Art\u0117ja Pasaulin\u0117 taupymo diena, kuri minima spalio 31-\u0105j\u0105. Jau beveik \u0161imtmet\u012f skai\u010diuojanti \u0161vent\u0117 mums primena, kaip svarbu protingai valdyti savo turt\u0105 ir mokytis taupyti. \u0160i tarptautin\u0117 iniciatyva sumanyta siekiant propaguoti s\u0105moning\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f finansus ir nuostat\u0105, kad taupymas garantuoja finansi\u0161kai stabil\u0173 gyvenim\u0105 ir taip prisideda prie visos visuomen\u0117s gyvenimo gerinimo.<\/p>\n\n\n\n
Tod\u0117l spalio pabaiga \u2013 tinkamas laikas pasir\u016bpinti savo finansais, vis\u0173 pirma \u2013 santaupomis, prisimenant liaudies i\u0161mint\u012f: \u201egr\u016bdas prie gr\u016bdo pripildo aruod\u0105\u201c arba \u201ed\u0117k cent\u0105 prie cento, sud\u0117si \u0161imtus\u201c. Nesvarbu, kam taupome \u2013 ar juodai dienai, ar pensijai, ar svajoni\u0173 \u012fgyvendinimui, finansinis s\u0105moningumas mums gali u\u017etikrinti bent kiek ramesn\u0119 ateit\u012f.<\/p>\n\n\n\n
O kadangi kalbame apie pinigus ir ateit\u012f… Pasaulin\u0117 taupymo diena yra puiki proga prisiminti gars\u0173j\u012f astronom\u0105, kuris sustabd\u0117 Saul\u0119 ir i\u0161judino \u017dem\u0119. Taip, taip! Turime omenyje Mikaloj\u0173 Kopernik\u0105 (1473\u20131543), visapusi\u0161kai i\u0161silavinus\u012f \u017emog\u0173, pralenkus\u012f epoch\u0105, kurioje gyveno.<\/p>\n\n\n\n
Apie Kopernik\u0105, kurio metais paskelbti 2023-ieji, da\u017eniausiai kalbama d\u0117l jo laim\u0117jim\u0173 astronomijos srityje, ta\u010diau jis buvo tikras Renesanso \u017emogus ir dom\u0117josi \u012fvairiais mokslais. Taip pat buvo pinig\u0173, infliacijos ir politikos \u017einovas.<\/p>\n\n\n\n
Kod\u0117l gars\u0173j\u012f astronom\u0105 domino finansai? Kaip pasteb\u0117jo lenk\u0173 ekonomistas J\u00f3zef Zajda, Kopernikas \u201ebuvo didis ekonomikos protas ir piniginiuose reikaluose parod\u0117 savo i\u0161lavint\u0105 nuojaut\u0105. Taip pat tur\u0117jo praktin\u0117s ekonomini\u0173 reikal\u0173 patirties, \u012fgautos einant Varm\u0117s vyskupijos kapitulos bendr\u0173j\u0173 g\u0117rybi\u0173 administratoriaus pareigas. Buvo nuovokus to meto ekonomini\u0173 rei\u0161kini\u0173 steb\u0117tojas\u201c. Heliocentrin\u0117s pasaulio teorijos autorius tur\u0117jo ai\u0161ki\u0105 nuomon\u0119 apie monet\u0173 bloginim\u0105 ir koki\u0173 pra\u017e\u016bting\u0173 pasekmi\u0173 valstybei tur\u0117jo \u0161is rei\u0161kinys.<\/p>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n
Pirmasis Lietuvos banko valdytojas Vladas Jurgutis apie ekonomist\u0105 Mikaloj\u0173 Kopernik\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n<\/div>\n\n\n\n
Vladas Jurgutis (1885\u20131966) \u2013 lietuvi\u0173 ekonomistas, Lietuvos finans\u0173 mokslo pradininkas ir pirmasis Lietuvos banko valdytojas, para\u0161\u0119s daug mokslo veikal\u0173, i\u0161 kuri\u0173 \u201eFinans\u0173 mokslo pagrindai\u201c (1938), \u201ePinigai\u201c (1938) ir \u201eBankai\u201c (1940) laikomi fundamentaliais.<\/p>\n\n\n\n
Kadangi \u0161ie metai paskelbti Mikalojaus Koperniko metais, norime pasidalinti V. Jurgu\u010dio \u201ePiniguose\u201c i\u0161d\u0117stytomis mintimis apie \u0161\u012f mokslinink\u0105, kuris buvo ne tik i\u0161kilus astronomas, ne tik medikas, teisininkas, matematikas, bet ir ekonomistas. Knygoje jis pristatomas taip: \u201eMikalojus Kopernikas \u2013 Varmijos vyskupijos (Rytpr\u016bsiai) kanauninkas (nors auk\u0161tesni\u0173j\u0173 dvasininko \u0161ventim\u0173 ir nebuvo gav\u0119s), heliocentrines planet\u0173 sistemos k\u016br\u0117jas\u201c, taip pat \u201eastronomijos \u201ereformatorius\u201c […], para\u0161\u0117 du veikalus pinig\u0173 klausimais: \u201eDe estimatione monete\u201c (1519) (pavadintas karali\u0161k\u0173 pr\u016bs\u0173 seimo protokoluose Modus cudendi monetam<\/em>) ir \u201eMonete cudende ratio\u201c (1526).\u201c<\/p>\n\n\n\nMin\u0117tuose veikaluose M. Kopernikas pinig\u0173 klausim\u0105 nagrin\u0117jo papra\u0161ytas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio \u017dygimanto Senojo, j\u0173 pagrindin\u0117 mintis, kad blogieji pinigai i\u0161stumia geruosius, t. y. jei vienu metu cirkuliuoja keli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 monetos, tai didesn\u0117s vert\u0117s monetas i\u0161stumia ma\u017eesn\u0117s vert\u0117s monetos ir j\u0173 apyvartoje nelieka. V\u0117liau \u0161i\u0105 mint\u012f i\u0161pl\u0117tojo anglas Tomas Greshamas (1519\u20131579) ir kartais ji klaidingai priskiriama b\u016btent jam. M. Koperniko nagrin\u0117ti klausimai aktual\u016bs ir \u0161iais laikais.<\/p>\n\n\n\n
Veikale \u201ePinigai\u201c V. Jurgutis, pasakodamas apie pinig\u0173 mokslo raid\u0105, ra\u0161o, kad viduram\u017ei\u0173 pabaigoje beveik nebuvo svarstyta pinig\u0173 problema, kol \u201eat\u0117jo tas vyras, kuris nustat\u0117 tikr\u0105j\u012f pinig\u0173 vaidmen\u012f vie\u0161ojo \u016bkio gyvenime. Tas vyras buvo Mikalojus Kopernikas (1473\u20131543), kuris tiek savo gyvenimo metais, tiek savo visa galvosena priklauso jau ne viduram\u017eiams, bet naujiesiems laikams.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Daug d\u0117mesio M. Kopernikui skiriama knygos skyriuje \u201eTrumpa pinig\u0173 teorij\u0173 ap\u017evalga nuo Amerikos atradimo iki m\u016bs\u0173 dien\u0173\u201c. Si\u016blome susipa\u017einti su V. Jurgu\u010dio mintimis apie M. Kopernik\u0105:<\/p>\n\n\n\n
\u201eTarp vis\u0173 XVI a. pinig\u0173 teoretik\u0173 neabejotinai pirmoji vieta tenka Mikalojui Kopernikui. Pinigus laiko Kopernikas labai svarbiu teigiamu ekonomin\u0117s kra\u0161to raidos veiksniu. Bet pinig\u0173 klausimais Kopernikas da\u017enai yra ne tiek ekonomistas, kiek politikas, jam daugiau r\u016bpi konkret\u016bs pinig\u0173 reformos klausimai, negu atitrauktos pinig\u0173 vert\u0117s problemos. Kopernikas nominalistin\u0119 pinig\u0173 teorij\u0105 laiko jau galutinai likviduota ir tod\u0117l ne\u012frodin\u0117ja, kad pinig\u0173 vert\u0117 pareina nuo j\u0173 substancijos, nes tas jam yra visai ai\u0161ku. Jis daro tik i\u0161vad\u0105 i\u0161 substancin\u0117s pinig\u0173 vert\u0117s teorijos, kad kiekvienas pakeitimas brangi\u0173j\u0173 metal\u0173 svorio monetose kei\u010dia ir pa\u010di\u0173 monet\u0173 vert\u0119. Blogi pinigai pasunkina bet kurias prekybines transakcijas su u\u017esieniais, sudarydami svyruojan\u010dias preki\u0173 kainas, ardo kra\u0161to vidaus rink\u0105 ir tuo b\u016bdu marina prekyb\u0105, o drauge su ja ir gyventoj\u0173 darbo iniciatyv\u0105. Apskritai blogi pinigai stumia vis\u0105 kra\u0161t\u0105 \u012f pra\u017e\u016bties bedugn\u0119. Nuo pinig\u0173 kokyb\u0117s pareina paties kra\u0161to likimas. Pokarin\u0117s infliacijos padariniai kaip tik patvirtino \u0161iuos did\u017eiojo mokslininko \u017eod\u017eius. Kopernikas kur kas giliau ir kiek kitoni\u0161ku b\u016bdu negu Ormas pamatuoja ir Gre\u0161amo d\u0117sn\u012f. Auksakaliai ir visi tie, kurie i\u0161mano brangi\u0173j\u0173 metal\u0173 reikalus, mano Kopernikas, renka sen\u0105sias geras monetas, kurias sutirpd\u0119 pardavin\u0117ja lydiniais ir gauna i\u0161 nesusipratusios liaudies mai\u0161ytomis monetomis, atseit blogomis ir geromis, didesn\u012f grynojo sidabro kiek\u012f, negu buvo vertas parduodamasis lydinys. Kai nebelieka sen\u0173j\u0173 ger\u0173j\u0173 monet\u0173, tuomet renka geresni\u0105sias monetas, kol pasilieka kra\u0161te kr\u016bvos pa\u010di\u0173 blog\u0173j\u0173 monet\u0173. Kopernikas pirmasis nu\u0161viet\u0117 didel\u0119 blogosios ir gerosios monetos d\u0117snio svarb\u0105 monetinei politikai ir nurod\u0117, kad tas d\u0117snis veikia ne tik tuo atveju, kai monetos gaminamos i\u0161 vieno metalo, bet ir tuomet, kai jos gaminamos i\u0161 dviej\u0173 skirtingu metal\u0173, kitais \u017eod\u017eiais, Kopernikas nurod\u0117, kad blogosios ir gerosios monetos d\u0117snis veikia ir bimetalineje sistemoje1<\/sup>. Tam d\u0117sniui Kopernikas teikia did\u017eiausios reik\u0161m\u0117s, jis virsta pagrindu to monetin\u0117s reformos nuostato, pagal kur\u012f neu\u017etenka prad\u0117ti gaminti geras monetas, bet reikia dar i\u0161imti i\u0161 apyvartos blog\u0105sias monetas.<\/p>\n\n\n\nTiesa, Kopernikas ne tiek nustatin\u0117ja naujus monetinius d\u0117snius, bet stengiasi jau \u017einomus principus grie\u017e\u010diau, teisingiau formuluoti ir pritaikyti konkretiems gyvenimo reikalams. Be to, Kopernikas perkelia tuos seniau \u017einomus d\u0117snius i\u0161 morali\u0161kai etin\u0117s srities \u012f grynai ekonomin\u0119 dirv\u0105, kitais \u017eod\u017eiais, tuos eti\u0161kai moralinius d\u0117snius suekonomina. Kopernikas nesir\u016bpina, kokiais eti\u0161kais teisiniais nuostatais turi b\u016bti tvarkomi monetiniai reikalai; jam daugiau r\u016bpi parodyti, koki\u0173 ekonomini\u0173 padarini\u0173 turi tie ar kiti monetiniai rei\u0161kiniai. Jis pirmasis ai\u0161kiai parod\u0117 tas dideles dinamines monetini\u0173 veiksni\u0173 j\u0117gas, kurios tam tikromis s\u0105lygomis gali tur\u0117ti lemiamos reik\u0161m\u0117s kra\u0161to likimui. Kopernikas savo studij\u0173 gilumu, savo min\u010di\u0173 grie\u017etu formulavimu, savo mok\u0117jimu pritaikyti atitrauktus d\u0117snius konkretaus gyvenimo reikalams, savo sugeb\u0117jimu nustatyti ai\u0161ki\u0105 sien\u0105 tarp etikos ir ekonomikos ir pagaliau, o tai svarbiausia, savo pa\u017ei\u016br\u0173 teisingumu toli pralenk\u0117 visus ankstesniuosius monetini\u0173 klausim\u0173 tyrin\u0117tojus. Jo monetiniai veikalai ne tik sudaro senesni\u0173j\u0173 ir nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 monetini\u0173 studij\u0173 sien\u0105, bet tiesiog atidar\u0117 duris \u012f naujuosius laikus ir ai\u0161kiai nurod\u0117 tuos kelius, kuriais ilgus metus \u0117jo ekonomin\u0117 \u017emonijos mintis, ri\u0161dama painius monetinius klausimus.<\/p>\n\n\n\n
Koperniko autoritetas daug pad\u0117jo substancinei pinig\u0173 teorijai laim\u0117ti teorijoje ir gyvenime. Ta\u010diau tai teorijai suduoda sm\u016bg\u012f kaip tik brangieji metalai, kuri\u0173 teises ir garb\u0119 \u0161i teorija taip atsid\u0117jusiai gyn\u0117. Per vis\u0105 \u0161e\u0161iolikt\u0105j\u012f am\u017ei\u0173 gausiai plauk\u0119 \u012f Europ\u0105 brangieji metalai neberanda kar\u0173 nualintoje Europoje tinkam\u0173 rink\u0173 ir susigr\u016bd\u0119, ypa\u010d miestuose, prad\u0117jo veikti preki\u0173 kainas. Didel\u0117 brangi\u0173j\u0173 metal\u0173 pasi\u016bla pakelia preki\u0173 kainas. Prasideda \u017einoma XVI a. pabaigos ir XVII a. prad\u017eios \u201ekain\u0173 revoliucija\u201c. Kai preki\u0173 kainos negird\u0117tai pakilo, \u017emon\u0117s, jau visai prakti\u0161kais sumetimais, susir\u016bpina tuo rei\u0161kiniu ir pradeda ie\u0161koti jo prie\u017eas\u010di\u0173. Vieni kaltino pirklius, kurie be jokio pagrindo dirbtinai kelia kainas, kiti \u2013 valdovus, kurie pablogin\u0119 monetas ir tuo pak\u0117l\u0119 preki\u0173 kainas. Tie netik\u0117ti monetiniai rei\u0161kiniai ne tik atgaivina jau nutilusius substancialist\u0173 ir nominalist\u0173 gin\u010dus, bet ir duoda progos i\u0161kilti naujai pinig\u0173 vert\u0117s teorijai, kuri \u017einoma kvantitetin\u0117s, arba kiekybin\u0117s, teorijos vardu. Tarp \u0161i\u0173 trij\u0173 srovi\u0173 prasideda pinig\u0173 vert\u0117s klausimais gin\u010dai, kurie su ma\u017eais taikos protarpiais trunka iki m\u016bs\u0173 dien\u0173. \u017dinoma, tos visos senosios teorijos am\u017ei\u0173 eigoje ne kart\u0105 keit\u0117 savo vardus ir \u012fgijo \u012fvairi\u0173 nauj\u0173 i\u0161si\u0161akojim\u0173, Taik\u0117si prie ekonomini\u0173, politini\u0173 ir id\u0117jini\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimo s\u0105lyg\u0173, ta\u010diau savo esm\u0117s nepakeit\u0117.\u201c (Vladas Jurgutis. \u201ePinigai\u201c. \u2013 V.: \u201eMintis\u201c, 1996)<\/p>\n\n\n\n
1<\/sup> Prof. Jan. Dmochovskis savo nuodugnioje studijoje apie Kopernik\u0105, kuri yra kaip \u012fvadas \u012f veikal\u0105 \u201eMiko\u0142aja Kopernika rozprawy o monecie i inne pisma ekonomiczne oraz J. L. Deciusza traktat o biciu monety\u201c reikalauja, kad blogosios ir gerosios monetos d\u0117snis b\u016bt\u0173 pavadintas Koperniko vardu, nes jisai pirmasis konkre\u010diai ir keliais atvejais ne tik t\u0105 d\u0117sn\u012f formulavo, bet ir pavaizdavo istorijos pavyzd\u017eiais.<\/p>\n\n\n\n<\/div>\n\n\n\n
<\/p>\n\n\n\n
Iliustracija: XIX a. II pus\u0117s Johano Sch\u00fcbelerio paveikslas, vaizduojantis Mikaloj\u0173 Kopernik\u0105, pristatant\u012f savo traktat\u0105 \u201eApie monet\u0173 kalyb\u0105\u201c Karali\u0161kosios Pr\u016bsijos Generaliniame seimelyje Grudziondze. I\u0161 Torun\u0117s universiteto bibliotekos rinkini\u0173 (copernicus.torun.pl<\/a>)<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"#PolishSuperstarOfAstronomy Art\u0117ja Pasaulin\u0117 taupymo diena, kuri minima spalio 31-\u0105j\u0105. Jau beveik \u0161imtmet\u012f skai\u010diuojanti \u0161vent\u0117 mums primena, kaip svarbu protingai valdyti savo turt\u0105 ir mokytis taupyti. \u0160i tarptautin\u0117 iniciatyva sumanyta siekiant propaguoti s\u0105moning\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f finansus ir nuostat\u0105, kad taupymas garantuoja finansi\u0161kai stabil\u0173 gyvenim\u0105 ir taip prisideda prie visos visuomen\u0117s gyvenimo gerinimo. Tod\u0117l spalio pabaiga \u2013 […]<\/p>\n","protected":false},"author":179,"featured_media":5483,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[93],"tags":[],"class_list":["post-5482","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"yoast_head":"\n
Kopernikas \u2013 ekonomistas - Instytut Polski w Wilnie<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/10\/30\/kopernikas-ekonomistas\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"pl_PL\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Kopernikas \u2013 ekonomistas - Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"#PolishSuperstarOfAstronomy Art\u0117ja Pasaulin\u0117 taupymo diena, kuri minima spalio 31-\u0105j\u0105. Jau beveik \u0161imtmet\u012f skai\u010diuojanti \u0161vent\u0117 mums primena, kaip svarbu protingai valdyti savo turt\u0105 ir mokytis taupyti. \u0160i tarptautin\u0117 iniciatyva sumanyta siekiant propaguoti s\u0105moning\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f finansus ir nuostat\u0105, kad taupymas garantuoja finansi\u0161kai stabil\u0173 gyvenim\u0105 ir taip prisideda prie visos visuomen\u0117s gyvenimo gerinimo. Tod\u0117l spalio pabaiga \u2013 […]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/10\/30\/kopernikas-ekonomistas\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2023-10-30T09:45:33+00:00\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2023-10-30T10:47:28+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/10\/grafika_BUwToruniu.jpg\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"800\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"516\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/jpeg\" \/>\n<meta name=\"author\" content=\"strielkunasr\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Napisane przez\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"strielkunasr\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Szacowany czas czytania\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"8 minut\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"event\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/10\/30\/kopernikas-ekonomistas\/\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/10\/30\/kopernikas-ekonomistas\/\",\"name\":\"Kopernikas \u2013 ekonomistas\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/10\/30\/kopernikas-ekonomistas\/#primaryimage\"},\"image\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/10\/grafika_BUwToruniu.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/10\/grafika_BUwToruniu-300x194.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/10\/grafika_BUwToruniu.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/10\/grafika_BUwToruniu.jpg\"],\"thumbnailUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/10\/grafika_BUwToruniu.jpg\",\"datePublished\":\"2023-10-30T09:45:33+02:00\",\"dateModified\":\"2023-10-30T10:47:28+02:00\",\"author\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c\"},\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/10\/30\/kopernikas-ekonomistas\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/10\/30\/kopernikas-ekonomistas\/\"]}],\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"startDate\":\"2023-10-30\",\"endDate\":\"2023-12-31\",\"eventStatus\":\"EventScheduled\",\"eventAttendanceMode\":\"OfflineEventAttendanceMode\",\"location\":{\"@type\":\"place\",\"name\":\"\",\"address\":\"\",\"geo\":{\"@type\":\"GeoCoordinates\",\"latitude\":\"\",\"longitude\":\"\"}},\"description\":\"#PolishSuperstarOfAstronomy\\nArt\u0117ja Pasaulin\u0117 taupymo diena, kuri minima spalio 31-\u0105j\u0105. Jau beveik \u0161imtmet\u012f skai\u010diuojanti \u0161vent\u0117 mums primena, kaip svarbu protingai valdyti savo turt\u0105 ir mokytis taupyti. \u0160i tarptautin\u0117 iniciatyva sumanyta siekiant propaguoti s\u0105moning\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f finansus ir nuostat\u0105, kad taupymas garantuoja finansi\u0161kai stabil\u0173 gyvenim\u0105 ir taip prisideda prie visos visuomen\u0117s gyvenimo gerinimo.\\nTod\u0117l spalio pabaiga \u2013 tinkamas laikas pasir\u016bpinti savo finansais, vis\u0173 pirma \u2013 santaupomis, prisimenant liaudies i\u0161mint\u012f: \u201egr\u016bdas prie gr\u016bdo pripildo aruod\u0105\u201c arba \u201ed\u0117k cent\u0105 prie cento, sud\u0117si \u0161imtus\u201c. Nesvarbu, kam taupome \u2013 ar juodai dienai, ar pensijai, ar svajoni\u0173 \u012fgyvendinimui, finansinis s\u0105moningumas mums gali u\u017etikrinti bent kiek ramesn\u0119 ateit\u012f.\\nO kadangi kalbame apie pinigus ir ateit\u012f... Pasaulin\u0117 taupymo diena yra puiki proga prisiminti gars\u0173j\u012f astronom\u0105, kuris sustabd\u0117 Saul\u0119 ir i\u0161judino \u017dem\u0119. Taip, taip! Turime omenyje Mikaloj\u0173 Kopernik\u0105 (1473\u20131543), visapusi\u0161kai i\u0161silavinus\u012f \u017emog\u0173, pralenkus\u012f epoch\u0105, kurioje gyveno.\\nApie Kopernik\u0105, kurio metais paskelbti 2023-ieji, da\u017eniausiai kalbama d\u0117l jo laim\u0117jim\u0173 astronomijos srityje, ta\u010diau jis buvo tikras Renesanso \u017emogus ir dom\u0117josi \u012fvairiais mokslais. Taip pat buvo pinig\u0173, infliacijos ir politikos \u017einovas.\\nKod\u0117l gars\u0173j\u012f astronom\u0105 domino finansai? Kaip pasteb\u0117jo lenk\u0173 ekonomistas J\u00f3zef Zajda, Kopernikas \u201ebuvo didis ekonomikos protas ir piniginiuose reikaluose parod\u0117 savo i\u0161lavint\u0105 nuojaut\u0105. Taip pat tur\u0117jo praktin\u0117s ekonomini\u0173 reikal\u0173 patirties, \u012fgautos einant Varm\u0117s vyskupijos kapitulos bendr\u0173j\u0173 g\u0117rybi\u0173 administratoriaus pareigas. Buvo nuovokus to meto ekonomini\u0173 rei\u0161kini\u0173 steb\u0117tojas\u201c. Heliocentrin\u0117s pasaulio teorijos autorius tur\u0117jo ai\u0161ki\u0105 nuomon\u0119 apie monet\u0173 bloginim\u0105 ir koki\u0173 pra\u017e\u016bting\u0173 pasekmi\u0173 valstybei tur\u0117jo \u0161is rei\u0161kinys.\\nPirmasis Lietuvos banko valdytojas Vladas Jurgutis apie ekonomist\u0105 Mikaloj\u0173 Kopernik\u0105\\nVladas Jurgutis (1885\u20131966) \u2013 lietuvi\u0173 ekonomistas, Lietuvos finans\u0173 mokslo pradininkas ir pirmasis Lietuvos banko valdytojas, para\u0161\u0119s daug mokslo veikal\u0173, i\u0161 kuri\u0173 \u201eFinans\u0173 mokslo pagrindai\u201c (1938), \u201ePinigai\u201c (1938) ir \u201eBankai\u201c (1940) laikomi fundamentaliais.\\nKadangi \u0161ie metai paskelbti Mikalojaus Koperniko metais, norime pasidalinti V. Jurgu\u010dio \u201ePiniguose\u201c i\u0161d\u0117stytomis mintimis apie \u0161\u012f mokslinink\u0105, kuris buvo ne tik i\u0161kilus astronomas, ne tik medikas, teisininkas, matematikas, bet ir ekonomistas. Knygoje jis pristatomas taip: \u201eMikalojus Kopernikas \u2013 Varmijos vyskupijos (Rytpr\u016bsiai) kanauninkas (nors auk\u0161tesni\u0173j\u0173 dvasininko \u0161ventim\u0173 ir nebuvo gav\u0119s), heliocentrines planet\u0173 sistemos k\u016br\u0117jas\u201c, taip pat \u201eastronomijos \u201ereformatorius\u201c [...], para\u0161\u0117 du veikalus pinig\u0173 klausimais: \u201eDe estimatione monete\u201c (1519) (pavadintas karali\u0161k\u0173 pr\u016bs\u0173 seimo protokoluose Modus cudendi monetam) ir \u201eMonete cudende ratio\u201c (1526).\u201c\\nMin\u0117tuose veikaluose M. Kopernikas pinig\u0173 klausim\u0105 nagrin\u0117jo papra\u0161ytas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio \u017dygimanto Senojo, j\u0173 pagrindin\u0117 mintis, kad blogieji pinigai i\u0161stumia geruosius, t. y. jei vienu metu cirkuliuoja keli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 monetos, tai didesn\u0117s vert\u0117s monetas i\u0161stumia ma\u017eesn\u0117s vert\u0117s monetos ir j\u0173 apyvartoje nelieka. V\u0117liau \u0161i\u0105 mint\u012f i\u0161pl\u0117tojo anglas Tomas Greshamas (1519\u20131579) ir kartais ji klaidingai priskiriama b\u016btent jam. M. Koperniko nagrin\u0117ti klausimai aktual\u016bs ir \u0161iais laikais.\\nVeikale \u201ePinigai\u201c V. Jurgutis, pasakodamas apie pinig\u0173 mokslo raid\u0105, ra\u0161o, kad viduram\u017ei\u0173 pabaigoje beveik nebuvo svarstyta pinig\u0173 problema, kol \u201eat\u0117jo tas vyras, kuris nustat\u0117 tikr\u0105j\u012f pinig\u0173 vaidmen\u012f vie\u0161ojo \u016bkio gyvenime. Tas vyras buvo Mikalojus Kopernikas (1473\u20131543), kuris tiek savo gyvenimo metais, tiek savo visa galvosena priklauso jau ne viduram\u017eiams, bet naujiesiems laikams.\u201c\\nDaug d\u0117mesio M. Kopernikui skiriama knygos skyriuje \u201eTrumpa pinig\u0173 teorij\u0173 ap\u017evalga nuo Amerikos atradimo iki m\u016bs\u0173 dien\u0173\u201c. Si\u016blome susipa\u017einti su V. Jurgu\u010dio mintimis apie M. Kopernik\u0105:\\n\u201eTarp vis\u0173 XVI a. pinig\u0173 teoretik\u0173 neabejotinai pirmoji vieta tenka Mikalojui Kopernikui. Pinigus laiko Kopernikas labai svarbiu teigiamu ekonomin\u0117s kra\u0161to raidos veiksniu. Bet pinig\u0173 klausimais Kopernikas da\u017enai yra ne tiek ekonomistas, kiek politikas, jam daugiau r\u016bpi konkret\u016bs pinig\u0173 reformos klausimai, negu atitrauktos pinig\u0173 vert\u0117s problemos. Kopernikas nominalistin\u0119 pinig\u0173 teorij\u0105 laiko jau galutinai likviduota ir tod\u0117l ne\u012frodin\u0117ja, kad pinig\u0173 vert\u0117 pareina nuo j\u0173 substancijos, nes tas jam yra visai ai\u0161ku. Jis daro tik i\u0161vad\u0105 i\u0161 substancin\u0117s pinig\u0173 vert\u0117s teorijos, kad kiekvienas pakeitimas brangi\u0173j\u0173 metal\u0173 svorio monetose kei\u010dia ir pa\u010di\u0173 monet\u0173 vert\u0119. Blogi pinigai pasunkina bet kurias prekybines transakcijas su u\u017esieniais, sudarydami svyruojan\u010dias preki\u0173 kainas, ardo kra\u0161to vidaus rink\u0105 ir tuo b\u016bdu marina prekyb\u0105, o drauge su ja ir gyventoj\u0173 darbo iniciatyv\u0105. Apskritai blogi pinigai stumia vis\u0105 kra\u0161t\u0105 \u012f pra\u017e\u016bties bedugn\u0119. Nuo pinig\u0173 kokyb\u0117s pareina paties kra\u0161to likimas. Pokarin\u0117s infliacijos padariniai kaip tik patvirtino \u0161iuos did\u017eiojo mokslininko \u017eod\u017eius. Kopernikas kur kas giliau ir kiek kitoni\u0161ku b\u016bdu negu Ormas pamatuoja ir Gre\u0161amo d\u0117sn\u012f. Auksakaliai ir visi tie, kurie i\u0161mano brangi\u0173j\u0173 metal\u0173 reikalus, mano Kopernikas, renka sen\u0105sias geras monetas, kurias sutirpd\u0119 pardavin\u0117ja lydiniais ir gauna i\u0161 nesusipratusios liaudies mai\u0161ytomis monetomis, atseit blogomis ir geromis, didesn\u012f grynojo sidabro kiek\u012f, negu buvo vertas parduodamasis lydinys. Kai nebelieka sen\u0173j\u0173 ger\u0173j\u0173 monet\u0173, tuomet renka geresni\u0105sias monetas, kol pasilieka kra\u0161te kr\u016bvos pa\u010di\u0173 blog\u0173j\u0173 monet\u0173. Kopernikas pirmasis nu\u0161viet\u0117 didel\u0119 blogosios ir gerosios monetos d\u0117snio svarb\u0105 monetinei politikai ir nurod\u0117, kad tas d\u0117snis veikia ne tik tuo atveju, kai monetos gaminamos i\u0161 vieno metalo, bet ir tuomet, kai jos gaminamos i\u0161 dviej\u0173 skirtingu metal\u0173, kitais \u017eod\u017eiais, Kopernikas nurod\u0117, kad blogosios ir gerosios monetos d\u0117snis veikia ir bimetalineje sistemoje1. Tam d\u0117sniui Kopernikas teikia did\u017eiausios reik\u0161m\u0117s, jis virsta pagrindu to monetin\u0117s reformos nuostato, pagal kur\u012f neu\u017etenka prad\u0117ti gaminti geras monetas, bet reikia dar i\u0161imti i\u0161 apyvartos blog\u0105sias monetas.\\nTiesa, Kopernikas ne tiek nustatin\u0117ja naujus monetinius d\u0117snius, bet stengiasi jau \u017einomus principus grie\u017e\u010diau, teisingiau formuluoti ir pritaikyti konkretiems gyvenimo reikalams. Be to, Kopernikas perkelia tuos seniau \u017einomus d\u0117snius i\u0161 morali\u0161kai etin\u0117s srities \u012f grynai ekonomin\u0119 dirv\u0105, kitais \u017eod\u017eiais, tuos eti\u0161kai moralinius d\u0117snius suekonomina. Kopernikas nesir\u016bpina, kokiais eti\u0161kais teisiniais nuostatais turi b\u016bti tvarkomi monetiniai reikalai; jam daugiau r\u016bpi parodyti, koki\u0173 ekonomini\u0173 padarini\u0173 turi tie ar kiti monetiniai rei\u0161kiniai. Jis pirmasis ai\u0161kiai parod\u0117 tas dideles dinamines monetini\u0173 veiksni\u0173 j\u0117gas, kurios tam tikromis s\u0105lygomis gali tur\u0117ti lemiamos reik\u0161m\u0117s kra\u0161to likimui. Kopernikas savo studij\u0173 gilumu, savo min\u010di\u0173 grie\u017etu formulavimu, savo mok\u0117jimu pritaikyti atitrauktus d\u0117snius konkretaus gyvenimo reikalams, savo sugeb\u0117jimu nustatyti ai\u0161ki\u0105 sien\u0105 tarp etikos ir ekonomikos ir pagaliau, o tai svarbiausia, savo pa\u017ei\u016br\u0173 teisingumu toli pralenk\u0117 visus ankstesniuosius monetini\u0173 klausim\u0173 tyrin\u0117tojus. Jo monetiniai veikalai ne tik sudaro senesni\u0173j\u0173 ir nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 monetini\u0173 studij\u0173 sien\u0105, bet tiesiog atidar\u0117 duris \u012f naujuosius laikus ir ai\u0161kiai nurod\u0117 tuos kelius, kuriais ilgus metus \u0117jo ekonomin\u0117 \u017emonijos mintis, ri\u0161dama painius monetinius klausimus.\\nKoperniko autoritetas daug pad\u0117jo substancinei pinig\u0173 teorijai laim\u0117ti teorijoje ir gyvenime. Ta\u010diau tai teorijai suduoda sm\u016bg\u012f kaip tik brangieji metalai, kuri\u0173 teises ir garb\u0119 \u0161i teorija taip atsid\u0117jusiai gyn\u0117. Per vis\u0105 \u0161e\u0161iolikt\u0105j\u012f am\u017ei\u0173 gausiai plauk\u0119 \u012f Europ\u0105 brangieji metalai neberanda kar\u0173 nualintoje Europoje tinkam\u0173 rink\u0173 ir susigr\u016bd\u0119, ypa\u010d miestuose, prad\u0117jo veikti preki\u0173 kainas. Didel\u0117 brangi\u0173j\u0173 metal\u0173 pasi\u016bla pakelia preki\u0173 kainas. Prasideda \u017einoma XVI a. pabaigos ir XVII a. prad\u017eios \u201ekain\u0173 revoliucija\u201c. Kai preki\u0173 kainos negird\u0117tai pakilo, \u017emon\u0117s, jau visai prakti\u0161kais sumetimais, susir\u016bpina tuo rei\u0161kiniu ir pradeda ie\u0161koti jo prie\u017eas\u010di\u0173. Vieni kaltino pirklius, kurie be jokio pagrindo dirbtinai kelia kainas, kiti \u2013 valdovus, kurie pablogin\u0119 monetas ir tuo pak\u0117l\u0119 preki\u0173 kainas. Tie netik\u0117ti monetiniai rei\u0161kiniai ne tik atgaivina jau nutilusius substancialist\u0173 ir nominalist\u0173 gin\u010dus, bet ir duoda progos i\u0161kilti naujai pinig\u0173 vert\u0117s teorijai, kuri \u017einoma kvantitetin\u0117s, arba kiekybin\u0117s, teorijos vardu. Tarp \u0161i\u0173 trij\u0173 srovi\u0173 prasideda pinig\u0173 vert\u0117s klausimais gin\u010dai, kurie su ma\u017eais taikos protarpiais trunka iki m\u016bs\u0173 dien\u0173. \u017dinoma, tos visos senosios teorijos am\u017ei\u0173 eigoje ne kart\u0105 keit\u0117 savo vardus ir \u012fgijo \u012fvairi\u0173 nauj\u0173 i\u0161si\u0161akojim\u0173, Taik\u0117si prie ekonomini\u0173, politini\u0173 ir id\u0117jini\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimo s\u0105lyg\u0173, ta\u010diau savo esm\u0117s nepakeit\u0117.\u201c (Vladas Jurgutis. \u201ePinigai\u201c. \u2013 V.: \u201eMintis\u201c, 1996)\\n1 Prof. Jan. Dmochovskis savo nuodugnioje studijoje apie Kopernik\u0105, kuri yra kaip \u012fvadas \u012f veikal\u0105 \u201eMiko\u0142aja Kopernika rozprawy o monecie i inne pisma ekonomiczne oraz J. L. Deciusza traktat o biciu monety\u201c reikalauja, kad blogosios ir gerosios monetos d\u0117snis b\u016bt\u0173 pavadintas Koperniko vardu, nes jisai pirmasis konkre\u010diai ir keliais atvejais ne tik t\u0105 d\u0117sn\u012f formulavo, bet ir pavaizdavo istorijos pavyzd\u017eiais.\\nIliustracija: XIX a. II pus\u0117s Johano Sch\u00fcbelerio paveikslas, vaizduojantis Mikaloj\u0173 Kopernik\u0105, pristatant\u012f savo traktat\u0105 \u201eApie monet\u0173 kalyb\u0105\u201c Karali\u0161kosios Pr\u016bsijos Generaliniame seimelyje Grudziondze. I\u0161 Torun\u0117s universiteto bibliotekos rinkini\u0173 (copernicus.torun.pl)\"},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/10\/30\/kopernikas-ekonomistas\/#primaryimage\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/10\/grafika_BUwToruniu.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/10\/grafika_BUwToruniu.jpg\",\"width\":800,\"height\":516},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/10\/30\/kopernikas-ekonomistas\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Kopernikas \u2013 ekonomistas\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\",\"name\":\"Instytut Polski w Wilnie\",\"description\":\"Instytuty Polskie\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"pl-PL\"},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c\",\"name\":\"strielkunasr\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/\",\"url\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g\",\"contentUrl\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g\",\"caption\":\"strielkunasr\"},\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/strielkunasr\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Kopernikas \u2013 ekonomistas - Instytut Polski w Wilnie","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/10\/30\/kopernikas-ekonomistas\/","og_locale":"pl_PL","og_type":"article","og_title":"Kopernikas \u2013 ekonomistas - Instytut Polski w Wilnie","og_description":"#PolishSuperstarOfAstronomy Art\u0117ja Pasaulin\u0117 taupymo diena, kuri minima spalio 31-\u0105j\u0105. Jau beveik \u0161imtmet\u012f skai\u010diuojanti \u0161vent\u0117 mums primena, kaip svarbu protingai valdyti savo turt\u0105 ir mokytis taupyti. \u0160i tarptautin\u0117 iniciatyva sumanyta siekiant propaguoti s\u0105moning\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f finansus ir nuostat\u0105, kad taupymas garantuoja finansi\u0161kai stabil\u0173 gyvenim\u0105 ir taip prisideda prie visos visuomen\u0117s gyvenimo gerinimo. Tod\u0117l spalio pabaiga \u2013 […]","og_url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/10\/30\/kopernikas-ekonomistas\/","og_site_name":"Instytut Polski w Wilnie","article_published_time":"2023-10-30T09:45:33+00:00","article_modified_time":"2023-10-30T10:47:28+00:00","og_image":[{"width":800,"height":516,"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/10\/grafika_BUwToruniu.jpg","type":"image\/jpeg"}],"author":"strielkunasr","twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Napisane przez":"strielkunasr","Szacowany czas czytania":"8 minut"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"event","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/10\/30\/kopernikas-ekonomistas\/","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/10\/30\/kopernikas-ekonomistas\/","name":"Kopernikas \u2013 ekonomistas","isPartOf":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/10\/30\/kopernikas-ekonomistas\/#primaryimage"},"image":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/10\/grafika_BUwToruniu.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/10\/grafika_BUwToruniu-300x194.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/10\/grafika_BUwToruniu.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/10\/grafika_BUwToruniu.jpg"],"thumbnailUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/10\/grafika_BUwToruniu.jpg","datePublished":"2023-10-30T09:45:33+02:00","dateModified":"2023-10-30T10:47:28+02:00","author":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c"},"breadcrumb":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/10\/30\/kopernikas-ekonomistas\/#breadcrumb"},"inLanguage":"pl-PL","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/10\/30\/kopernikas-ekonomistas\/"]}],"@context":"https:\/\/schema.org","startDate":"2023-10-30","endDate":"2023-12-31","eventStatus":"EventScheduled","eventAttendanceMode":"OfflineEventAttendanceMode","location":{"@type":"place","name":"","address":"","geo":{"@type":"GeoCoordinates","latitude":"","longitude":""}},"description":"#PolishSuperstarOfAstronomy\nArt\u0117ja Pasaulin\u0117 taupymo diena, kuri minima spalio 31-\u0105j\u0105. Jau beveik \u0161imtmet\u012f skai\u010diuojanti \u0161vent\u0117 mums primena, kaip svarbu protingai valdyti savo turt\u0105 ir mokytis taupyti. \u0160i tarptautin\u0117 iniciatyva sumanyta siekiant propaguoti s\u0105moning\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f finansus ir nuostat\u0105, kad taupymas garantuoja finansi\u0161kai stabil\u0173 gyvenim\u0105 ir taip prisideda prie visos visuomen\u0117s gyvenimo gerinimo.\nTod\u0117l spalio pabaiga \u2013 tinkamas laikas pasir\u016bpinti savo finansais, vis\u0173 pirma \u2013 santaupomis, prisimenant liaudies i\u0161mint\u012f: \u201egr\u016bdas prie gr\u016bdo pripildo aruod\u0105\u201c arba \u201ed\u0117k cent\u0105 prie cento, sud\u0117si \u0161imtus\u201c. Nesvarbu, kam taupome \u2013 ar juodai dienai, ar pensijai, ar svajoni\u0173 \u012fgyvendinimui, finansinis s\u0105moningumas mums gali u\u017etikrinti bent kiek ramesn\u0119 ateit\u012f.\nO kadangi kalbame apie pinigus ir ateit\u012f... Pasaulin\u0117 taupymo diena yra puiki proga prisiminti gars\u0173j\u012f astronom\u0105, kuris sustabd\u0117 Saul\u0119 ir i\u0161judino \u017dem\u0119. Taip, taip! Turime omenyje Mikaloj\u0173 Kopernik\u0105 (1473\u20131543), visapusi\u0161kai i\u0161silavinus\u012f \u017emog\u0173, pralenkus\u012f epoch\u0105, kurioje gyveno.\nApie Kopernik\u0105, kurio metais paskelbti 2023-ieji, da\u017eniausiai kalbama d\u0117l jo laim\u0117jim\u0173 astronomijos srityje, ta\u010diau jis buvo tikras Renesanso \u017emogus ir dom\u0117josi \u012fvairiais mokslais. Taip pat buvo pinig\u0173, infliacijos ir politikos \u017einovas.\nKod\u0117l gars\u0173j\u012f astronom\u0105 domino finansai? Kaip pasteb\u0117jo lenk\u0173 ekonomistas J\u00f3zef Zajda, Kopernikas \u201ebuvo didis ekonomikos protas ir piniginiuose reikaluose parod\u0117 savo i\u0161lavint\u0105 nuojaut\u0105. Taip pat tur\u0117jo praktin\u0117s ekonomini\u0173 reikal\u0173 patirties, \u012fgautos einant Varm\u0117s vyskupijos kapitulos bendr\u0173j\u0173 g\u0117rybi\u0173 administratoriaus pareigas. Buvo nuovokus to meto ekonomini\u0173 rei\u0161kini\u0173 steb\u0117tojas\u201c. Heliocentrin\u0117s pasaulio teorijos autorius tur\u0117jo ai\u0161ki\u0105 nuomon\u0119 apie monet\u0173 bloginim\u0105 ir koki\u0173 pra\u017e\u016bting\u0173 pasekmi\u0173 valstybei tur\u0117jo \u0161is rei\u0161kinys.\nPirmasis Lietuvos banko valdytojas Vladas Jurgutis apie ekonomist\u0105 Mikaloj\u0173 Kopernik\u0105\nVladas Jurgutis (1885\u20131966) \u2013 lietuvi\u0173 ekonomistas, Lietuvos finans\u0173 mokslo pradininkas ir pirmasis Lietuvos banko valdytojas, para\u0161\u0119s daug mokslo veikal\u0173, i\u0161 kuri\u0173 \u201eFinans\u0173 mokslo pagrindai\u201c (1938), \u201ePinigai\u201c (1938) ir \u201eBankai\u201c (1940) laikomi fundamentaliais.\nKadangi \u0161ie metai paskelbti Mikalojaus Koperniko metais, norime pasidalinti V. Jurgu\u010dio \u201ePiniguose\u201c i\u0161d\u0117stytomis mintimis apie \u0161\u012f mokslinink\u0105, kuris buvo ne tik i\u0161kilus astronomas, ne tik medikas, teisininkas, matematikas, bet ir ekonomistas. Knygoje jis pristatomas taip: \u201eMikalojus Kopernikas \u2013 Varmijos vyskupijos (Rytpr\u016bsiai) kanauninkas (nors auk\u0161tesni\u0173j\u0173 dvasininko \u0161ventim\u0173 ir nebuvo gav\u0119s), heliocentrines planet\u0173 sistemos k\u016br\u0117jas\u201c, taip pat \u201eastronomijos \u201ereformatorius\u201c [...], para\u0161\u0117 du veikalus pinig\u0173 klausimais: \u201eDe estimatione monete\u201c (1519) (pavadintas karali\u0161k\u0173 pr\u016bs\u0173 seimo protokoluose Modus cudendi monetam) ir \u201eMonete cudende ratio\u201c (1526).\u201c\nMin\u0117tuose veikaluose M. Kopernikas pinig\u0173 klausim\u0105 nagrin\u0117jo papra\u0161ytas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio \u017dygimanto Senojo, j\u0173 pagrindin\u0117 mintis, kad blogieji pinigai i\u0161stumia geruosius, t. y. jei vienu metu cirkuliuoja keli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 monetos, tai didesn\u0117s vert\u0117s monetas i\u0161stumia ma\u017eesn\u0117s vert\u0117s monetos ir j\u0173 apyvartoje nelieka. V\u0117liau \u0161i\u0105 mint\u012f i\u0161pl\u0117tojo anglas Tomas Greshamas (1519\u20131579) ir kartais ji klaidingai priskiriama b\u016btent jam. M. Koperniko nagrin\u0117ti klausimai aktual\u016bs ir \u0161iais laikais.\nVeikale \u201ePinigai\u201c V. Jurgutis, pasakodamas apie pinig\u0173 mokslo raid\u0105, ra\u0161o, kad viduram\u017ei\u0173 pabaigoje beveik nebuvo svarstyta pinig\u0173 problema, kol \u201eat\u0117jo tas vyras, kuris nustat\u0117 tikr\u0105j\u012f pinig\u0173 vaidmen\u012f vie\u0161ojo \u016bkio gyvenime. Tas vyras buvo Mikalojus Kopernikas (1473\u20131543), kuris tiek savo gyvenimo metais, tiek savo visa galvosena priklauso jau ne viduram\u017eiams, bet naujiesiems laikams.\u201c\nDaug d\u0117mesio M. Kopernikui skiriama knygos skyriuje \u201eTrumpa pinig\u0173 teorij\u0173 ap\u017evalga nuo Amerikos atradimo iki m\u016bs\u0173 dien\u0173\u201c. Si\u016blome susipa\u017einti su V. Jurgu\u010dio mintimis apie M. Kopernik\u0105:\n\u201eTarp vis\u0173 XVI a. pinig\u0173 teoretik\u0173 neabejotinai pirmoji vieta tenka Mikalojui Kopernikui. Pinigus laiko Kopernikas labai svarbiu teigiamu ekonomin\u0117s kra\u0161to raidos veiksniu. Bet pinig\u0173 klausimais Kopernikas da\u017enai yra ne tiek ekonomistas, kiek politikas, jam daugiau r\u016bpi konkret\u016bs pinig\u0173 reformos klausimai, negu atitrauktos pinig\u0173 vert\u0117s problemos. Kopernikas nominalistin\u0119 pinig\u0173 teorij\u0105 laiko jau galutinai likviduota ir tod\u0117l ne\u012frodin\u0117ja, kad pinig\u0173 vert\u0117 pareina nuo j\u0173 substancijos, nes tas jam yra visai ai\u0161ku. Jis daro tik i\u0161vad\u0105 i\u0161 substancin\u0117s pinig\u0173 vert\u0117s teorijos, kad kiekvienas pakeitimas brangi\u0173j\u0173 metal\u0173 svorio monetose kei\u010dia ir pa\u010di\u0173 monet\u0173 vert\u0119. Blogi pinigai pasunkina bet kurias prekybines transakcijas su u\u017esieniais, sudarydami svyruojan\u010dias preki\u0173 kainas, ardo kra\u0161to vidaus rink\u0105 ir tuo b\u016bdu marina prekyb\u0105, o drauge su ja ir gyventoj\u0173 darbo iniciatyv\u0105. Apskritai blogi pinigai stumia vis\u0105 kra\u0161t\u0105 \u012f pra\u017e\u016bties bedugn\u0119. Nuo pinig\u0173 kokyb\u0117s pareina paties kra\u0161to likimas. Pokarin\u0117s infliacijos padariniai kaip tik patvirtino \u0161iuos did\u017eiojo mokslininko \u017eod\u017eius. Kopernikas kur kas giliau ir kiek kitoni\u0161ku b\u016bdu negu Ormas pamatuoja ir Gre\u0161amo d\u0117sn\u012f. Auksakaliai ir visi tie, kurie i\u0161mano brangi\u0173j\u0173 metal\u0173 reikalus, mano Kopernikas, renka sen\u0105sias geras monetas, kurias sutirpd\u0119 pardavin\u0117ja lydiniais ir gauna i\u0161 nesusipratusios liaudies mai\u0161ytomis monetomis, atseit blogomis ir geromis, didesn\u012f grynojo sidabro kiek\u012f, negu buvo vertas parduodamasis lydinys. Kai nebelieka sen\u0173j\u0173 ger\u0173j\u0173 monet\u0173, tuomet renka geresni\u0105sias monetas, kol pasilieka kra\u0161te kr\u016bvos pa\u010di\u0173 blog\u0173j\u0173 monet\u0173. Kopernikas pirmasis nu\u0161viet\u0117 didel\u0119 blogosios ir gerosios monetos d\u0117snio svarb\u0105 monetinei politikai ir nurod\u0117, kad tas d\u0117snis veikia ne tik tuo atveju, kai monetos gaminamos i\u0161 vieno metalo, bet ir tuomet, kai jos gaminamos i\u0161 dviej\u0173 skirtingu metal\u0173, kitais \u017eod\u017eiais, Kopernikas nurod\u0117, kad blogosios ir gerosios monetos d\u0117snis veikia ir bimetalineje sistemoje1. Tam d\u0117sniui Kopernikas teikia did\u017eiausios reik\u0161m\u0117s, jis virsta pagrindu to monetin\u0117s reformos nuostato, pagal kur\u012f neu\u017etenka prad\u0117ti gaminti geras monetas, bet reikia dar i\u0161imti i\u0161 apyvartos blog\u0105sias monetas.\nTiesa, Kopernikas ne tiek nustatin\u0117ja naujus monetinius d\u0117snius, bet stengiasi jau \u017einomus principus grie\u017e\u010diau, teisingiau formuluoti ir pritaikyti konkretiems gyvenimo reikalams. Be to, Kopernikas perkelia tuos seniau \u017einomus d\u0117snius i\u0161 morali\u0161kai etin\u0117s srities \u012f grynai ekonomin\u0119 dirv\u0105, kitais \u017eod\u017eiais, tuos eti\u0161kai moralinius d\u0117snius suekonomina. Kopernikas nesir\u016bpina, kokiais eti\u0161kais teisiniais nuostatais turi b\u016bti tvarkomi monetiniai reikalai; jam daugiau r\u016bpi parodyti, koki\u0173 ekonomini\u0173 padarini\u0173 turi tie ar kiti monetiniai rei\u0161kiniai. Jis pirmasis ai\u0161kiai parod\u0117 tas dideles dinamines monetini\u0173 veiksni\u0173 j\u0117gas, kurios tam tikromis s\u0105lygomis gali tur\u0117ti lemiamos reik\u0161m\u0117s kra\u0161to likimui. Kopernikas savo studij\u0173 gilumu, savo min\u010di\u0173 grie\u017etu formulavimu, savo mok\u0117jimu pritaikyti atitrauktus d\u0117snius konkretaus gyvenimo reikalams, savo sugeb\u0117jimu nustatyti ai\u0161ki\u0105 sien\u0105 tarp etikos ir ekonomikos ir pagaliau, o tai svarbiausia, savo pa\u017ei\u016br\u0173 teisingumu toli pralenk\u0117 visus ankstesniuosius monetini\u0173 klausim\u0173 tyrin\u0117tojus. Jo monetiniai veikalai ne tik sudaro senesni\u0173j\u0173 ir nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 monetini\u0173 studij\u0173 sien\u0105, bet tiesiog atidar\u0117 duris \u012f naujuosius laikus ir ai\u0161kiai nurod\u0117 tuos kelius, kuriais ilgus metus \u0117jo ekonomin\u0117 \u017emonijos mintis, ri\u0161dama painius monetinius klausimus.\nKoperniko autoritetas daug pad\u0117jo substancinei pinig\u0173 teorijai laim\u0117ti teorijoje ir gyvenime. Ta\u010diau tai teorijai suduoda sm\u016bg\u012f kaip tik brangieji metalai, kuri\u0173 teises ir garb\u0119 \u0161i teorija taip atsid\u0117jusiai gyn\u0117. Per vis\u0105 \u0161e\u0161iolikt\u0105j\u012f am\u017ei\u0173 gausiai plauk\u0119 \u012f Europ\u0105 brangieji metalai neberanda kar\u0173 nualintoje Europoje tinkam\u0173 rink\u0173 ir susigr\u016bd\u0119, ypa\u010d miestuose, prad\u0117jo veikti preki\u0173 kainas. Didel\u0117 brangi\u0173j\u0173 metal\u0173 pasi\u016bla pakelia preki\u0173 kainas. Prasideda \u017einoma XVI a. pabaigos ir XVII a. prad\u017eios \u201ekain\u0173 revoliucija\u201c. Kai preki\u0173 kainos negird\u0117tai pakilo, \u017emon\u0117s, jau visai prakti\u0161kais sumetimais, susir\u016bpina tuo rei\u0161kiniu ir pradeda ie\u0161koti jo prie\u017eas\u010di\u0173. Vieni kaltino pirklius, kurie be jokio pagrindo dirbtinai kelia kainas, kiti \u2013 valdovus, kurie pablogin\u0119 monetas ir tuo pak\u0117l\u0119 preki\u0173 kainas. Tie netik\u0117ti monetiniai rei\u0161kiniai ne tik atgaivina jau nutilusius substancialist\u0173 ir nominalist\u0173 gin\u010dus, bet ir duoda progos i\u0161kilti naujai pinig\u0173 vert\u0117s teorijai, kuri \u017einoma kvantitetin\u0117s, arba kiekybin\u0117s, teorijos vardu. Tarp \u0161i\u0173 trij\u0173 srovi\u0173 prasideda pinig\u0173 vert\u0117s klausimais gin\u010dai, kurie su ma\u017eais taikos protarpiais trunka iki m\u016bs\u0173 dien\u0173. \u017dinoma, tos visos senosios teorijos am\u017ei\u0173 eigoje ne kart\u0105 keit\u0117 savo vardus ir \u012fgijo \u012fvairi\u0173 nauj\u0173 i\u0161si\u0161akojim\u0173, Taik\u0117si prie ekonomini\u0173, politini\u0173 ir id\u0117jini\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimo s\u0105lyg\u0173, ta\u010diau savo esm\u0117s nepakeit\u0117.\u201c (Vladas Jurgutis. \u201ePinigai\u201c. \u2013 V.: \u201eMintis\u201c, 1996)\n1 Prof. Jan. Dmochovskis savo nuodugnioje studijoje apie Kopernik\u0105, kuri yra kaip \u012fvadas \u012f veikal\u0105 \u201eMiko\u0142aja Kopernika rozprawy o monecie i inne pisma ekonomiczne oraz J. L. Deciusza traktat o biciu monety\u201c reikalauja, kad blogosios ir gerosios monetos d\u0117snis b\u016bt\u0173 pavadintas Koperniko vardu, nes jisai pirmasis konkre\u010diai ir keliais atvejais ne tik t\u0105 d\u0117sn\u012f formulavo, bet ir pavaizdavo istorijos pavyzd\u017eiais.\nIliustracija: XIX a. II pus\u0117s Johano Sch\u00fcbelerio paveikslas, vaizduojantis Mikaloj\u0173 Kopernik\u0105, pristatant\u012f savo traktat\u0105 \u201eApie monet\u0173 kalyb\u0105\u201c Karali\u0161kosios Pr\u016bsijos Generaliniame seimelyje Grudziondze. I\u0161 Torun\u0117s universiteto bibliotekos rinkini\u0173 (copernicus.torun.pl)"},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/10\/30\/kopernikas-ekonomistas\/#primaryimage","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/10\/grafika_BUwToruniu.jpg","contentUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2023\/10\/grafika_BUwToruniu.jpg","width":800,"height":516},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2023\/10\/30\/kopernikas-ekonomistas\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Kopernikas \u2013 ekonomistas"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/","name":"Instytut Polski w Wilnie","description":"Instytuty Polskie","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"pl-PL"},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c","name":"strielkunasr","image":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/","url":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g","contentUrl":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g","caption":"strielkunasr"},"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/strielkunasr\/"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5482","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/users\/179"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5482"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5482\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5494,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5482\/revisions\/5494"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5483"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5482"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5482"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5482"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}