiek i\u0161 ryt\u0173, tiek i\u0161 vakar\u0173. Lenkijos nepriklausomyb\u0117s nenor\u0117jo pripa\u017einti nei revoliucin\u0117 Rusija, nei Vokietija. Jau 1920 m. Var\u0161uvos prieigose stov\u0117jo Raudonoji armija. Tuo pat metu vokie\u010di\u0173 propaganda ra\u0161\u0117, kad Lenkija t\u0117ra tik laikina valstyb\u0117. Atrod\u0117, kad Antrosios respublikos likimas jau nulemtas. Ir vis d\u0117lto viskas susiklost\u0117 kitaip. Pilsudskio armija atr\u0117m\u0117 bol\u0161evik\u0173 agresij\u0105 ir i\u0161gelb\u0117jo ne tik Lenkij\u0105, bet ir vis\u0105 Europ\u0105.\nLenkijos kovos u\u017e nepriklausomyb\u0119 istorija stulbinan\u010diai pana\u0161i \u012f \u0161iandienin\u0119 Ukrainos kov\u0105 su Rusija. Putino propaganda taip pat bando \u012frodyti, kad Ukraina neturi prasm\u0117s egzistuoti kaip nepriklausoma valstyb\u0117, o ukrainie\u010di\u0173 tauta\u00a0de facto\u00a0neegzistuoja. Vasario m\u0117nes\u012f, kai Rusija \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f Ukrain\u0105, niekas netik\u0117jo pastarosios galimybe laim\u0117ti. Atrod\u0117, kad Ukraina pasmerkta. Ir vis d\u0117lto viskas susiklost\u0117 kitaip.\nLenkijos ir Ukrainos dalia \u012frodo, kad istorija n\u0117ra nulemta, tai ne sp\u0105stai, i\u0161 kuri\u0173 ne\u012fmanoma i\u0161tr\u016bkti, ir kad net galingiausia supervalstyb\u0117 privalo skaitytis su laisv\u0117s trok\u0161tan\u010dios tautos j\u0117ga. M\u016bs\u0173 istorija ne kart\u0105 paneig\u0117 vis\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 istoriniu darvinizmu tezes.\nYra \u017emoni\u0173, kurie Lenkijos viet\u0105 pasaulio \u017eem\u0117lapyje laiko prakeiksmu. Ta\u010diau vietoj prakeiksmo nor\u0117\u010diau kalb\u0117ti apie palaiminim\u0105. Gr\u0117smi\u0173 suvokimas i\u0161ugd\u0117 specifin\u0119 lenk\u0173 geopolitin\u0119 jusl\u0119 \u2013 atsargum\u0105, kuris suteikia galimyb\u0119 geriau \u012f\u017evelgti art\u0117jan\u010dius i\u0161\u0161\u016bkius ir gr\u0117smes. Neatsitiktinai Lenkija pirmoji \u012fsp\u0117jo apie Rusijos imperializmo atgimim\u0105. Per \u0161imtme\u010dius i\u0161mokome budrumo.\n\u0160is budrumas taip pat ver\u010dia mus vertinti nepriklausomyb\u0119 kaip nuolatin\u012f veikim\u0105. \u0160tai kod\u0117l artimiausiu metu saugumui skirsime 3 proc. BVP. Tam nuties\u0117me \u201eBaltic Pipe\u201c \u2013 dujotiek\u012f, kuris skersai kerta \u201eNord Stream\u201c, t. y. Rusijos interesus. Investuojame \u012f atomini\u0173 j\u0117gaini\u0173 statyb\u0105. Nepriklausomyb\u0117s \u0161iandien siekiame daugelyje front\u0173, o sien\u0173 apsauga yra tik vienas i\u0161 j\u0173. Lenkijos nepriklausomybe r\u016bpinam\u0117s ne tik jausdami atsakomyb\u0119 u\u017e b\u016bsimas lenk\u0173 kartas. B\u016bdami NATO rytinio sparno lyderiai, saugome vis\u0105 aljans\u0105. Kaip ir prie\u0161 \u0161imt\u0105 met\u0173, taip ir dabar Vakarai gali pasikliauti Lenkija.\nTekstas publikuotas kartu su Lenkijos m\u0117nesiniu \u017eurnalu \u201eWszystko co najwa\u017cniejsze\u201c, \u012fgyvendinant istorin\u012f projekt\u0105 su Nacionalin\u0117s atminties institutu ir Lenkijos nacionaliniu fondu."},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/11\/14\/mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas\/#primaryimage","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/11\/morawiecki.jpg","contentUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2022\/11\/morawiecki.jpg","width":640,"height":427},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2022\/11\/14\/mateusz-morawiecki-nepriklausoma-lenkija-vakaru-saugumo-pamatas\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Mateusz Morawiecki. Nepriklausoma Lenkija \u2013 Vakar\u0173 saugumo pamatas"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/","name":"Instytut Polski w Wilnie","description":"Instytuty Polskie","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"pl-PL"},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20","name":"kierulisa","image":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/","url":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g","contentUrl":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g","caption":"kierulisa"},"sameAs":["http:\/\/kierulisa"],"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/kierulisa\/"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4459","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/users\/97"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4459"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4459\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4460,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4459\/revisions\/4460"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4457"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4459"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4459"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4459"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}