{"id":5324,"date":"2023-09-11T12:18:12","date_gmt":"2023-09-11T10:18:12","guid":{"rendered":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?p=5324"},"modified":"2023-09-11T12:24:31","modified_gmt":"2023-09-11T10:24:31","slug":"zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/09\/11\/zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje\/","title":{"rendered":"\u017dydus gelb\u0117jusi ir su\u0161audyta Ulm\u0173 \u0161eima: kankinyst\u0117s istorija turi b\u016bti \u017einoma visame pasaulyje"},"content":{"rendered":"\n<p><strong>Andrzej Duda, Lenkijos Respublikos prezidentas<\/strong><br \/><br \/><\/p>\n<p>B\u016bdami lenkai did\u017eiuojam\u0117s, kad 2023 m. rugs\u0117jo 10 d. Ulm\u0173, m\u016bs\u0173 t\u0117vynaini\u0173, \u0161eima bus priimta \u012f Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios palaimint\u0173j\u0173 gretas. \u0160is \u012fvykis reik\u0161mingas ne tik religine prasme. \u0160itaip bus pagerbti ir auk\u0161\u010diausius \u017emonijos idealus \u012fk\u016bnijantys didvyriai.<\/p>\n<p>Pageltusi, stipriai susid\u0117v\u0117jusi Biblija, atversta ties palyginimu apie gailesting\u0105j\u012f samariet\u012f, o \u0161io fragmento pavadinimas pa\u017eym\u0117tas raudona linija ir ranka prira\u0161yta: TAIP! \u2013 b\u016btent \u0161is eksponatas i\u0161kyla prie\u0161 akis, kai kaskart mintimis gr\u012f\u017etu \u012f Ulm\u0173 \u0161eimos vardu pavadint\u0105 \u017eydus Antrojo pasaulinio karo metais gelb\u0117jusi\u0173 lenk\u0173 muziej\u0173, \u012fsik\u016brus\u012f Markovo kaime Lenkijos pietuose.<\/p>\n<p>Min\u0117tas \u0160ventojo Ra\u0161to egzempliorius priklaus\u0117 J\u00f3zefo ir Wiktorios Ulm\u0173 \u0161eimai. Jie buvo lenk\u0173 \u017eemdirbiai, savo namuose suteik\u0119 prieglobst\u012f a\u0161tuoniems \u017eyd\u0173 kilm\u0117s bendrapilie\u010diams: Sauliui Goldmanui su keturiais jo s\u016bnumis, Go\u0142dai Gr\u00fcnfeld bei Lei Didner su dukrele. 1944 m. kovo 24 d. prie\u0161 pat au\u0161r\u0105 \u012f j\u0173 sodyb\u0105 Markove \u012fsiver\u017e\u0117 vokie\u010di\u0173 \u017eandarai. Jie besislapstan\u010dius \u017eydus ir j\u0173 glob\u0117jus nu\u0161ov\u0117 vietoje. \u017duvo ne tik J\u00f3zefas Ulmas ir jo besilaukianti \u017emona Wiktoria, bet ir j\u0173 \u0161e\u0161i ma\u017eame\u010diai vaikai. Nacistin\u0117s Vokietijos okupacija, Holokaustas ir masiniai nusikaltimai prie\u0161 lenkus \u2013 nepaprastai svarbi ir vis dar skaudi mano T\u0117vyn\u0117s istorijos tema. Tokio paties kaip Ulm\u0173 \u0161eimos likimo sulauk\u0117 daugyb\u0117 mano t\u0117vynaini\u0173. Kasmet kovo 24-\u0105j\u0105 minime valstybin\u0119 \u0161vent\u0119 \u2013 Nacionalin\u0119 \u017eydus vokie\u010di\u0173 okupacijos metais gelb\u0117jusi\u0173 lenk\u0173 atminimo dien\u0105.<\/p>\n<p>Prie\u0161 Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 Lenkijoje gyveno nepaprastai gausi \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117, viena did\u017eiausi\u0173 \u0161ios tautos istorijoje. Per am\u017eius \u017eydai mielai apsigyvendavo m\u016bs\u0173 \u0161alyje, kuri\u0105 patys pavadino daug pasakan\u010diu \u017eod\u017eiu \u201ePolin\u201c, kuris rei\u0161kia \u201e\u010dia pails\u0117si\u201c. Lenkijoje jie gal\u0117jo d\u017eiaugtis ramybe ir naujomis galimyb\u0117mis, o XX a. ketvirtojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje m\u016bs\u0173 sostin\u0117je Var\u0161uvoje buvo antra pagal dyd\u012f \u017eyd\u0173 tautyb\u0117s gyventoj\u0173 santalka pasaulyje, j\u0105 lenk\u0117 tik Niujorkas. Vokie\u010di\u0173 plane visi\u0161kai i\u0161naikinti \u017eydus \u2013 stulbinan\u010diame savo ne\u017emoni\u0161ku, mechani\u0161ku, beveik pramoniniu pob\u016bd\u017eiu \u2013 \u012f \u0161iuos faktus tur\u0117jo b\u016bti atsi\u017evelgta. B\u016btent tod\u0117l vokie\u010di\u0173 nacistai okupuotoje Lenkijoje \u012fk\u016br\u0117 mirties fabrikus: naikinimo stovyklas, \u012f kurias \u017eydai ve\u017eti ir i\u0161 kit\u0173 Tre\u010diojo reicho u\u017ekariaut\u0173 \u0161ali\u0173.<\/p>\n<p>Be to, nuo sen\u0173 senov\u0117s Lenkija gars\u0117jo kaip toleranti\u0161ka valstyb\u0117, \u0161alis, kurioje kult\u016bra ir socialiniai santykiai formuoti remiantis krik\u0161\u010dioni\u0161komis vertyb\u0117mis. D\u0117l to vokie\u010di\u0173 okupacin\u0117 vald\u017eia tik\u0117josi, kad bus prie\u0161inamasi j\u0173 nusikalstamiems veiksmams. Ir u\u017etat grasino mirtimi kiekvienam, kas m\u016bs\u0173 \u017eem\u0117se bent pam\u0117gins teikti bet koki\u0105 pagalb\u0105 besislapstan\u010diam \u017eydui.<\/p>\n<p>Ta\u010diau nepaisant toki\u0173 grie\u017et\u0173 sankcij\u0173 t\u016bkstan\u010diai Lenkijos \u017eyd\u0173 sulauk\u0117 paramos, suteikusios galimyb\u0119 i\u0161saugoti gyvyb\u0119. Jiems buvo padedama pab\u0117gti i\u0161 geto, priimama gyventi sl\u0117ptuv\u0117se, apr\u016bpinama maistu, pinigais, padirbtais dokumentais. Istorikai vis dar bando atkurti t\u0173 met\u0173 dramati\u0161k\u0173 \u012fvyki\u0173 eig\u0105. Dabar jau daugiau kaip septyni t\u016bkstan\u010diai lenk\u0173, tarp j\u0173 Wiktoria ir J\u00f3zefas Ulmai, pagerbti Pasaulio taut\u0173 teisuolio vardu, kur\u012f suteikia Jeruzal\u0117je \u012fsik\u016br\u0119s Jad Va\u0161em institutas. Vert\u0173 pagarbos Teisuoli\u0173 gretose lenkai sudaro did\u017eiausi\u0105 tautin\u0119 grup\u0119.<\/p>\n<p>Lenkijos vald\u017eia ir valstybin\u0117s institucijos taip pat nenuilsdamos r\u016bpinasi, kad b\u016bt\u0173 tinkamai \u012fvertinti tie tylieji, da\u017enai anoniminiai didvyriai \u2013 ypa\u010d tie, kurie u\u017e savo pasiaukojim\u0105 ir dr\u0105sa sumok\u0117jo gyvybe. <br \/>B\u016bdami lenkai did\u017eiuojam\u0117s, kad 2023 m. rugs\u0117jo 10 d. Ulm\u0173, m\u016bs\u0173 t\u0117vynaini\u0173, \u0161eima bus \u012ftraukta \u012f Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios palaimint\u0173j\u0173 gretas. \u0160is \u012fvykis reik\u0161mingas ne tik religine prasme. \u0160itaip bus pagerbti ir auk\u0161\u010diausius \u017emonijos idealus \u012fk\u016bnijantys didvyriai. J\u0173 kankinyst\u0117s istorija \u2013 sukre\u010dianti, bet drauge ir pavyzdin\u0117 kaip nepaprastas meil\u0117s artimui liudijimas \u2013 turi b\u016bti \u017einoma visame pasaulyje. Tepakei\u010dia ji \u017emoni\u0173 \u0161irdis, teb\u016bna atvirumo ir solidarumo su kitu \u017emogumi pavyzdys. Tekstas publikuojamas bendradarbiaujant su Lenkijos m\u0117nra\u0161\u010diu \u201eWszystko co Najwa\u017cniejsze\u201c vykdant istorijos projekt\u0105 su Nacionalin\u0117s atminties institutu ir Lenkijos nacionaliniu fondu.\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Andrzej Duda, Lenkijos Respublikos prezidentas B\u016bdami lenkai did\u017eiuojam\u0117s, kad 2023 m. rugs\u0117jo 10 d. Ulm\u0173, m\u016bs\u0173 t\u0117vynaini\u0173, \u0161eima bus priimta \u012f Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios palaimint\u0173j\u0173 gretas. \u0160is \u012fvykis reik\u0161mingas ne tik religine prasme. \u0160itaip bus pagerbti ir auk\u0161\u010diausius \u017emonijos idealus \u012fk\u016bnijantys didvyriai. Pageltusi, stipriai susid\u0117v\u0117jusi Biblija, atversta ties palyginimu apie gailesting\u0105j\u012f samariet\u012f, o \u0161io fragmento pavadinimas [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":97,"featured_media":5322,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[93],"tags":[],"class_list":["post-5324","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"yoast_head":"<!-- This site is optimized with the Yoast SEO plugin v24.6 - https:\/\/yoast.com\/wordpress\/plugins\/seo\/ -->\n<title>\u017dydus gelb\u0117jusi ir su\u0161audyta Ulm\u0173 \u0161eima: kankinyst\u0117s istorija turi b\u016bti \u017einoma visame pasaulyje - Instytut Polski w Wilnie<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/09\/11\/zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"pl_PL\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"\u017dydus gelb\u0117jusi ir su\u0161audyta Ulm\u0173 \u0161eima: kankinyst\u0117s istorija turi b\u016bti \u017einoma visame pasaulyje - Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"Andrzej Duda, Lenkijos Respublikos prezidentas B\u016bdami lenkai did\u017eiuojam\u0117s, kad 2023 m. rugs\u0117jo 10 d. Ulm\u0173, m\u016bs\u0173 t\u0117vynaini\u0173, \u0161eima bus priimta \u012f Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios palaimint\u0173j\u0173 gretas. \u0160is \u012fvykis reik\u0161mingas ne tik religine prasme. \u0160itaip bus pagerbti ir auk\u0161\u010diausius \u017emonijos idealus \u012fk\u016bnijantys didvyriai. Pageltusi, stipriai susid\u0117v\u0117jusi Biblija, atversta ties palyginimu apie gailesting\u0105j\u012f samariet\u012f, o \u0161io fragmento pavadinimas [&hellip;]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/09\/11\/zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2023-09-11T10:18:12+00:00\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2023-09-11T10:24:31+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/09\/RodzinaUlmow.jpg\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"791\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"1024\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/jpeg\" \/>\n<meta name=\"author\" content=\"kierulisa\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Napisane przez\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"kierulisa\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Szacowany czas czytania\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"4 minuty\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"event\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/09\/11\/zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje\/\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/09\/11\/zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje\/\",\"name\":\"\u017dydus gelb\u0117jusi ir su\u0161audyta Ulm\u0173 \u0161eima: kankinyst\u0117s istorija turi b\u016bti \u017einoma visame pasaulyje\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/09\/11\/zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje\/#primaryimage\"},\"image\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/09\/RodzinaUlmow.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/09\/RodzinaUlmow-232x300.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/09\/RodzinaUlmow.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/09\/RodzinaUlmow.jpg\"],\"thumbnailUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/09\/RodzinaUlmow.jpg\",\"datePublished\":\"2023-09-11T10:18:12+02:00\",\"dateModified\":\"2023-09-11T10:24:31+02:00\",\"author\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20\"},\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/09\/11\/zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/09\/11\/zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje\/\"]}],\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"startDate\":\"2023-09-10\",\"endDate\":\"2023-09-10\",\"eventStatus\":\"EventScheduled\",\"eventAttendanceMode\":\"OfflineEventAttendanceMode\",\"location\":{\"@type\":\"place\",\"name\":\"\",\"address\":\"\",\"geo\":{\"@type\":\"GeoCoordinates\",\"latitude\":\"\",\"longitude\":\"\"}},\"description\":\"Andrzej Duda, Lenkijos Respublikos prezidentas\\nB\u016bdami lenkai did\u017eiuojam\u0117s, kad 2023 m. rugs\u0117jo 10 d. Ulm\u0173, m\u016bs\u0173 t\u0117vynaini\u0173, \u0161eima bus priimta \u012f Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios palaimint\u0173j\u0173 gretas. \u0160is \u012fvykis reik\u0161mingas ne tik religine prasme. \u0160itaip bus pagerbti ir auk\u0161\u010diausius \u017emonijos idealus \u012fk\u016bnijantys didvyriai.\\nPageltusi, stipriai susid\u0117v\u0117jusi Biblija, atversta ties palyginimu apie gailesting\u0105j\u012f samariet\u012f, o \u0161io fragmento pavadinimas pa\u017eym\u0117tas raudona linija ir ranka prira\u0161yta: TAIP! \u2013 b\u016btent \u0161is eksponatas i\u0161kyla prie\u0161 akis, kai kaskart mintimis gr\u012f\u017etu \u012f Ulm\u0173 \u0161eimos vardu pavadint\u0105 \u017eydus Antrojo pasaulinio karo metais gelb\u0117jusi\u0173 lenk\u0173 muziej\u0173, \u012fsik\u016brus\u012f Markovo kaime Lenkijos pietuose.\\nMin\u0117tas \u0160ventojo Ra\u0161to egzempliorius priklaus\u0117 J\u00f3zefo ir Wiktorios Ulm\u0173 \u0161eimai. Jie buvo lenk\u0173 \u017eemdirbiai, savo namuose suteik\u0119 prieglobst\u012f a\u0161tuoniems \u017eyd\u0173 kilm\u0117s bendrapilie\u010diams: Sauliui Goldmanui su keturiais jo s\u016bnumis, Go\u0142dai Gr\u00fcnfeld bei Lei Didner su dukrele. 1944 m. kovo 24 d. prie\u0161 pat au\u0161r\u0105 \u012f j\u0173 sodyb\u0105 Markove \u012fsiver\u017e\u0117 vokie\u010di\u0173 \u017eandarai. Jie besislapstan\u010dius \u017eydus ir j\u0173 glob\u0117jus nu\u0161ov\u0117 vietoje. \u017duvo ne tik J\u00f3zefas Ulmas ir jo besilaukianti \u017emona Wiktoria, bet ir j\u0173 \u0161e\u0161i ma\u017eame\u010diai vaikai. Nacistin\u0117s Vokietijos okupacija, Holokaustas ir masiniai nusikaltimai prie\u0161 lenkus \u2013 nepaprastai svarbi ir vis dar skaudi mano T\u0117vyn\u0117s istorijos tema. Tokio paties kaip Ulm\u0173 \u0161eimos likimo sulauk\u0117 daugyb\u0117 mano t\u0117vynaini\u0173. Kasmet kovo 24-\u0105j\u0105 minime valstybin\u0119 \u0161vent\u0119 \u2013 Nacionalin\u0119 \u017eydus vokie\u010di\u0173 okupacijos metais gelb\u0117jusi\u0173 lenk\u0173 atminimo dien\u0105.\\nPrie\u0161 Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 Lenkijoje gyveno nepaprastai gausi \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117, viena did\u017eiausi\u0173 \u0161ios tautos istorijoje. Per am\u017eius \u017eydai mielai apsigyvendavo m\u016bs\u0173 \u0161alyje, kuri\u0105 patys pavadino daug pasakan\u010diu \u017eod\u017eiu \u201ePolin\u201c, kuris rei\u0161kia \u201e\u010dia pails\u0117si\u201c. Lenkijoje jie gal\u0117jo d\u017eiaugtis ramybe ir naujomis galimyb\u0117mis, o XX a. ketvirtojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje m\u016bs\u0173 sostin\u0117je Var\u0161uvoje buvo antra pagal dyd\u012f \u017eyd\u0173 tautyb\u0117s gyventoj\u0173 santalka pasaulyje, j\u0105 lenk\u0117 tik Niujorkas. Vokie\u010di\u0173 plane visi\u0161kai i\u0161naikinti \u017eydus \u2013 stulbinan\u010diame savo ne\u017emoni\u0161ku, mechani\u0161ku, beveik pramoniniu pob\u016bd\u017eiu \u2013 \u012f \u0161iuos faktus tur\u0117jo b\u016bti atsi\u017evelgta. B\u016btent tod\u0117l vokie\u010di\u0173 nacistai okupuotoje Lenkijoje \u012fk\u016br\u0117 mirties fabrikus: naikinimo stovyklas, \u012f kurias \u017eydai ve\u017eti ir i\u0161 kit\u0173 Tre\u010diojo reicho u\u017ekariaut\u0173 \u0161ali\u0173.\\nBe to, nuo sen\u0173 senov\u0117s Lenkija gars\u0117jo kaip toleranti\u0161ka valstyb\u0117, \u0161alis, kurioje kult\u016bra ir socialiniai santykiai formuoti remiantis krik\u0161\u010dioni\u0161komis vertyb\u0117mis. D\u0117l to vokie\u010di\u0173 okupacin\u0117 vald\u017eia tik\u0117josi, kad bus prie\u0161inamasi j\u0173 nusikalstamiems veiksmams. Ir u\u017etat grasino mirtimi kiekvienam, kas m\u016bs\u0173 \u017eem\u0117se bent pam\u0117gins teikti bet koki\u0105 pagalb\u0105 besislapstan\u010diam \u017eydui.\\nTa\u010diau nepaisant toki\u0173 grie\u017et\u0173 sankcij\u0173 t\u016bkstan\u010diai Lenkijos \u017eyd\u0173 sulauk\u0117 paramos, suteikusios galimyb\u0119 i\u0161saugoti gyvyb\u0119. Jiems buvo padedama pab\u0117gti i\u0161 geto, priimama gyventi sl\u0117ptuv\u0117se, apr\u016bpinama maistu, pinigais, padirbtais dokumentais. Istorikai vis dar bando atkurti t\u0173 met\u0173 dramati\u0161k\u0173 \u012fvyki\u0173 eig\u0105. Dabar jau daugiau kaip septyni t\u016bkstan\u010diai lenk\u0173, tarp j\u0173 Wiktoria ir J\u00f3zefas Ulmai, pagerbti Pasaulio taut\u0173 teisuolio vardu, kur\u012f suteikia Jeruzal\u0117je \u012fsik\u016br\u0119s Jad Va\u0161em institutas. Vert\u0173 pagarbos Teisuoli\u0173 gretose lenkai sudaro did\u017eiausi\u0105 tautin\u0119 grup\u0119.\\nLenkijos vald\u017eia ir valstybin\u0117s institucijos taip pat nenuilsdamos r\u016bpinasi, kad b\u016bt\u0173 tinkamai \u012fvertinti tie tylieji, da\u017enai anoniminiai didvyriai \u2013 ypa\u010d tie, kurie u\u017e savo pasiaukojim\u0105 ir dr\u0105sa sumok\u0117jo gyvybe. B\u016bdami lenkai did\u017eiuojam\u0117s, kad 2023 m. rugs\u0117jo 10 d. Ulm\u0173, m\u016bs\u0173 t\u0117vynaini\u0173, \u0161eima bus \u012ftraukta \u012f Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios palaimint\u0173j\u0173 gretas. \u0160is \u012fvykis reik\u0161mingas ne tik religine prasme. \u0160itaip bus pagerbti ir auk\u0161\u010diausius \u017emonijos idealus \u012fk\u016bnijantys didvyriai. J\u0173 kankinyst\u0117s istorija \u2013 sukre\u010dianti, bet drauge ir pavyzdin\u0117 kaip nepaprastas meil\u0117s artimui liudijimas \u2013 turi b\u016bti \u017einoma visame pasaulyje. Tepakei\u010dia ji \u017emoni\u0173 \u0161irdis, teb\u016bna atvirumo ir solidarumo su kitu \u017emogumi pavyzdys. Tekstas publikuojamas bendradarbiaujant su Lenkijos m\u0117nra\u0161\u010diu \u201eWszystko co Najwa\u017cniejsze\u201c vykdant istorijos projekt\u0105 su Nacionalin\u0117s atminties institutu ir Lenkijos nacionaliniu fondu.\u00a0\\n\u00a0\"},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/09\/11\/zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje\/#primaryimage\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/09\/RodzinaUlmow.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/09\/RodzinaUlmow.jpg\",\"width\":791,\"height\":1024},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/09\/11\/zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"\u017dydus gelb\u0117jusi ir su\u0161audyta Ulm\u0173 \u0161eima: kankinyst\u0117s istorija turi b\u016bti \u017einoma visame pasaulyje\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\",\"name\":\"Instytut Polski w Wilnie\",\"description\":\"Instytuty Polskie\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"pl-PL\"},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20\",\"name\":\"kierulisa\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/\",\"url\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g\",\"contentUrl\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g\",\"caption\":\"kierulisa\"},\"sameAs\":[\"http:\/\/kierulisa\"],\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/kierulisa\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"\u017dydus gelb\u0117jusi ir su\u0161audyta Ulm\u0173 \u0161eima: kankinyst\u0117s istorija turi b\u016bti \u017einoma visame pasaulyje - Instytut Polski w Wilnie","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/09\/11\/zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje\/","og_locale":"pl_PL","og_type":"article","og_title":"\u017dydus gelb\u0117jusi ir su\u0161audyta Ulm\u0173 \u0161eima: kankinyst\u0117s istorija turi b\u016bti \u017einoma visame pasaulyje - Instytut Polski w Wilnie","og_description":"Andrzej Duda, Lenkijos Respublikos prezidentas B\u016bdami lenkai did\u017eiuojam\u0117s, kad 2023 m. rugs\u0117jo 10 d. Ulm\u0173, m\u016bs\u0173 t\u0117vynaini\u0173, \u0161eima bus priimta \u012f Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios palaimint\u0173j\u0173 gretas. \u0160is \u012fvykis reik\u0161mingas ne tik religine prasme. \u0160itaip bus pagerbti ir auk\u0161\u010diausius \u017emonijos idealus \u012fk\u016bnijantys didvyriai. Pageltusi, stipriai susid\u0117v\u0117jusi Biblija, atversta ties palyginimu apie gailesting\u0105j\u012f samariet\u012f, o \u0161io fragmento pavadinimas [&hellip;]","og_url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/09\/11\/zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje\/","og_site_name":"Instytut Polski w Wilnie","article_published_time":"2023-09-11T10:18:12+00:00","article_modified_time":"2023-09-11T10:24:31+00:00","og_image":[{"width":791,"height":1024,"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/09\/RodzinaUlmow.jpg","type":"image\/jpeg"}],"author":"kierulisa","twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Napisane przez":"kierulisa","Szacowany czas czytania":"4 minuty"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"event","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/09\/11\/zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje\/","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/09\/11\/zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje\/","name":"\u017dydus gelb\u0117jusi ir su\u0161audyta Ulm\u0173 \u0161eima: kankinyst\u0117s istorija turi b\u016bti \u017einoma visame pasaulyje","isPartOf":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/09\/11\/zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje\/#primaryimage"},"image":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/09\/RodzinaUlmow.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/09\/RodzinaUlmow-232x300.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/09\/RodzinaUlmow.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/09\/RodzinaUlmow.jpg"],"thumbnailUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/09\/RodzinaUlmow.jpg","datePublished":"2023-09-11T10:18:12+02:00","dateModified":"2023-09-11T10:24:31+02:00","author":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20"},"breadcrumb":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/09\/11\/zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje\/#breadcrumb"},"inLanguage":"pl-PL","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/09\/11\/zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje\/"]}],"@context":"https:\/\/schema.org","startDate":"2023-09-10","endDate":"2023-09-10","eventStatus":"EventScheduled","eventAttendanceMode":"OfflineEventAttendanceMode","location":{"@type":"place","name":"","address":"","geo":{"@type":"GeoCoordinates","latitude":"","longitude":""}},"description":"Andrzej Duda, Lenkijos Respublikos prezidentas\nB\u016bdami lenkai did\u017eiuojam\u0117s, kad 2023 m. rugs\u0117jo 10 d. Ulm\u0173, m\u016bs\u0173 t\u0117vynaini\u0173, \u0161eima bus priimta \u012f Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios palaimint\u0173j\u0173 gretas. \u0160is \u012fvykis reik\u0161mingas ne tik religine prasme. \u0160itaip bus pagerbti ir auk\u0161\u010diausius \u017emonijos idealus \u012fk\u016bnijantys didvyriai.\nPageltusi, stipriai susid\u0117v\u0117jusi Biblija, atversta ties palyginimu apie gailesting\u0105j\u012f samariet\u012f, o \u0161io fragmento pavadinimas pa\u017eym\u0117tas raudona linija ir ranka prira\u0161yta: TAIP! \u2013 b\u016btent \u0161is eksponatas i\u0161kyla prie\u0161 akis, kai kaskart mintimis gr\u012f\u017etu \u012f Ulm\u0173 \u0161eimos vardu pavadint\u0105 \u017eydus Antrojo pasaulinio karo metais gelb\u0117jusi\u0173 lenk\u0173 muziej\u0173, \u012fsik\u016brus\u012f Markovo kaime Lenkijos pietuose.\nMin\u0117tas \u0160ventojo Ra\u0161to egzempliorius priklaus\u0117 J\u00f3zefo ir Wiktorios Ulm\u0173 \u0161eimai. Jie buvo lenk\u0173 \u017eemdirbiai, savo namuose suteik\u0119 prieglobst\u012f a\u0161tuoniems \u017eyd\u0173 kilm\u0117s bendrapilie\u010diams: Sauliui Goldmanui su keturiais jo s\u016bnumis, Go\u0142dai Gr\u00fcnfeld bei Lei Didner su dukrele. 1944 m. kovo 24 d. prie\u0161 pat au\u0161r\u0105 \u012f j\u0173 sodyb\u0105 Markove \u012fsiver\u017e\u0117 vokie\u010di\u0173 \u017eandarai. Jie besislapstan\u010dius \u017eydus ir j\u0173 glob\u0117jus nu\u0161ov\u0117 vietoje. \u017duvo ne tik J\u00f3zefas Ulmas ir jo besilaukianti \u017emona Wiktoria, bet ir j\u0173 \u0161e\u0161i ma\u017eame\u010diai vaikai. Nacistin\u0117s Vokietijos okupacija, Holokaustas ir masiniai nusikaltimai prie\u0161 lenkus \u2013 nepaprastai svarbi ir vis dar skaudi mano T\u0117vyn\u0117s istorijos tema. Tokio paties kaip Ulm\u0173 \u0161eimos likimo sulauk\u0117 daugyb\u0117 mano t\u0117vynaini\u0173. Kasmet kovo 24-\u0105j\u0105 minime valstybin\u0119 \u0161vent\u0119 \u2013 Nacionalin\u0119 \u017eydus vokie\u010di\u0173 okupacijos metais gelb\u0117jusi\u0173 lenk\u0173 atminimo dien\u0105.\nPrie\u0161 Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 Lenkijoje gyveno nepaprastai gausi \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117, viena did\u017eiausi\u0173 \u0161ios tautos istorijoje. Per am\u017eius \u017eydai mielai apsigyvendavo m\u016bs\u0173 \u0161alyje, kuri\u0105 patys pavadino daug pasakan\u010diu \u017eod\u017eiu \u201ePolin\u201c, kuris rei\u0161kia \u201e\u010dia pails\u0117si\u201c. Lenkijoje jie gal\u0117jo d\u017eiaugtis ramybe ir naujomis galimyb\u0117mis, o XX a. ketvirtojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje m\u016bs\u0173 sostin\u0117je Var\u0161uvoje buvo antra pagal dyd\u012f \u017eyd\u0173 tautyb\u0117s gyventoj\u0173 santalka pasaulyje, j\u0105 lenk\u0117 tik Niujorkas. Vokie\u010di\u0173 plane visi\u0161kai i\u0161naikinti \u017eydus \u2013 stulbinan\u010diame savo ne\u017emoni\u0161ku, mechani\u0161ku, beveik pramoniniu pob\u016bd\u017eiu \u2013 \u012f \u0161iuos faktus tur\u0117jo b\u016bti atsi\u017evelgta. B\u016btent tod\u0117l vokie\u010di\u0173 nacistai okupuotoje Lenkijoje \u012fk\u016br\u0117 mirties fabrikus: naikinimo stovyklas, \u012f kurias \u017eydai ve\u017eti ir i\u0161 kit\u0173 Tre\u010diojo reicho u\u017ekariaut\u0173 \u0161ali\u0173.\nBe to, nuo sen\u0173 senov\u0117s Lenkija gars\u0117jo kaip toleranti\u0161ka valstyb\u0117, \u0161alis, kurioje kult\u016bra ir socialiniai santykiai formuoti remiantis krik\u0161\u010dioni\u0161komis vertyb\u0117mis. D\u0117l to vokie\u010di\u0173 okupacin\u0117 vald\u017eia tik\u0117josi, kad bus prie\u0161inamasi j\u0173 nusikalstamiems veiksmams. Ir u\u017etat grasino mirtimi kiekvienam, kas m\u016bs\u0173 \u017eem\u0117se bent pam\u0117gins teikti bet koki\u0105 pagalb\u0105 besislapstan\u010diam \u017eydui.\nTa\u010diau nepaisant toki\u0173 grie\u017et\u0173 sankcij\u0173 t\u016bkstan\u010diai Lenkijos \u017eyd\u0173 sulauk\u0117 paramos, suteikusios galimyb\u0119 i\u0161saugoti gyvyb\u0119. Jiems buvo padedama pab\u0117gti i\u0161 geto, priimama gyventi sl\u0117ptuv\u0117se, apr\u016bpinama maistu, pinigais, padirbtais dokumentais. Istorikai vis dar bando atkurti t\u0173 met\u0173 dramati\u0161k\u0173 \u012fvyki\u0173 eig\u0105. Dabar jau daugiau kaip septyni t\u016bkstan\u010diai lenk\u0173, tarp j\u0173 Wiktoria ir J\u00f3zefas Ulmai, pagerbti Pasaulio taut\u0173 teisuolio vardu, kur\u012f suteikia Jeruzal\u0117je \u012fsik\u016br\u0119s Jad Va\u0161em institutas. Vert\u0173 pagarbos Teisuoli\u0173 gretose lenkai sudaro did\u017eiausi\u0105 tautin\u0119 grup\u0119.\nLenkijos vald\u017eia ir valstybin\u0117s institucijos taip pat nenuilsdamos r\u016bpinasi, kad b\u016bt\u0173 tinkamai \u012fvertinti tie tylieji, da\u017enai anoniminiai didvyriai \u2013 ypa\u010d tie, kurie u\u017e savo pasiaukojim\u0105 ir dr\u0105sa sumok\u0117jo gyvybe. B\u016bdami lenkai did\u017eiuojam\u0117s, kad 2023 m. rugs\u0117jo 10 d. Ulm\u0173, m\u016bs\u0173 t\u0117vynaini\u0173, \u0161eima bus \u012ftraukta \u012f Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios palaimint\u0173j\u0173 gretas. \u0160is \u012fvykis reik\u0161mingas ne tik religine prasme. \u0160itaip bus pagerbti ir auk\u0161\u010diausius \u017emonijos idealus \u012fk\u016bnijantys didvyriai. J\u0173 kankinyst\u0117s istorija \u2013 sukre\u010dianti, bet drauge ir pavyzdin\u0117 kaip nepaprastas meil\u0117s artimui liudijimas \u2013 turi b\u016bti \u017einoma visame pasaulyje. Tepakei\u010dia ji \u017emoni\u0173 \u0161irdis, teb\u016bna atvirumo ir solidarumo su kitu \u017emogumi pavyzdys. Tekstas publikuojamas bendradarbiaujant su Lenkijos m\u0117nra\u0161\u010diu \u201eWszystko co Najwa\u017cniejsze\u201c vykdant istorijos projekt\u0105 su Nacionalin\u0117s atminties institutu ir Lenkijos nacionaliniu fondu.\u00a0\n\u00a0"},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/09\/11\/zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje\/#primaryimage","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/09\/RodzinaUlmow.jpg","contentUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/09\/RodzinaUlmow.jpg","width":791,"height":1024},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/09\/11\/zydus-gelbejusi-ir-susaudyta-ulmu-seima-kankinystes-istorija-turi-buti-zinoma-visame-pasaulyje\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"\u017dydus gelb\u0117jusi ir su\u0161audyta Ulm\u0173 \u0161eima: kankinyst\u0117s istorija turi b\u016bti \u017einoma visame pasaulyje"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/","name":"Instytut Polski w Wilnie","description":"Instytuty Polskie","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"pl-PL"},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/78c72aa8a0c11636786e5f94021bbf20","name":"kierulisa","image":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/","url":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g","contentUrl":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/8f657fc62324bc6bb80da604bb5900de?s=96&d=mm&r=g","caption":"kierulisa"},"sameAs":["http:\/\/kierulisa"],"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/kierulisa\/"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5324","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/users\/97"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5324"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5324\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5325,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5324\/revisions\/5325"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5322"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5324"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5324"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5324"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}