Angel\u0105 Merkel \u012fkvepianti Jekaterina II smurtu likvidavo Zaporo\u017e\u0117s si\u010d\u0119 \u2013 paskutin\u012f laisv\u0173j\u0173 kazok\u0173 savivaldos prieglobst\u012f jos valdymo laikais, paskutin\u012f Ukrainos politin\u0117s tradicijos po\u017eym\u012f. Kancler\u0117 A. Merkel, kaip ir nema\u017ea dalis \u0161iuolaikin\u0117s Vokietijos \u017einiasklaidos, Rusijos at\u017evilgiu ne kart\u0105 vartojo termin\u0105 \u201em\u016bs\u0173 did\u017eioji kaimyn\u0117\u201c. Ta\u010diau pa\u017evelgus \u012f \u0161iuolaikin\u012f \u017eem\u0117lap\u012f tenka pripa\u017einti, kad Rusija n\u0117ra Vokietijos kaimyn\u0117. Jas skiria visa eil\u0117 \u0161ali\u0173, toki\u0173 kaip Lenkija, Ukraina, Lietuva, Baltarusija…
Kancler\u0117 ant savo darbo stalo laik\u0117 Jekaterinos II, Rusijos imperator\u0117s, vokie\u010di\u0173 laikomos i\u0161kiliausia Rusijos sosto valdove, portret\u0105. Tikriausiai tam, kad parodyt\u0173 moters, be to, kilusios i\u0161 Ryt\u0173 Vokietijos (tiksliau \u2013 i\u0161 \u0160\u010decino), s\u0117km\u0117s did\u017eiojoje politikoje pavyzd\u012f.
Ta\u010diau ka\u017ekur \u0161iame portrete pamir\u0161tama ma\u017ea d\u0117mel\u0117: juk Jekaterina Rusijoje Did\u017eiosios prievard\u012f peln\u0117 tod\u0117l, kad \u012fvykd\u0117 s\u0117kmingiausi\u0105 per vis\u0105 18 a. savo imperijos ekspansij\u0105 \u012f Vakarus: u\u017e\u0117m\u0117 \u0161iaurin\u0119 Juodosios j\u016bros pakrant\u0119 ir pavadino j\u0105 Novorosija, sunaikino daugiau kaip a\u0161tuonis \u0161imtme\u010dius gyvavusi\u0105 did\u017eiul\u0119 Lenkijos valstyb\u0119, kuri nuo 14 a. buvo savanori\u0161koje unijoje su Lietuva ir kuriai taip pat priklaus\u0117 dabartin\u0117s Baltarusijos ir Ukrainos \u017eem\u0117s.
Did\u017eiausias Rusijos imperijos \u0161lovintojas Aleksandras Pu\u0161kinas (kaip ir Ukrainos nekent\u0119s Josifas Brodskis ir Lenkij\u0105 bei Vakarus koneveik\u0119s Fiodoras Dostojevskis) teig\u0117, kad b\u016btent \u0161is geopolitinis pasiekimas buvo svarbiausias nemirtingosios Jekaterinos \u0161lov\u0117s titulas. Savo priva\u010dioje ir tod\u0117l atviroje korespondencijoje poetas taip pat u\u017esimin\u0117, kad Jekaterina buvo parengusi veiksming\u0105 ekspansij\u0105 \u0161iaur\u0117s kryptimi: Suomijos u\u017egrobim\u0105, kur\u012f galiausiai \u012fvykd\u0117 jos an\u016bkas caras Aleksandras I.
\u0160vietimo epochos Europa \u017eav\u0117josi Jekaterina, nes ji sugeb\u0117jo ne tik u\u017ekariauti kaimynines \u0161alis, bet ir nusipirkti to meto nuomon\u0117s formuotojus: Volter\u0105, Diderot, Vokietijos \u0161alyse \u2013 baron\u0105 Grimm\u0105. Jie \u012ftikino Europ\u0105, kad Jekaterinos u\u017ekariautos teritorijos yra tik chaoso, anarchijos ir atsilikimo \u0161altinis apsi\u0161vietusios Europos \u017eem\u0117lapyje, kuriame \u012f rytus nuo Vokietijos tur\u0117t\u0173 dominuoti tik Rusija ir jos modernizacija. U\u017ekariavimas kaip modernizacija… Pridurkime, kad b\u016btent \u201emodernizacijos\u201c vardan Jekaterina brutaliai likvidavo Si\u010d\u0119 \u2013 paskutin\u012f jos valdom\u0173 laisv\u0173j\u0173 kazok\u0173 savivaldos prieglobst\u012f, paskutin\u012f Ukrainos politin\u0117s tradicijos po\u017eym\u012f.
Ta\u010diau i\u0161 kur atsirado toji Ukraina, kuri\u0105, kaip ir Lenkij\u0105, Jekaterina nor\u0117jo i\u0161trinti i\u0161 \u017eem\u0117lapi\u0173 ir atminties? Ukraina, Baltarusija ir Rusija turi bendr\u0105 lop\u0161\u012f \u2013 Kijevo Rusi\u0105. Ta\u010diau \u0161is bendras ryt\u0173 slav\u0173 valstybingumo lop\u0161ys 13 a. subyr\u0117jo d\u0117l mongol\u0173 invazijos. Galiausiai j\u0105 pasidalijo politin\u0117s sistemos, kurios k\u016br\u0117 naujus centrus: Maskva (i\u0161 dalies paveld\u0117jusi mongol\u0173 imperijos tradicijas) ir Lietuva, kuri s\u0105jungoje su Lenkija atv\u0117r\u0117 rus\u0117n\u0173 pasaul\u012f \u2013 Kijevo Rusi\u0105 \u2013 lotyni\u0161kosios civilizacijos \u012ftakai, per Lenkij\u0105 \u0117jusiai \u012f Lietuv\u0105 ir Lietuvos Rusi\u0105, t. y. dabartin\u0119 Baltarusij\u0105 ir Ukrain\u0105. 14\u201315 a. beveik visa Baltarusija, o v\u0117liau ir Ukraina priklaus\u0117 Lietuvos Did\u017eiajai Kunigaik\u0161tystei.
Taigi per Lenkij\u0105 skverbiasi Vakar\u0173 civilizacija, kuri kei\u010dia rus\u0117n\u0173 tradicij\u0105, j\u0105 papildo ir formuoja nauju b\u016bdu. \u0160i \u012ftaka turi savo simbolius. Vienas i\u0161 j\u0173 \u2013 nuostabus Magdeburgo teis\u0117s paminklas, pastatytas prie Dniepro up\u0117s kranto Kyjive \u2013 tikiuosi, kad \u0161is miestas i\u0161gyvens kar\u0105 ir netrukus v\u0117l bus galima j\u012f laisvai aplankyti. Savivaldos teis\u0117 n\u0117ra lenk\u0173 i\u0161radimas. Miesto gyventoj\u0173 apsisprendimo teis\u0119 i\u0161 Vokietijos \u0161ali\u0173 Lenkija per\u0117m\u0117 13\u201314 a. Be kita ko, tokiu b\u016bdu 13 a. i\u0161 naujo buvo \u012fkurta Krokuva. 16 a. prad\u017eioje tokiu b\u016bdu buvo reformuotas ir Kyjivas. \u0160\u012f \u012fvyk\u012f, kurio d\u0117ka Kyjivo gyventojai tapo europie\u010diais ger\u0105ja \u0161io \u017eod\u017eio prasme, t. y. \u017emon\u0117mis, kuriems svarbiausia \u2013 laisv\u0117 ir savivalda, jie prisimena kaip didel\u0119 \u0161vent\u0119. Pana\u0161us paminklas Magdeburgo teisei buvo pastatytas ir pra\u0117jusio am\u017eiaus de\u0161imtajame de\u0161imtmetyje Minske (ne\u017einau, ar jis tebestovi), kai Baltarusija band\u0117 \u012ftvirtinti savo nepriklausomyb\u0119.
Antrasis, dar svarbesnis simbolis, yra laisv\u0117, kuri grind\u017eiama rom\u0117n\u0173 ir graik\u0173 tradicija per 1364 m. \u012fkurt\u0105 Krokuvos, 1579 m. Vilniaus ir 1661 m. Lvivo universitetus (prisiminkime, kad pirmasis universitetas Rusijoje buvo \u012fkurtas tik 1755 m.). I\u0161 \u010dia kilo laisv\u0117s, kaip svarbiausios politinio gyvenimo vertyb\u0117s, pagrindimas. Vidin\u0117, pilietin\u0117 laisv\u0117 atsispindi sutarties kult\u016broje \u2013 mes neturime prigimtini\u0173 \u0161eiminink\u0173. Mes, kurie renkame savo valdan\u010diuosius, ir valdantieji, kurie po kurio laiko gali b\u016bti valdomi m\u016bs\u0173 (tai priklauso nuo rinkim\u0173), susitariame, kaip \u0161i sutartis atrodys.
B\u016btent \u0161i sutarties ir pasirinkimo kult\u016bros tradicija, laisv\u0117s tradicija, i\u0161reik\u0161ta kiekvieno laisvo pilie\u010dio teise balsuoti vietos seimelyje, klest\u0117jo Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s \u017eem\u0117se, \u012fskaitant Rusijos \u017eemes (t. y., Baltarusijos ir Ukrainos \u017eemes). Rusios \u017eem\u0117se savivaldos impulsas susid\u016br\u0117 su nauja tradicija, kuri\u0105 formavo laisvieji kazokai. Jie taip pat susirinkdavo \u012f taryb\u0105, kurioje visi tur\u0117jo teis\u0119 pareik\u0161ti savo nuomon\u0119 ir kurioje buvo bendrai renkamas etmonas. Kazokai rinkdavo asmen\u012f, kuris juos valdys tol, kol to nor\u0117s \u0161ios bendruomen\u0117s pilie\u010diai, t. y. laisvieji kazokai.
Etmon\u0105 supo taryba, savoti\u0161kas senatas, kur\u012f sudar\u0117 pulkininkai. Kiekvienas pulkininkas buvo renkamas savo pulke, o tai sudar\u0117 savoti\u0161k\u0105 politin\u0119 savivald\u0105. Laisv\u0173j\u0173 kazok\u0173 fenomenas, organizuotai i\u0161kil\u0119s 16 a. antroje pus\u0117je, siejamas su oficialaus pavadinimo \u201eUkraina\u201c atsiradimu, Ukraina, kaip teritorija, kurioje susiformavo \u0161i laisv\u0173, nepriklausom\u0173, savo laisv\u0119 ginan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 bendruomen\u0117. Iki 17 a. vidurio kazokai gyn\u0117 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos sien\u0105 tiek nuo maskoli\u0173 (Rusijos), tiek nuo Turkijos.
Ta\u010diau socialinis ir religinis konfliktas Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikoje, kurioje kazokams nebuvo suteikta visi\u0161ka pilietin\u0117 laisv\u0117, paskatino juos atsigr\u0119\u017eti \u012f Maskv\u0105. \u0160i pagunda virto lemtingu Bohdano Chmelnickio, did\u017eiausio i\u0161 daugelio Ukrainos sukilim\u0173 vado, sprendimu 1654 m. saus\u012f sudaryti unij\u0105 su Rusija. Chmelnickis tik\u0117josi, kad rezultatas bus lygiavertis susitarimas, kur\u012f caro vardu pasira\u0161ys jo pasiuntinys, garantuojantis Ukrainai visi\u0161k\u0105 autonomij\u0105 naujoje s\u0105jungoje. Tuomet jis i\u0161 caro pasiuntinio su\u017einojo, kaip Maskvos politin\u0117 kult\u016bra skiriasi nuo ATR politin\u0117s kult\u016bros: \u201eMaskvos caryst\u0117je pavaldiniai prisiekia, kad jie d\u017eiaugsmingai tarnaus did\u017eiajam carui, o priesaikos caro vardu niekados nebuvo ir nebus…\u201c.
Chmelnickis neatsisak\u0117 s\u0105jungos su Maskva, ta\u010diau didel\u0117 dalis kazok\u0173 pageidavo gr\u012f\u017eti \u012f ATR arba susivienyti su Turkija ar net \u0160vedija, kad tik nepatekt\u0173 po despoti\u0161kos caro vald\u017eios padu. Ta\u010diau Rusija pasinaudojo \u0161ia silpnumo akimirka. Nors Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublika dar band\u0117 sudaryti nauj\u0105, lygiavert\u0119 s\u0105jung\u0105 su kazokais (su Ukraina) 1658 m. Hadzia\u010de, jai nepavyko jos i\u0161laikyti.
Kazok\u0173 ir lenk\u0173 bajor\u0173 konfliktas leido Rusijai pad\u0117ti pagrind\u0105 savo pirmajai did\u017eiulei s\u0117kmei ple\u010diantis \u012f Vakarus \u2013 1667 m. Ji u\u017egrob\u0117 rytin\u0119 Ukrainos dal\u012f.
Ta\u010diau kazokai nepamir\u0161o savo laisv\u0117s tradicij\u0173. Pareikalavo j\u0173 18 a. \u2013 \u0161io jud\u0117jimo simboliai yra etmonas Ivanas Mazepa ir jo \u012fp\u0117dinis Pilypas Orlikas, o po to, kai Jekaterina II panaikino bet koki\u0105 kazok\u0173 autonomij\u0105, jie kruop\u0161\u010diai gaivino savo tautin\u0119 tapatyb\u0119.
Lygiai taip pat kaip lenkai ir lietuviai nesusitaik\u0117 su tuo, kad j\u0173 nepriklausomyb\u0119 at\u0117m\u0117 Rusija, Pr\u016bsija ir Austrija. Kovojo u\u017e j\u0105 kardu ir plunksna nuo 18 a. pabaigos iki 1918 m., kai \u0161i\u0105 nepriklausomyb\u0119 atgavo. Ukrainie\u010diams tuomet nepavyko jos \u012ftvirtinti. Jiems teko kovoti iki pat 1991 m., kai \u017elugo soviet\u0173 imperija, kad atkurt\u0173 savo nepriklausom\u0105 valstyb\u0119. \u0160ioje istorijoje jie ne kart\u0105 kovojo su lenkais, ta\u010diau galiausiai bendra laisv\u0117s tradicija, nesutikimas su imperine vergove, taip pat tradicija prisiminti kovos su carine, o v\u0117liau sovietine priespaudos sistema, aukas, pasirod\u0117 stipresn\u0117.
Lenkai, ukrainie\u010diai, lietuviai ir kitos \u0161io regiono tautos, kurios nenori b\u016bti nei V. Putino \u201erus\u0173 pasaulio\u201c dalis, nei kit\u0173 Europos galing\u0173j\u0173 \u017eaidimo \u017eaislas, \u0161iandien garsiai rei\u0161kia savo nuomon\u0119: tai i\u0161didus veto, kur\u012f laisvos ir solidarios tautos meta prie\u0161 bandym\u0105 atnaujinti imperin\u012f dominavim\u0105 Ryt\u0173 Europoje.<\/p>\n