{"id":4794,"date":"2023-03-14T10:31:15","date_gmt":"2023-03-14T09:31:15","guid":{"rendered":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?p=4794"},"modified":"2023-03-14T10:32:54","modified_gmt":"2023-03-14T09:32:54","slug":"lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/03\/14\/lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas\/","title":{"rendered":"Lenk\u0173 re\u017eisieriaus filme \u201eStichija\u201c \u2013 romantizmas kaip politinis mai\u0161tas \u00a0"},"content":{"rendered":"\n<p>Kovo 17 d. Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejuje (Kateros a. 4, Vilnius) \u012fvyks lenk\u0173 re\u017eisieriaus Cypriano Demianiuko ir scenarijaus autoriaus Piotro Kornobiso dokumentinio filmo \u201eStichija\u201c (2022) premjera. Autoriai atsigr\u0119\u017eia \u012f XIX a. pabaig\u0105 ir pasitelkdamas lenk\u0173, lietuvi\u0173 bei ukrainie\u010di\u0173 tautinio atgimimo pavyzd\u017eius atskleid\u017eia romantizmo laikotarp\u012f kaip politinio mai\u0161to strukt\u016br\u0105, vedan\u010di\u0105 \u012f valstybingum\u0105 ir tautini\u0173 bendruomeni\u0173 kanon\u0105 \u012ftvirtinusi\u0105 modernyb\u0119.<br \/>Nostalgija prarastam politiniam b\u016bviui ir mai\u0161to strukt\u016bra, sukylanti prie\u0161 agresoriaus \u012ftak\u0105 \u2013 tokia romantizmo paradigma, atpa\u017e\u012fstama Vidurio Europos regione, br\u0117\u017eiama C. Demianiuko filme. Lenk\u0173, lietuvi\u0173 ir ukrainie\u010di\u0173 istorik\u0173 d\u0117liojamame pasakojime nuskamba mintis, kad etniniai XIX a. pabaigos jud\u0117jimai i\u0161kyla kaip balsas, oponuojantis ap\u0161vietos id\u0117joms, neigusioms tariam\u0105 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos ir jai gimining\u0173 politini\u0173 darini\u0173 nepa\u017eang\u0105.<br \/>Vidurio Europos romantizmo atstovas nusigr\u0119\u017eia nuo tradicinio Vidur\u017eemio j\u016bros kra\u0161tovaizd\u017eio ir nukreipia \u017evilgsn\u012f \u012f dramati\u0161k\u0105, bet atpa\u017e\u012fstam\u0105 ir istori\u0161kai \u012fkraut\u0105 peiza\u017e\u0105. Jis pabr\u0117\u017eia \u017emogaus kov\u0105 su tamsa, o agresorius atkakliai siekia i\u0161trinti j\u012f i\u0161 Europos atminties ir \u017eem\u0117lapio. Filme i\u0161nyrantys vietovaizd\u017eiai savaip atkartoja lenk\u0173, lietuvi\u0173 ir ukrainie\u010di\u0173 kalbines strukt\u016bras \u2013 kiekviena j\u0173 formuoja skirting\u0105 pasaul\u0117vaizd\u012f, laiko ir erdv\u0117s suvokim\u0105, o vietovard\u017ei\u0173 ir aplinkos rei\u0161kini\u0173 pavadinim\u0173 visuma \u012fveda \u012f artumo jausm\u0105 kuriant\u012f emocin\u012f kra\u0161tovaizd\u012f.<br \/>Vienas i\u0161 filmo dalyvi\u0173, lenk\u0173 kalbininkas ir Var\u0161uvos universiteto profesorius Jerzy Bralczykas pasitelkia j\u016bros pavyzd\u012f: slavams ji esanti riba, u\u017e kurios plytinti tik j\u016bra, o skandinavams \u2013 kelias ir nauj\u0173 atradim\u0173 galimyb\u0117. Tuo tarpu praeitis ir ateitis, turinti ai\u0161ki\u0105 perskyr\u0105 daugelyje kalb\u0173, lenk\u0173 kalboje skambanti labai pana\u0161iai \u2013 przesz\u0142o\u015b\u0107 ir przysz\u0142o\u015b\u0107.<br \/>XIX a. pabaigoje kult\u016brai ir literat\u016brai susitelkus \u012f etnin\u0119 savimon\u0119, Vidurio Europos romantikas tampa kalbos tyrin\u0117toju ir atrad\u0117ju. Kalba \u2013 jo ginklas, \u012fveikiantis individo ir aplinkos \u012ftampas, o etnin\u0117 tradicija \u2013 estetin\u0117 laikysena ir i\u0161\u0161\u016bkis agresoriaus \u012ftakai. Lenk\u0173, lietuvi\u0173 ir ukrainie\u010di\u0173 kult\u016br\u0173 sand\u016broje nauja poezijos kalba jungiasi su etnine muzikos tradicija \u2013 Adomo Mickevi\u010diaus balad\u0117s, lietuvi\u0161kos sutartin\u0117s ir dainose atgyjan\u010dios Taraso \u0160ev\u010denkos eil\u0117s tampa politin\u0117s valios i\u0161rai\u0161ka ir pasiprie\u0161inimo \u012frankiu.<br \/>Keliaujantis band\u016brininkas pasirodo kaip istorin\u0117s atminties gaivintojas \u2013 interpretuodamas praeities faktus, pasakoja juos visiems suprantama kalba, primindamas pirmiesiems ukrainie\u010di\u0173 romantikams laisv\u0117s ir nei\u0161sipild\u017eiusi\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173, gyvenimo ir mirties klausimus. Atkartodami t\u0105 pat\u012f pasakojim\u0105, k\u0117l\u0117 gr\u0117sm\u0119 tuometinei Rusijos imperijai.<br \/>\u201eBand\u016brininko balsas \u2013 laisvo \u017emogaus balsas. Tod\u0117l jie buvo taip smarkiai ir negailestingai persekioti. Tai siaubingas ir \u017eiaurus laikotarpis \u2013 i\u0161 prad\u017ei\u0173 b\u016bdavo rengiami fetsivaliai, o po j\u0173 \u2013 \u017eudyn\u0117s\u201c, \u2013 i\u0161kalbing\u0105 paralel\u0119 tarp romantizmo laik\u0173 ir \u0161iandienos veda kitas filmo veik\u0117jas, lenk\u0173 muzikologas, Centrin\u0117s ir Ryt\u0173 Europos tradicini\u0173 muzikini\u0173 kult\u016br\u0173 tyrin\u0117tojas, Var\u0161uvos universiteto profesorius Piotras Dahligas.<\/p>\n<p>Filmo \u201eStichija\u201c (2022) premjera \u012fvyks kovo 17 d., 18 val. Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejuje. <br \/>Filmo gamintojas Lenkijos televizija TVP bendradarbiaujant su LRT.<br \/>Renginio organizatoriai: V\u0161\u012e \u201eKetvirta versija\u201c, Lenkijos institutas Vilniuje ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s valdov\u0173 r\u016bmai.<br \/>Filmas lenk\u0173 kalba su lietuvi\u0161kais subtitrais. \u012e\u0117jimas nemokamas.<\/p>\n<p>Nuo\u0161ird\u017eiai kvie\u010diame!<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kovo 17 d. Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejuje (Kateros a. 4, Vilnius) \u012fvyks lenk\u0173 re\u017eisieriaus Cypriano Demianiuko ir scenarijaus autoriaus Piotro Kornobiso dokumentinio filmo \u201eStichija\u201c (2022) premjera. Autoriai atsigr\u0119\u017eia \u012f XIX a. pabaig\u0105 ir pasitelkdamas lenk\u0173, lietuvi\u0173 bei ukrainie\u010di\u0173 tautinio atgimimo pavyzd\u017eius atskleid\u017eia romantizmo laikotarp\u012f kaip politinio mai\u0161to strukt\u016br\u0105, vedan\u010di\u0105 \u012f valstybingum\u0105 ir tautini\u0173 bendruomeni\u0173 kanon\u0105 \u012ftvirtinusi\u0105 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":97,"featured_media":4792,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[97,21,13],"tags":[],"class_list":["post-4794","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kinas","category-kiti","category-renginiai"],"yoast_head":"<!-- This site is optimized with the Yoast SEO plugin v24.6 - https:\/\/yoast.com\/wordpress\/plugins\/seo\/ -->\n<title>Lenk\u0173 re\u017eisieriaus filme \u201eStichija\u201c \u2013 romantizmas kaip politinis mai\u0161tas \u00a0 - Instytut Polski w Wilnie<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/03\/14\/lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"pl_PL\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Lenk\u0173 re\u017eisieriaus filme \u201eStichija\u201c \u2013 romantizmas kaip politinis mai\u0161tas \u00a0 - Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"Kovo 17 d. Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejuje (Kateros a. 4, Vilnius) \u012fvyks lenk\u0173 re\u017eisieriaus Cypriano Demianiuko ir scenarijaus autoriaus Piotro Kornobiso dokumentinio filmo \u201eStichija\u201c (2022) premjera. Autoriai atsigr\u0119\u017eia \u012f XIX a. pabaig\u0105 ir pasitelkdamas lenk\u0173, lietuvi\u0173 bei ukrainie\u010di\u0173 tautinio atgimimo pavyzd\u017eius atskleid\u017eia romantizmo laikotarp\u012f kaip politinio mai\u0161to strukt\u016br\u0105, vedan\u010di\u0105 \u012f valstybingum\u0105 ir tautini\u0173 bendruomeni\u0173 kanon\u0105 \u012ftvirtinusi\u0105 [&hellip;]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/03\/14\/lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2023-03-14T09:31:15+00:00\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2023-03-14T09:32:54+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/03\/STICHIJA-FILMAS-5-1024x576.png\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"1024\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"576\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/png\" \/>\n<meta name=\"author\" content=\"kierulisa\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Napisane przez\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"kierulisa\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Szacowany czas czytania\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"3 minuty\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"event\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/03\/14\/lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas\/\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/03\/14\/lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas\/\",\"name\":\"Lenk\u0173 re\u017eisieriaus filme \u201eStichija\u201c \u2013 romantizmas kaip politinis mai\u0161tas \u00a0\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/03\/14\/lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas\/#primaryimage\"},\"image\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/03\/STICHIJA-FILMAS-5.png\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/03\/STICHIJA-FILMAS-5-300x169.png\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/03\/STICHIJA-FILMAS-5-1024x576.png\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/03\/STICHIJA-FILMAS-5.png\"],\"thumbnailUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/03\/STICHIJA-FILMAS-5.png\",\"datePublished\":\"2023-03-14T09:31:15+02:00\",\"dateModified\":\"2023-03-14T09:32:54+02:00\",\"author\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20\"},\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/03\/14\/lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/03\/14\/lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas\/\"]}],\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"startDate\":\"2023-03-17\",\"endDate\":\"2023-03-17\",\"eventStatus\":\"EventScheduled\",\"eventAttendanceMode\":\"OfflineEventAttendanceMode\",\"location\":{\"@type\":\"place\",\"name\":\"\",\"address\":\"\",\"geo\":{\"@type\":\"GeoCoordinates\",\"latitude\":\"\",\"longitude\":\"\"}},\"description\":\"Kovo 17 d. Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejuje (Kateros a. 4, Vilnius) \u012fvyks lenk\u0173 re\u017eisieriaus Cypriano Demianiuko ir scenarijaus autoriaus Piotro Kornobiso dokumentinio filmo \u201eStichija\u201c (2022) premjera. Autoriai atsigr\u0119\u017eia \u012f XIX a. pabaig\u0105 ir pasitelkdamas lenk\u0173, lietuvi\u0173 bei ukrainie\u010di\u0173 tautinio atgimimo pavyzd\u017eius atskleid\u017eia romantizmo laikotarp\u012f kaip politinio mai\u0161to strukt\u016br\u0105, vedan\u010di\u0105 \u012f valstybingum\u0105 ir tautini\u0173 bendruomeni\u0173 kanon\u0105 \u012ftvirtinusi\u0105 modernyb\u0119.Nostalgija prarastam politiniam b\u016bviui ir mai\u0161to strukt\u016bra, sukylanti prie\u0161 agresoriaus \u012ftak\u0105 \u2013 tokia romantizmo paradigma, atpa\u017e\u012fstama Vidurio Europos regione, br\u0117\u017eiama C. Demianiuko filme. Lenk\u0173, lietuvi\u0173 ir ukrainie\u010di\u0173 istorik\u0173 d\u0117liojamame pasakojime nuskamba mintis, kad etniniai XIX a. pabaigos jud\u0117jimai i\u0161kyla kaip balsas, oponuojantis ap\u0161vietos id\u0117joms, neigusioms tariam\u0105 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos ir jai gimining\u0173 politini\u0173 darini\u0173 nepa\u017eang\u0105.Vidurio Europos romantizmo atstovas nusigr\u0119\u017eia nuo tradicinio Vidur\u017eemio j\u016bros kra\u0161tovaizd\u017eio ir nukreipia \u017evilgsn\u012f \u012f dramati\u0161k\u0105, bet atpa\u017e\u012fstam\u0105 ir istori\u0161kai \u012fkraut\u0105 peiza\u017e\u0105. Jis pabr\u0117\u017eia \u017emogaus kov\u0105 su tamsa, o agresorius atkakliai siekia i\u0161trinti j\u012f i\u0161 Europos atminties ir \u017eem\u0117lapio. Filme i\u0161nyrantys vietovaizd\u017eiai savaip atkartoja lenk\u0173, lietuvi\u0173 ir ukrainie\u010di\u0173 kalbines strukt\u016bras \u2013 kiekviena j\u0173 formuoja skirting\u0105 pasaul\u0117vaizd\u012f, laiko ir erdv\u0117s suvokim\u0105, o vietovard\u017ei\u0173 ir aplinkos rei\u0161kini\u0173 pavadinim\u0173 visuma \u012fveda \u012f artumo jausm\u0105 kuriant\u012f emocin\u012f kra\u0161tovaizd\u012f.Vienas i\u0161 filmo dalyvi\u0173, lenk\u0173 kalbininkas ir Var\u0161uvos universiteto profesorius Jerzy Bralczykas pasitelkia j\u016bros pavyzd\u012f: slavams ji esanti riba, u\u017e kurios plytinti tik j\u016bra, o skandinavams \u2013 kelias ir nauj\u0173 atradim\u0173 galimyb\u0117. Tuo tarpu praeitis ir ateitis, turinti ai\u0161ki\u0105 perskyr\u0105 daugelyje kalb\u0173, lenk\u0173 kalboje skambanti labai pana\u0161iai \u2013 przesz\u0142o\u015b\u0107 ir przysz\u0142o\u015b\u0107.XIX a. pabaigoje kult\u016brai ir literat\u016brai susitelkus \u012f etnin\u0119 savimon\u0119, Vidurio Europos romantikas tampa kalbos tyrin\u0117toju ir atrad\u0117ju. Kalba \u2013 jo ginklas, \u012fveikiantis individo ir aplinkos \u012ftampas, o etnin\u0117 tradicija \u2013 estetin\u0117 laikysena ir i\u0161\u0161\u016bkis agresoriaus \u012ftakai. Lenk\u0173, lietuvi\u0173 ir ukrainie\u010di\u0173 kult\u016br\u0173 sand\u016broje nauja poezijos kalba jungiasi su etnine muzikos tradicija \u2013 Adomo Mickevi\u010diaus balad\u0117s, lietuvi\u0161kos sutartin\u0117s ir dainose atgyjan\u010dios Taraso \u0160ev\u010denkos eil\u0117s tampa politin\u0117s valios i\u0161rai\u0161ka ir pasiprie\u0161inimo \u012frankiu.Keliaujantis band\u016brininkas pasirodo kaip istorin\u0117s atminties gaivintojas \u2013 interpretuodamas praeities faktus, pasakoja juos visiems suprantama kalba, primindamas pirmiesiems ukrainie\u010di\u0173 romantikams laisv\u0117s ir nei\u0161sipild\u017eiusi\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173, gyvenimo ir mirties klausimus. Atkartodami t\u0105 pat\u012f pasakojim\u0105, k\u0117l\u0117 gr\u0117sm\u0119 tuometinei Rusijos imperijai.\u201eBand\u016brininko balsas \u2013 laisvo \u017emogaus balsas. Tod\u0117l jie buvo taip smarkiai ir negailestingai persekioti. Tai siaubingas ir \u017eiaurus laikotarpis \u2013 i\u0161 prad\u017ei\u0173 b\u016bdavo rengiami fetsivaliai, o po j\u0173 \u2013 \u017eudyn\u0117s\u201c, \u2013 i\u0161kalbing\u0105 paralel\u0119 tarp romantizmo laik\u0173 ir \u0161iandienos veda kitas filmo veik\u0117jas, lenk\u0173 muzikologas, Centrin\u0117s ir Ryt\u0173 Europos tradicini\u0173 muzikini\u0173 kult\u016br\u0173 tyrin\u0117tojas, Var\u0161uvos universiteto profesorius Piotras Dahligas.\\nFilmo \u201eStichija\u201c (2022) premjera \u012fvyks kovo 17 d., 18 val. Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejuje. Filmo gamintojas Lenkijos televizija TVP bendradarbiaujant su LRT.Renginio organizatoriai: V\u0161\u012e \u201eKetvirta versija\u201c, Lenkijos institutas Vilniuje ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s valdov\u0173 r\u016bmai.Filmas lenk\u0173 kalba su lietuvi\u0161kais subtitrais. \u012e\u0117jimas nemokamas.\\nNuo\u0161ird\u017eiai kvie\u010diame!\"},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/03\/14\/lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas\/#primaryimage\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/03\/STICHIJA-FILMAS-5.png\",\"contentUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/03\/STICHIJA-FILMAS-5.png\",\"width\":1920,\"height\":1080},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/03\/14\/lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Lenk\u0173 re\u017eisieriaus filme \u201eStichija\u201c \u2013 romantizmas kaip politinis mai\u0161tas \u00a0\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\",\"name\":\"Instytut Polski w Wilnie\",\"description\":\"Instytuty Polskie\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"pl-PL\"},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20\",\"name\":\"kierulisa\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/\",\"url\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g\",\"contentUrl\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g\",\"caption\":\"kierulisa\"},\"sameAs\":[\"http:\/\/kierulisa\"],\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/kierulisa\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Lenk\u0173 re\u017eisieriaus filme \u201eStichija\u201c \u2013 romantizmas kaip politinis mai\u0161tas \u00a0 - Instytut Polski w Wilnie","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/03\/14\/lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas\/","og_locale":"pl_PL","og_type":"article","og_title":"Lenk\u0173 re\u017eisieriaus filme \u201eStichija\u201c \u2013 romantizmas kaip politinis mai\u0161tas \u00a0 - Instytut Polski w Wilnie","og_description":"Kovo 17 d. Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejuje (Kateros a. 4, Vilnius) \u012fvyks lenk\u0173 re\u017eisieriaus Cypriano Demianiuko ir scenarijaus autoriaus Piotro Kornobiso dokumentinio filmo \u201eStichija\u201c (2022) premjera. Autoriai atsigr\u0119\u017eia \u012f XIX a. pabaig\u0105 ir pasitelkdamas lenk\u0173, lietuvi\u0173 bei ukrainie\u010di\u0173 tautinio atgimimo pavyzd\u017eius atskleid\u017eia romantizmo laikotarp\u012f kaip politinio mai\u0161to strukt\u016br\u0105, vedan\u010di\u0105 \u012f valstybingum\u0105 ir tautini\u0173 bendruomeni\u0173 kanon\u0105 \u012ftvirtinusi\u0105 [&hellip;]","og_url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/03\/14\/lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas\/","og_site_name":"Instytut Polski w Wilnie","article_published_time":"2023-03-14T09:31:15+00:00","article_modified_time":"2023-03-14T09:32:54+00:00","og_image":[{"width":1024,"height":576,"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/03\/STICHIJA-FILMAS-5-1024x576.png","type":"image\/png"}],"author":"kierulisa","twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Napisane przez":"kierulisa","Szacowany czas czytania":"3 minuty"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"event","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/03\/14\/lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas\/","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/03\/14\/lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas\/","name":"Lenk\u0173 re\u017eisieriaus filme \u201eStichija\u201c \u2013 romantizmas kaip politinis mai\u0161tas \u00a0","isPartOf":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/03\/14\/lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas\/#primaryimage"},"image":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/03\/STICHIJA-FILMAS-5.png","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/03\/STICHIJA-FILMAS-5-300x169.png","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/03\/STICHIJA-FILMAS-5-1024x576.png","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/03\/STICHIJA-FILMAS-5.png"],"thumbnailUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/03\/STICHIJA-FILMAS-5.png","datePublished":"2023-03-14T09:31:15+02:00","dateModified":"2023-03-14T09:32:54+02:00","author":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20"},"breadcrumb":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/03\/14\/lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas\/#breadcrumb"},"inLanguage":"pl-PL","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/03\/14\/lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas\/"]}],"@context":"https:\/\/schema.org","startDate":"2023-03-17","endDate":"2023-03-17","eventStatus":"EventScheduled","eventAttendanceMode":"OfflineEventAttendanceMode","location":{"@type":"place","name":"","address":"","geo":{"@type":"GeoCoordinates","latitude":"","longitude":""}},"description":"Kovo 17 d. Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejuje (Kateros a. 4, Vilnius) \u012fvyks lenk\u0173 re\u017eisieriaus Cypriano Demianiuko ir scenarijaus autoriaus Piotro Kornobiso dokumentinio filmo \u201eStichija\u201c (2022) premjera. Autoriai atsigr\u0119\u017eia \u012f XIX a. pabaig\u0105 ir pasitelkdamas lenk\u0173, lietuvi\u0173 bei ukrainie\u010di\u0173 tautinio atgimimo pavyzd\u017eius atskleid\u017eia romantizmo laikotarp\u012f kaip politinio mai\u0161to strukt\u016br\u0105, vedan\u010di\u0105 \u012f valstybingum\u0105 ir tautini\u0173 bendruomeni\u0173 kanon\u0105 \u012ftvirtinusi\u0105 modernyb\u0119.Nostalgija prarastam politiniam b\u016bviui ir mai\u0161to strukt\u016bra, sukylanti prie\u0161 agresoriaus \u012ftak\u0105 \u2013 tokia romantizmo paradigma, atpa\u017e\u012fstama Vidurio Europos regione, br\u0117\u017eiama C. Demianiuko filme. Lenk\u0173, lietuvi\u0173 ir ukrainie\u010di\u0173 istorik\u0173 d\u0117liojamame pasakojime nuskamba mintis, kad etniniai XIX a. pabaigos jud\u0117jimai i\u0161kyla kaip balsas, oponuojantis ap\u0161vietos id\u0117joms, neigusioms tariam\u0105 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos ir jai gimining\u0173 politini\u0173 darini\u0173 nepa\u017eang\u0105.Vidurio Europos romantizmo atstovas nusigr\u0119\u017eia nuo tradicinio Vidur\u017eemio j\u016bros kra\u0161tovaizd\u017eio ir nukreipia \u017evilgsn\u012f \u012f dramati\u0161k\u0105, bet atpa\u017e\u012fstam\u0105 ir istori\u0161kai \u012fkraut\u0105 peiza\u017e\u0105. Jis pabr\u0117\u017eia \u017emogaus kov\u0105 su tamsa, o agresorius atkakliai siekia i\u0161trinti j\u012f i\u0161 Europos atminties ir \u017eem\u0117lapio. Filme i\u0161nyrantys vietovaizd\u017eiai savaip atkartoja lenk\u0173, lietuvi\u0173 ir ukrainie\u010di\u0173 kalbines strukt\u016bras \u2013 kiekviena j\u0173 formuoja skirting\u0105 pasaul\u0117vaizd\u012f, laiko ir erdv\u0117s suvokim\u0105, o vietovard\u017ei\u0173 ir aplinkos rei\u0161kini\u0173 pavadinim\u0173 visuma \u012fveda \u012f artumo jausm\u0105 kuriant\u012f emocin\u012f kra\u0161tovaizd\u012f.Vienas i\u0161 filmo dalyvi\u0173, lenk\u0173 kalbininkas ir Var\u0161uvos universiteto profesorius Jerzy Bralczykas pasitelkia j\u016bros pavyzd\u012f: slavams ji esanti riba, u\u017e kurios plytinti tik j\u016bra, o skandinavams \u2013 kelias ir nauj\u0173 atradim\u0173 galimyb\u0117. Tuo tarpu praeitis ir ateitis, turinti ai\u0161ki\u0105 perskyr\u0105 daugelyje kalb\u0173, lenk\u0173 kalboje skambanti labai pana\u0161iai \u2013 przesz\u0142o\u015b\u0107 ir przysz\u0142o\u015b\u0107.XIX a. pabaigoje kult\u016brai ir literat\u016brai susitelkus \u012f etnin\u0119 savimon\u0119, Vidurio Europos romantikas tampa kalbos tyrin\u0117toju ir atrad\u0117ju. Kalba \u2013 jo ginklas, \u012fveikiantis individo ir aplinkos \u012ftampas, o etnin\u0117 tradicija \u2013 estetin\u0117 laikysena ir i\u0161\u0161\u016bkis agresoriaus \u012ftakai. Lenk\u0173, lietuvi\u0173 ir ukrainie\u010di\u0173 kult\u016br\u0173 sand\u016broje nauja poezijos kalba jungiasi su etnine muzikos tradicija \u2013 Adomo Mickevi\u010diaus balad\u0117s, lietuvi\u0161kos sutartin\u0117s ir dainose atgyjan\u010dios Taraso \u0160ev\u010denkos eil\u0117s tampa politin\u0117s valios i\u0161rai\u0161ka ir pasiprie\u0161inimo \u012frankiu.Keliaujantis band\u016brininkas pasirodo kaip istorin\u0117s atminties gaivintojas \u2013 interpretuodamas praeities faktus, pasakoja juos visiems suprantama kalba, primindamas pirmiesiems ukrainie\u010di\u0173 romantikams laisv\u0117s ir nei\u0161sipild\u017eiusi\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173, gyvenimo ir mirties klausimus. Atkartodami t\u0105 pat\u012f pasakojim\u0105, k\u0117l\u0117 gr\u0117sm\u0119 tuometinei Rusijos imperijai.\u201eBand\u016brininko balsas \u2013 laisvo \u017emogaus balsas. Tod\u0117l jie buvo taip smarkiai ir negailestingai persekioti. Tai siaubingas ir \u017eiaurus laikotarpis \u2013 i\u0161 prad\u017ei\u0173 b\u016bdavo rengiami fetsivaliai, o po j\u0173 \u2013 \u017eudyn\u0117s\u201c, \u2013 i\u0161kalbing\u0105 paralel\u0119 tarp romantizmo laik\u0173 ir \u0161iandienos veda kitas filmo veik\u0117jas, lenk\u0173 muzikologas, Centrin\u0117s ir Ryt\u0173 Europos tradicini\u0173 muzikini\u0173 kult\u016br\u0173 tyrin\u0117tojas, Var\u0161uvos universiteto profesorius Piotras Dahligas.\nFilmo \u201eStichija\u201c (2022) premjera \u012fvyks kovo 17 d., 18 val. Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejuje. Filmo gamintojas Lenkijos televizija TVP bendradarbiaujant su LRT.Renginio organizatoriai: V\u0161\u012e \u201eKetvirta versija\u201c, Lenkijos institutas Vilniuje ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s valdov\u0173 r\u016bmai.Filmas lenk\u0173 kalba su lietuvi\u0161kais subtitrais. \u012e\u0117jimas nemokamas.\nNuo\u0161ird\u017eiai kvie\u010diame!"},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/03\/14\/lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas\/#primaryimage","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/03\/STICHIJA-FILMAS-5.png","contentUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/03\/STICHIJA-FILMAS-5.png","width":1920,"height":1080},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/03\/14\/lenku-rezisieriaus-filme-stichija-romantizmas-kaip-politinis-maistas\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Lenk\u0173 re\u017eisieriaus filme \u201eStichija\u201c \u2013 romantizmas kaip politinis mai\u0161tas \u00a0"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/","name":"Instytut Polski w Wilnie","description":"Instytuty Polskie","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"pl-PL"},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20","name":"kierulisa","image":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/","url":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g","contentUrl":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g","caption":"kierulisa"},"sameAs":["http:\/\/kierulisa"],"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/kierulisa\/"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4794","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/users\/97"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4794"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4794\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4795,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4794\/revisions\/4795"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4792"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4794"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4794"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4794"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}