Prof. Marios Ka\u0142amajskos-Saeed knygos \u201eAu\u0161ros vartai Vilniuje\u201c sutiktuv\u0117s<\/p>\n\n\n\n
2024 m. gegu\u017e\u0117s 23 d. 18 val.<\/p>\n\n\n\n
Ba\u017enytinio paveldo muziejus (\u0160v. Mykolo g. 9, Vilnius)<\/p>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n
Renginyje dalyvaus:<\/p>\n\n\n\n
prof. Irena Vai\u0161vilait\u0117<\/strong> \u2013 leidinio recenzent\u0117, meno ir ba\u017eny\u010dios istorik\u0117, Vilniaus universitetas<\/p>\n\n\n\ndr. Karol Guttmejer<\/strong> \u2013 restauratorius, paminklotyrininkas, Institutas \u201ePolonika\u201c<\/p>\n\n\n\ndr. Mindaugas Paknys<\/strong> \u2013 istorikas, meno istorikas, Lietuvos kult\u016bros tyrim\u0173 institutas<\/p>\n\n\n\nRenginys su sinchroniniu vertimu. \u012e\u0117jimas nemokamas.<\/p>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n
\u201eNesu kilusi i\u0161 Vilniaus, netgi nepriklausau tarpukario kartai, tod\u0117l rinkdamasi toki\u0105 Vilniaus istorijai svarbi\u0105 Au\u0161ros vart\u0173 tem\u0105, nesivadovavau jokiais asmeniniais sentimentais<\/em>. \u2013 skaitome prof. Marios Ka\u0142amajskos-Saeed knygos \u012f\u017eangoje. \u2013 Mane sudomino Au\u0161ros vart\u0173 Dievo Motinos kultas, vis dar tvirtai gyvuojantis, nuolat stiprinantis ne tik nuli\u016bdusius, bet ir nepasiduodan\u010dius. Jis turi nei\u0161senkan\u010dios j\u0117gos, kuri lemia, kad nepaisant prie\u0161ingybi\u0173, jis atgimsta vis naujose vietose ir aplinkose. Skirtingose situacijose jo kultas \u012fgauna nauj\u0105 turin\u012f.<\/em>\u201c<\/p>\n\n\n\nInstituto \u201ePolonika\u201c i\u0161leista knyga \u201eAu\u0161ros vartai Vilniuje\u201c \u2013 tai antras, papildytas, dvikalbis (lenk\u0173 ir lietuvi\u0173 k.) Profesor\u0117s knygos apie \u0161\u012f istorijos paminkl\u0105 leidimas. Pirmasis pasirod\u0117 prie\u0161 daugiau nei 30 met\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Veikalas parengtas i\u0161nagrin\u0117jus med\u017eiag\u0105, esan\u010di\u0105 \u010cernos vienuolyno Bas\u0173j\u0173 karmelit\u0173 provincijos archyve, Lietuvos valstyb\u0117s istorijos archyve, kuriame atsid\u016br\u0117 tarpukario Vilniaus arkivyskupijos archyvas, Miesto archyvas, Mokslo bi\u010diuli\u0173 draugijos archyvas bei architekto Juliuszo K\u0142oso asmeninis archyvas, kuriame buvo Au\u0161ros vart\u0173 koply\u010dios 1927 ir 1932 m. atlikti matavimai ir planai. Pastaruosius papildo pana\u0161i vertinga 1952 m. dokumentacija, saugoma Kult\u016bros paveldo centro paveldosaugos bibliotekoje.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 Institutas \u201ePolonika\u201c, be mokslini\u0173 darb\u0173, parengt\u0173 \u012fgyvendinant mokslinius projektus m\u016bs\u0173 institute, taip pat leid\u017eia ir veikalus, para\u0161ytus vykdant mokslinius tyrimus kituose mokslo centruose. \u0160itaip daro i\u0161skirtinai tada, kai publikacija yra susijusi su u\u017esienyje esan\u010diais labai svarbiais Lenkijos istorijai paminklais.<\/em> \u2013 Pabr\u0117\u017eia instituto darbuotojas Karol Guttmejer. \u2013 A. a. prof. Marios Ka\u0142amajskos-Saeed knyga yra b\u016btent tokia. J\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 1990 metais i\u0161leido Valstybin\u0117 mokslo leidykla (PWN). Ta\u010diau anuometin\u0117s leidybos galimyb\u0117s neleido bent jau spalvotai atspausdinti svarbios ikonografin\u0117s med\u017eiagos. Dabartinis leidimas papildyta v\u0117lesni\u0173 tyrim\u0173 med\u017eiaga. Be to, nusprend\u0117me vis\u0105 knyg\u0105 i\u0161versti \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105, kadangi nor\u0117jome Lietuvos skaitytojus supa\u017eindinti su jiems labai svarbia Au\u0161ros vart\u0173 istorija, juose esan\u010diu Dievo Motinos paveikslu, taip pat nereg\u0117tu \u0161io atvaizdo kultu ne tik buvusios Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos teritorijoje.<\/em><\/p>\n\n\n\nSuprantama, gyva kalba para\u0161yta knyga \u2013 tikra mokslin\u0117 monografija, parengta remiantis nuodugniais archyviniais, ikonografiniais ir istoriniais tyrimais. J\u0105 sudaro trys dalys.<\/p>\n\n\n\n
Autor\u0117 \u012fvade j\u0105 apib\u016bdino \u0161itaip: \u201ePirmame knygos skyriuje aptariama Au\u0161ros vart\u0173 koply\u010dios architekt\u016bra. Jame aptariu Au\u0161ros vartus kaip miesto gynybin\u0117s sienos sud\u0117tin\u0119 dal\u012f, kaip stebuklingo paveikslo koply\u010di\u0105, jos puo\u0161yb\u0105, zakristij\u0105, taip pat v\u0117liausiai \u012frengt\u0105 dal\u012f \u2013 \u012f koply\u010di\u0105 vedan\u010di\u0105 galerij\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Antrame skyriuje nagrin\u0117jamas paveikslas, jo menin\u0117 kilm\u0117, ikonografin\u0117 analiz\u0117, taip pat jame i\u0161samiai aptariami sidabriniai paveikslo papuo\u0161imai.<\/p>\n\n\n\n
Tre\u010diame skyriuje nagrin\u0117jama Au\u0161ros vart\u0173 Dievo Motinos paveikslo kulto istorija ir jo \u012ftaka lenk\u0173 dailei bei \u0161io ikonografinio tipo paplitimas. \u010cia pateikiami labai \u012fvairialypiai darbai tiek turinio, tiek menin\u0117s i\u0161rai\u0161kos prasme. Jie apima ir tuos k\u016brinius, kuriems \u012ftakos tur\u0117jo \u0161io paveikslo ikonografija, taip pat ir tuos dail\u0117s darbus, kuri\u0173 k\u016br\u0117jams \u0161is paveikslas gal\u0117jo tapti meninio \u012fkv\u0117pimu. Lietuvoje \u0161io kulto aprai\u0161kos ir kilm\u0117s jutimas pana\u0161us buvo vis\u0105 laik\u0105, ta\u010diau tiek tekstiniai, tiek ir ikonografiniai \u0161altiniai pasirod\u0117 gerokai v\u0117lesniu laikotarpiu, tik XIX a. antroje pus\u0117je. Stipr\u0117jant tautinio atgimimo jud\u0117jimui, kur\u012f galima sieti su atskiro valstybingumo k\u016brimu, Au\u0161ros vart\u0173 paveiksl\u0105 imta traktuoti kaip tam tikr\u0105 lietuvi\u0161kos tapatyb\u0117s \u017eenkl\u0105. \u0160ioje knygoje tai nagrin\u0117jama, ta\u010diau dera pripa\u017einti, kad mano aptarimas \u0161iuo klausimu d\u0117l suprantam\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 n\u0117ra i\u0161samus. Visapusi\u0161kas \u0161ios temos nagrin\u0117jimas dar laukia ateityje ir tam mielai kvie\u010diu lietuvius kolegas, kurie \u0161iuos klausimus gali geriausiai i\u0161nagrin\u0117ti.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Prof. Maria Ka\u0142amajska-Saeed<\/strong> (1941\u20132023) \u2013 meno istorik\u0117, ilgamet\u0117 Lenkijos moksl\u0173 akademijos Dail\u0117s instituto darbuotoja. 1997\u20132006 m. buvo serijos \u201eLenkijos meno paminkl\u0173 katalogas\u201c vyriausioji redaktor\u0117. Rengdama autorines \u0161ios serijos dalis (\u201eLom\u017ea ir apylink\u0117s\u201c, \u201eDrohi\u010dinas, Semiaty\u010d\u0117s ir apylink\u0117s\u201c, \u201eKalinas, Grajevas ir apylink\u0117s\u201c, \u201eCechanovecas, Zambruvas, Mazovijos Vysokis ir apylink\u0117s\u201c), susidom\u0117jo rytiniu istorin\u0117s Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos pakra\u0161\u010diu. Susi\u017eav\u0117jusi \u0161io kult\u016brinio paveldo turtingumu ir \u012fvairove bei suvokusi, kad tr\u016bksta patikim\u0173 \u017eini\u0173 apie j\u012f, prad\u0117jo tyrin\u0117ti Lietuvos ir Baltarusijos teritorijose esant\u012f paveld\u0105. 1993\u20132003 m. su Var\u0161uvos universiteto meno istorijos studentais, v\u0117liau tapusiais bendradarbiais Lenkijos moksl\u0173 akademijos Dail\u0117s institute, inventorizavo daugiau kaip 300 Lietuvos ir Baltarusijos sakralinio meno objekt\u0173. Para\u0161\u0117 trylika mokslini\u0173 monografij\u0173 apie Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dias ir vienuolynus. 2003\u20132017 m. jos i\u0161leistos monumentalioje serijoje \u201eRytini\u0173 buvusios Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos \u017eemi\u0173 sakralinio meno istorijos med\u017eiaga\u201c.<\/p>\n\n\n\nAutor\u0117s tyrim\u0173 spektras labai platus \u2013 ap\u0117m\u0117 architekt\u016bra, tapyb\u0105, skulpt\u016br\u0105, grafik\u0105 ir dailiuosius amatus (daugiausia auksakalyst\u0119 ir audim\u0105). Ji nepaprastai daug d\u0117mesio skyr\u0117 \u0161altini\u0173 tyrimams.<\/p>\n\n\n\n
Nacionalinio Lenkijos kult\u016bros paveldo u\u017esienyje institutas \u201ePolonika\u201c<\/strong> \u2013 specializuota valstybin\u0117 kult\u016bros institucija, vykdanti restauravimo, mokslini\u0173 tyrim\u0173, edukacinius ir mokslo populiarinimo projektus.<\/p>\n\n\n\n<\/div>\n\n\n\n
\u017diniasklaidos atstov\u0117:<\/strong><\/p>\n\n\n\nLukrecja Jaszewska<\/p>\n\n\n\n
El. pa\u0161tas: ljaszewska@polonika.pl<\/a>; tel. 797 141 381<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Prof. Marios Ka\u0142amajskos-Saeed knygos \u201eAu\u0161ros vartai Vilniuje\u201c sutiktuv\u0117s 2024 m. gegu\u017e\u0117s 23 d. 18 val. Ba\u017enytinio paveldo muziejus (\u0160v. Mykolo g. 9, Vilnius) Renginyje dalyvaus: prof. Irena Vai\u0161vilait\u0117 \u2013 leidinio recenzent\u0117, meno ir ba\u017eny\u010dios istorik\u0117, Vilniaus universitetas dr. Karol Guttmejer \u2013 restauratorius, paminklotyrininkas, Institutas \u201ePolonika\u201c dr. Mindaugas Paknys \u2013 istorikas, meno istorikas, Lietuvos kult\u016bros tyrim\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":179,"featured_media":6045,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[117,13],"tags":[],"class_list":["post-6044","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-historia-lt","category-renginiai"],"yoast_head":"\n
\u201e\u0160ventoji Mergele, kuri \u010censtakav\u0105 gini ir Au\u0161ros vartuose \u0161vieti\u201c - Instytut Polski w Wilnie<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2024\/05\/17\/sventoji-mergele-kuri-censtakava-gini-ir-ausros-vartuose-svieti\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"pl_PL\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"\u201e\u0160ventoji Mergele, kuri \u010censtakav\u0105 gini ir Au\u0161ros vartuose \u0161vieti\u201c - Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"Prof. Marios Ka\u0142amajskos-Saeed knygos \u201eAu\u0161ros vartai Vilniuje\u201c sutiktuv\u0117s 2024 m. gegu\u017e\u0117s 23 d. 18 val. Ba\u017enytinio paveldo muziejus (\u0160v. Mykolo g. 9, Vilnius) Renginyje dalyvaus: prof. Irena Vai\u0161vilait\u0117 \u2013 leidinio recenzent\u0117, meno ir ba\u017eny\u010dios istorik\u0117, Vilniaus universitetas dr. Karol Guttmejer \u2013 restauratorius, paminklotyrininkas, Institutas \u201ePolonika\u201c dr. Mindaugas Paknys \u2013 istorikas, meno istorikas, Lietuvos kult\u016bros tyrim\u0173 […]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2024\/05\/17\/sventoji-mergele-kuri-censtakava-gini-ir-ausros-vartuose-svieti\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2024-05-17T08:56:18+00:00\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2024-05-24T08:12:55+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2024\/05\/ostra-brama_www.png\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"2500\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"1875\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/png\" \/>\n<meta name=\"author\" content=\"strielkunasr\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Napisane przez\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"strielkunasr\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Szacowany czas czytania\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"5 minut\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"event\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2024\/05\/17\/sventoji-mergele-kuri-censtakava-gini-ir-ausros-vartuose-svieti\/\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2024\/05\/17\/sventoji-mergele-kuri-censtakava-gini-ir-ausros-vartuose-svieti\/\",\"name\":\"\u201e\u0160ventoji Mergele, kuri \u010censtakav\u0105 gini ir Au\u0161ros vartuose \u0161vieti\u201c\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2024\/05\/17\/sventoji-mergele-kuri-censtakava-gini-ir-ausros-vartuose-svieti\/#primaryimage\"},\"image\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2024\/05\/ostra-brama_www.png\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2024\/05\/ostra-brama_www-300x225.png\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2024\/05\/ostra-brama_www-1024x768.png\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2024\/05\/ostra-brama_www.png\"],\"thumbnailUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2024\/05\/ostra-brama_www.png\",\"datePublished\":\"2024-05-17T08:56:18+02:00\",\"dateModified\":\"2024-05-24T08:12:55+02:00\",\"author\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c\"},\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2024\/05\/17\/sventoji-mergele-kuri-censtakava-gini-ir-ausros-vartuose-svieti\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2024\/05\/17\/sventoji-mergele-kuri-censtakava-gini-ir-ausros-vartuose-svieti\/\"]}],\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"startDate\":\"2024-05-23\",\"endDate\":\"2024-05-23\",\"eventStatus\":\"EventScheduled\",\"eventAttendanceMode\":\"OfflineEventAttendanceMode\",\"location\":{\"@type\":\"place\",\"name\":\"\",\"address\":\"\",\"geo\":{\"@type\":\"GeoCoordinates\",\"latitude\":\"\",\"longitude\":\"\"}},\"description\":\"Prof. Marios Ka\u0142amajskos-Saeed knygos \u201eAu\u0161ros vartai Vilniuje\u201c sutiktuv\u0117s\\n2024 m. gegu\u017e\u0117s 23 d. 18 val.\\nBa\u017enytinio paveldo muziejus (\u0160v. Mykolo g. 9, Vilnius)\\nRenginyje dalyvaus:\\nprof. Irena Vai\u0161vilait\u0117 \u2013 leidinio recenzent\u0117, meno ir ba\u017eny\u010dios istorik\u0117, Vilniaus universitetas\\ndr. Karol Guttmejer \u2013 restauratorius, paminklotyrininkas, Institutas \u201ePolonika\u201c\\ndr. Mindaugas Paknys \u2013 istorikas, meno istorikas, Lietuvos kult\u016bros tyrim\u0173 institutas\\nRenginys su sinchroniniu vertimu. \u012e\u0117jimas nemokamas.\\n\u201eNesu kilusi i\u0161 Vilniaus, netgi nepriklausau tarpukario kartai, tod\u0117l rinkdamasi toki\u0105 Vilniaus istorijai svarbi\u0105 Au\u0161ros vart\u0173 tem\u0105, nesivadovavau jokiais asmeniniais sentimentais. \u2013 skaitome prof. Marios Ka\u0142amajskos-Saeed knygos \u012f\u017eangoje. \u2013 Mane sudomino Au\u0161ros vart\u0173 Dievo Motinos kultas, vis dar tvirtai gyvuojantis, nuolat stiprinantis ne tik nuli\u016bdusius, bet ir nepasiduodan\u010dius. Jis turi nei\u0161senkan\u010dios j\u0117gos, kuri lemia, kad nepaisant prie\u0161ingybi\u0173, jis atgimsta vis naujose vietose ir aplinkose. Skirtingose situacijose jo kultas \u012fgauna nauj\u0105 turin\u012f.\u201c\\nInstituto \u201ePolonika\u201c i\u0161leista knyga \u201eAu\u0161ros vartai Vilniuje\u201c \u2013 tai antras, papildytas, dvikalbis (lenk\u0173 ir lietuvi\u0173 k.) Profesor\u0117s knygos apie \u0161\u012f istorijos paminkl\u0105 leidimas. Pirmasis pasirod\u0117 prie\u0161 daugiau nei 30 met\u0173.\\nVeikalas parengtas i\u0161nagrin\u0117jus med\u017eiag\u0105, esan\u010di\u0105 \u010cernos vienuolyno Bas\u0173j\u0173 karmelit\u0173 provincijos archyve, Lietuvos valstyb\u0117s istorijos archyve, kuriame atsid\u016br\u0117 tarpukario Vilniaus arkivyskupijos archyvas, Miesto archyvas, Mokslo bi\u010diuli\u0173 draugijos archyvas bei architekto Juliuszo K\u0142oso asmeninis archyvas, kuriame buvo Au\u0161ros vart\u0173 koply\u010dios 1927 ir 1932 m. atlikti matavimai ir planai. Pastaruosius papildo pana\u0161i vertinga 1952 m. dokumentacija, saugoma Kult\u016bros paveldo centro paveldosaugos bibliotekoje.\\n\u2013 Institutas \u201ePolonika\u201c, be mokslini\u0173 darb\u0173, parengt\u0173 \u012fgyvendinant mokslinius projektus m\u016bs\u0173 institute, taip pat leid\u017eia ir veikalus, para\u0161ytus vykdant mokslinius tyrimus kituose mokslo centruose. \u0160itaip daro i\u0161skirtinai tada, kai publikacija yra susijusi su u\u017esienyje esan\u010diais labai svarbiais Lenkijos istorijai paminklais. \u2013 Pabr\u0117\u017eia instituto darbuotojas Karol Guttmejer. \u2013 A. a. prof. Marios Ka\u0142amajskos-Saeed knyga yra b\u016btent tokia. J\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 1990 metais i\u0161leido Valstybin\u0117 mokslo leidykla (PWN). Ta\u010diau anuometin\u0117s leidybos galimyb\u0117s neleido bent jau spalvotai atspausdinti svarbios ikonografin\u0117s med\u017eiagos. Dabartinis leidimas papildyta v\u0117lesni\u0173 tyrim\u0173 med\u017eiaga. Be to, nusprend\u0117me vis\u0105 knyg\u0105 i\u0161versti \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105, kadangi nor\u0117jome Lietuvos skaitytojus supa\u017eindinti su jiems labai svarbia Au\u0161ros vart\u0173 istorija, juose esan\u010diu Dievo Motinos paveikslu, taip pat nereg\u0117tu \u0161io atvaizdo kultu ne tik buvusios Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos teritorijoje.\\nSuprantama, gyva kalba para\u0161yta knyga \u2013 tikra mokslin\u0117 monografija, parengta remiantis nuodugniais archyviniais, ikonografiniais ir istoriniais tyrimais. J\u0105 sudaro trys dalys.\\nAutor\u0117 \u012fvade j\u0105 apib\u016bdino \u0161itaip: \u201ePirmame knygos skyriuje aptariama Au\u0161ros vart\u0173 koply\u010dios architekt\u016bra. Jame aptariu Au\u0161ros vartus kaip miesto gynybin\u0117s sienos sud\u0117tin\u0119 dal\u012f, kaip stebuklingo paveikslo koply\u010di\u0105, jos puo\u0161yb\u0105, zakristij\u0105, taip pat v\u0117liausiai \u012frengt\u0105 dal\u012f \u2013 \u012f koply\u010di\u0105 vedan\u010di\u0105 galerij\u0105.\\nAntrame skyriuje nagrin\u0117jamas paveikslas, jo menin\u0117 kilm\u0117, ikonografin\u0117 analiz\u0117, taip pat jame i\u0161samiai aptariami sidabriniai paveikslo papuo\u0161imai.\\nTre\u010diame skyriuje nagrin\u0117jama Au\u0161ros vart\u0173 Dievo Motinos paveikslo kulto istorija ir jo \u012ftaka lenk\u0173 dailei bei \u0161io ikonografinio tipo paplitimas. \u010cia pateikiami labai \u012fvairialypiai darbai tiek turinio, tiek menin\u0117s i\u0161rai\u0161kos prasme. Jie apima ir tuos k\u016brinius, kuriems \u012ftakos tur\u0117jo \u0161io paveikslo ikonografija, taip pat ir tuos dail\u0117s darbus, kuri\u0173 k\u016br\u0117jams \u0161is paveikslas gal\u0117jo tapti meninio \u012fkv\u0117pimu. Lietuvoje \u0161io kulto aprai\u0161kos ir kilm\u0117s jutimas pana\u0161us buvo vis\u0105 laik\u0105, ta\u010diau tiek tekstiniai, tiek ir ikonografiniai \u0161altiniai pasirod\u0117 gerokai v\u0117lesniu laikotarpiu, tik XIX a. antroje pus\u0117je. Stipr\u0117jant tautinio atgimimo jud\u0117jimui, kur\u012f galima sieti su atskiro valstybingumo k\u016brimu, Au\u0161ros vart\u0173 paveiksl\u0105 imta traktuoti kaip tam tikr\u0105 lietuvi\u0161kos tapatyb\u0117s \u017eenkl\u0105. \u0160ioje knygoje tai nagrin\u0117jama, ta\u010diau dera pripa\u017einti, kad mano aptarimas \u0161iuo klausimu d\u0117l suprantam\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 n\u0117ra i\u0161samus. Visapusi\u0161kas \u0161ios temos nagrin\u0117jimas dar laukia ateityje ir tam mielai kvie\u010diu lietuvius kolegas, kurie \u0161iuos klausimus gali geriausiai i\u0161nagrin\u0117ti.\u201c\\nProf. Maria Ka\u0142amajska-Saeed (1941\u20132023) \u2013 meno istorik\u0117, ilgamet\u0117 Lenkijos moksl\u0173 akademijos Dail\u0117s instituto darbuotoja. 1997\u20132006 m. buvo serijos \u201eLenkijos meno paminkl\u0173 katalogas\u201c vyriausioji redaktor\u0117. Rengdama autorines \u0161ios serijos dalis (\u201eLom\u017ea ir apylink\u0117s\u201c, \u201eDrohi\u010dinas, Semiaty\u010d\u0117s ir apylink\u0117s\u201c, \u201eKalinas, Grajevas ir apylink\u0117s\u201c, \u201eCechanovecas, Zambruvas, Mazovijos Vysokis ir apylink\u0117s\u201c), susidom\u0117jo rytiniu istorin\u0117s Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos pakra\u0161\u010diu. Susi\u017eav\u0117jusi \u0161io kult\u016brinio paveldo turtingumu ir \u012fvairove bei suvokusi, kad tr\u016bksta patikim\u0173 \u017eini\u0173 apie j\u012f, prad\u0117jo tyrin\u0117ti Lietuvos ir Baltarusijos teritorijose esant\u012f paveld\u0105. 1993\u20132003 m. su Var\u0161uvos universiteto meno istorijos studentais, v\u0117liau tapusiais bendradarbiais Lenkijos moksl\u0173 akademijos Dail\u0117s institute, inventorizavo daugiau kaip 300 Lietuvos ir Baltarusijos sakralinio meno objekt\u0173. Para\u0161\u0117 trylika mokslini\u0173 monografij\u0173 apie Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dias ir vienuolynus. 2003\u20132017 m. jos i\u0161leistos monumentalioje serijoje \u201eRytini\u0173 buvusios Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos \u017eemi\u0173 sakralinio meno istorijos med\u017eiaga\u201c.\\nAutor\u0117s tyrim\u0173 spektras labai platus \u2013 ap\u0117m\u0117 architekt\u016bra, tapyb\u0105, skulpt\u016br\u0105, grafik\u0105 ir dailiuosius amatus (daugiausia auksakalyst\u0119 ir audim\u0105). Ji nepaprastai daug d\u0117mesio skyr\u0117 \u0161altini\u0173 tyrimams.\\nNacionalinio Lenkijos kult\u016bros paveldo u\u017esienyje institutas \u201ePolonika\u201c \u2013 specializuota valstybin\u0117 kult\u016bros institucija, vykdanti restauravimo, mokslini\u0173 tyrim\u0173, edukacinius ir mokslo populiarinimo projektus.\\n\u017diniasklaidos atstov\u0117:\\nLukrecja Jaszewska\\nEl. pa\u0161tas: ljaszewska@polonika.pl; tel. 797 141 381\"},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2024\/05\/17\/sventoji-mergele-kuri-censtakava-gini-ir-ausros-vartuose-svieti\/#primaryimage\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2024\/05\/ostra-brama_www.png\",\"contentUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2024\/05\/ostra-brama_www.png\",\"width\":2500,\"height\":1875},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2024\/05\/17\/sventoji-mergele-kuri-censtakava-gini-ir-ausros-vartuose-svieti\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"\u201e\u0160ventoji Mergele, kuri \u010censtakav\u0105 gini ir Au\u0161ros vartuose \u0161vieti\u201c\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\",\"name\":\"Instytut Polski w Wilnie\",\"description\":\"Instytuty Polskie\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"pl-PL\"},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c\",\"name\":\"strielkunasr\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/\",\"url\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g\",\"contentUrl\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g\",\"caption\":\"strielkunasr\"},\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/strielkunasr\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"\u201e\u0160ventoji Mergele, kuri \u010censtakav\u0105 gini ir Au\u0161ros vartuose \u0161vieti\u201c - Instytut Polski w Wilnie","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2024\/05\/17\/sventoji-mergele-kuri-censtakava-gini-ir-ausros-vartuose-svieti\/","og_locale":"pl_PL","og_type":"article","og_title":"\u201e\u0160ventoji Mergele, kuri \u010censtakav\u0105 gini ir Au\u0161ros vartuose \u0161vieti\u201c - Instytut Polski w Wilnie","og_description":"Prof. Marios Ka\u0142amajskos-Saeed knygos \u201eAu\u0161ros vartai Vilniuje\u201c sutiktuv\u0117s 2024 m. gegu\u017e\u0117s 23 d. 18 val. Ba\u017enytinio paveldo muziejus (\u0160v. Mykolo g. 9, Vilnius) Renginyje dalyvaus: prof. Irena Vai\u0161vilait\u0117 \u2013 leidinio recenzent\u0117, meno ir ba\u017eny\u010dios istorik\u0117, Vilniaus universitetas dr. Karol Guttmejer \u2013 restauratorius, paminklotyrininkas, Institutas \u201ePolonika\u201c dr. Mindaugas Paknys \u2013 istorikas, meno istorikas, Lietuvos kult\u016bros tyrim\u0173 […]","og_url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2024\/05\/17\/sventoji-mergele-kuri-censtakava-gini-ir-ausros-vartuose-svieti\/","og_site_name":"Instytut Polski w Wilnie","article_published_time":"2024-05-17T08:56:18+00:00","article_modified_time":"2024-05-24T08:12:55+00:00","og_image":[{"width":2500,"height":1875,"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2024\/05\/ostra-brama_www.png","type":"image\/png"}],"author":"strielkunasr","twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Napisane przez":"strielkunasr","Szacowany czas czytania":"5 minut"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"event","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2024\/05\/17\/sventoji-mergele-kuri-censtakava-gini-ir-ausros-vartuose-svieti\/","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2024\/05\/17\/sventoji-mergele-kuri-censtakava-gini-ir-ausros-vartuose-svieti\/","name":"\u201e\u0160ventoji Mergele, kuri \u010censtakav\u0105 gini ir Au\u0161ros vartuose \u0161vieti\u201c","isPartOf":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2024\/05\/17\/sventoji-mergele-kuri-censtakava-gini-ir-ausros-vartuose-svieti\/#primaryimage"},"image":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2024\/05\/ostra-brama_www.png","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2024\/05\/ostra-brama_www-300x225.png","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2024\/05\/ostra-brama_www-1024x768.png","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2024\/05\/ostra-brama_www.png"],"thumbnailUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2024\/05\/ostra-brama_www.png","datePublished":"2024-05-17T08:56:18+02:00","dateModified":"2024-05-24T08:12:55+02:00","author":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c"},"breadcrumb":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2024\/05\/17\/sventoji-mergele-kuri-censtakava-gini-ir-ausros-vartuose-svieti\/#breadcrumb"},"inLanguage":"pl-PL","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2024\/05\/17\/sventoji-mergele-kuri-censtakava-gini-ir-ausros-vartuose-svieti\/"]}],"@context":"https:\/\/schema.org","startDate":"2024-05-23","endDate":"2024-05-23","eventStatus":"EventScheduled","eventAttendanceMode":"OfflineEventAttendanceMode","location":{"@type":"place","name":"","address":"","geo":{"@type":"GeoCoordinates","latitude":"","longitude":""}},"description":"Prof. Marios Ka\u0142amajskos-Saeed knygos \u201eAu\u0161ros vartai Vilniuje\u201c sutiktuv\u0117s\n2024 m. gegu\u017e\u0117s 23 d. 18 val.\nBa\u017enytinio paveldo muziejus (\u0160v. Mykolo g. 9, Vilnius)\nRenginyje dalyvaus:\nprof. Irena Vai\u0161vilait\u0117 \u2013 leidinio recenzent\u0117, meno ir ba\u017eny\u010dios istorik\u0117, Vilniaus universitetas\ndr. Karol Guttmejer \u2013 restauratorius, paminklotyrininkas, Institutas \u201ePolonika\u201c\ndr. Mindaugas Paknys \u2013 istorikas, meno istorikas, Lietuvos kult\u016bros tyrim\u0173 institutas\nRenginys su sinchroniniu vertimu. \u012e\u0117jimas nemokamas.\n\u201eNesu kilusi i\u0161 Vilniaus, netgi nepriklausau tarpukario kartai, tod\u0117l rinkdamasi toki\u0105 Vilniaus istorijai svarbi\u0105 Au\u0161ros vart\u0173 tem\u0105, nesivadovavau jokiais asmeniniais sentimentais. \u2013 skaitome prof. Marios Ka\u0142amajskos-Saeed knygos \u012f\u017eangoje. \u2013 Mane sudomino Au\u0161ros vart\u0173 Dievo Motinos kultas, vis dar tvirtai gyvuojantis, nuolat stiprinantis ne tik nuli\u016bdusius, bet ir nepasiduodan\u010dius. Jis turi nei\u0161senkan\u010dios j\u0117gos, kuri lemia, kad nepaisant prie\u0161ingybi\u0173, jis atgimsta vis naujose vietose ir aplinkose. Skirtingose situacijose jo kultas \u012fgauna nauj\u0105 turin\u012f.\u201c\nInstituto \u201ePolonika\u201c i\u0161leista knyga \u201eAu\u0161ros vartai Vilniuje\u201c \u2013 tai antras, papildytas, dvikalbis (lenk\u0173 ir lietuvi\u0173 k.) Profesor\u0117s knygos apie \u0161\u012f istorijos paminkl\u0105 leidimas. Pirmasis pasirod\u0117 prie\u0161 daugiau nei 30 met\u0173.\nVeikalas parengtas i\u0161nagrin\u0117jus med\u017eiag\u0105, esan\u010di\u0105 \u010cernos vienuolyno Bas\u0173j\u0173 karmelit\u0173 provincijos archyve, Lietuvos valstyb\u0117s istorijos archyve, kuriame atsid\u016br\u0117 tarpukario Vilniaus arkivyskupijos archyvas, Miesto archyvas, Mokslo bi\u010diuli\u0173 draugijos archyvas bei architekto Juliuszo K\u0142oso asmeninis archyvas, kuriame buvo Au\u0161ros vart\u0173 koply\u010dios 1927 ir 1932 m. atlikti matavimai ir planai. Pastaruosius papildo pana\u0161i vertinga 1952 m. dokumentacija, saugoma Kult\u016bros paveldo centro paveldosaugos bibliotekoje.\n\u2013 Institutas \u201ePolonika\u201c, be mokslini\u0173 darb\u0173, parengt\u0173 \u012fgyvendinant mokslinius projektus m\u016bs\u0173 institute, taip pat leid\u017eia ir veikalus, para\u0161ytus vykdant mokslinius tyrimus kituose mokslo centruose. \u0160itaip daro i\u0161skirtinai tada, kai publikacija yra susijusi su u\u017esienyje esan\u010diais labai svarbiais Lenkijos istorijai paminklais. \u2013 Pabr\u0117\u017eia instituto darbuotojas Karol Guttmejer. \u2013 A. a. prof. Marios Ka\u0142amajskos-Saeed knyga yra b\u016btent tokia. J\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 1990 metais i\u0161leido Valstybin\u0117 mokslo leidykla (PWN). Ta\u010diau anuometin\u0117s leidybos galimyb\u0117s neleido bent jau spalvotai atspausdinti svarbios ikonografin\u0117s med\u017eiagos. Dabartinis leidimas papildyta v\u0117lesni\u0173 tyrim\u0173 med\u017eiaga. Be to, nusprend\u0117me vis\u0105 knyg\u0105 i\u0161versti \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105, kadangi nor\u0117jome Lietuvos skaitytojus supa\u017eindinti su jiems labai svarbia Au\u0161ros vart\u0173 istorija, juose esan\u010diu Dievo Motinos paveikslu, taip pat nereg\u0117tu \u0161io atvaizdo kultu ne tik buvusios Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos teritorijoje.\nSuprantama, gyva kalba para\u0161yta knyga \u2013 tikra mokslin\u0117 monografija, parengta remiantis nuodugniais archyviniais, ikonografiniais ir istoriniais tyrimais. J\u0105 sudaro trys dalys.\nAutor\u0117 \u012fvade j\u0105 apib\u016bdino \u0161itaip: \u201ePirmame knygos skyriuje aptariama Au\u0161ros vart\u0173 koply\u010dios architekt\u016bra. Jame aptariu Au\u0161ros vartus kaip miesto gynybin\u0117s sienos sud\u0117tin\u0119 dal\u012f, kaip stebuklingo paveikslo koply\u010di\u0105, jos puo\u0161yb\u0105, zakristij\u0105, taip pat v\u0117liausiai \u012frengt\u0105 dal\u012f \u2013 \u012f koply\u010di\u0105 vedan\u010di\u0105 galerij\u0105.\nAntrame skyriuje nagrin\u0117jamas paveikslas, jo menin\u0117 kilm\u0117, ikonografin\u0117 analiz\u0117, taip pat jame i\u0161samiai aptariami sidabriniai paveikslo papuo\u0161imai.\nTre\u010diame skyriuje nagrin\u0117jama Au\u0161ros vart\u0173 Dievo Motinos paveikslo kulto istorija ir jo \u012ftaka lenk\u0173 dailei bei \u0161io ikonografinio tipo paplitimas. \u010cia pateikiami labai \u012fvairialypiai darbai tiek turinio, tiek menin\u0117s i\u0161rai\u0161kos prasme. Jie apima ir tuos k\u016brinius, kuriems \u012ftakos tur\u0117jo \u0161io paveikslo ikonografija, taip pat ir tuos dail\u0117s darbus, kuri\u0173 k\u016br\u0117jams \u0161is paveikslas gal\u0117jo tapti meninio \u012fkv\u0117pimu. Lietuvoje \u0161io kulto aprai\u0161kos ir kilm\u0117s jutimas pana\u0161us buvo vis\u0105 laik\u0105, ta\u010diau tiek tekstiniai, tiek ir ikonografiniai \u0161altiniai pasirod\u0117 gerokai v\u0117lesniu laikotarpiu, tik XIX a. antroje pus\u0117je. Stipr\u0117jant tautinio atgimimo jud\u0117jimui, kur\u012f galima sieti su atskiro valstybingumo k\u016brimu, Au\u0161ros vart\u0173 paveiksl\u0105 imta traktuoti kaip tam tikr\u0105 lietuvi\u0161kos tapatyb\u0117s \u017eenkl\u0105. \u0160ioje knygoje tai nagrin\u0117jama, ta\u010diau dera pripa\u017einti, kad mano aptarimas \u0161iuo klausimu d\u0117l suprantam\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 n\u0117ra i\u0161samus. Visapusi\u0161kas \u0161ios temos nagrin\u0117jimas dar laukia ateityje ir tam mielai kvie\u010diu lietuvius kolegas, kurie \u0161iuos klausimus gali geriausiai i\u0161nagrin\u0117ti.\u201c\nProf. Maria Ka\u0142amajska-Saeed (1941\u20132023) \u2013 meno istorik\u0117, ilgamet\u0117 Lenkijos moksl\u0173 akademijos Dail\u0117s instituto darbuotoja. 1997\u20132006 m. buvo serijos \u201eLenkijos meno paminkl\u0173 katalogas\u201c vyriausioji redaktor\u0117. Rengdama autorines \u0161ios serijos dalis (\u201eLom\u017ea ir apylink\u0117s\u201c, \u201eDrohi\u010dinas, Semiaty\u010d\u0117s ir apylink\u0117s\u201c, \u201eKalinas, Grajevas ir apylink\u0117s\u201c, \u201eCechanovecas, Zambruvas, Mazovijos Vysokis ir apylink\u0117s\u201c), susidom\u0117jo rytiniu istorin\u0117s Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos pakra\u0161\u010diu. Susi\u017eav\u0117jusi \u0161io kult\u016brinio paveldo turtingumu ir \u012fvairove bei suvokusi, kad tr\u016bksta patikim\u0173 \u017eini\u0173 apie j\u012f, prad\u0117jo tyrin\u0117ti Lietuvos ir Baltarusijos teritorijose esant\u012f paveld\u0105. 1993\u20132003 m. su Var\u0161uvos universiteto meno istorijos studentais, v\u0117liau tapusiais bendradarbiais Lenkijos moksl\u0173 akademijos Dail\u0117s institute, inventorizavo daugiau kaip 300 Lietuvos ir Baltarusijos sakralinio meno objekt\u0173. Para\u0161\u0117 trylika mokslini\u0173 monografij\u0173 apie Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dias ir vienuolynus. 2003\u20132017 m. jos i\u0161leistos monumentalioje serijoje \u201eRytini\u0173 buvusios Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos \u017eemi\u0173 sakralinio meno istorijos med\u017eiaga\u201c.\nAutor\u0117s tyrim\u0173 spektras labai platus \u2013 ap\u0117m\u0117 architekt\u016bra, tapyb\u0105, skulpt\u016br\u0105, grafik\u0105 ir dailiuosius amatus (daugiausia auksakalyst\u0119 ir audim\u0105). Ji nepaprastai daug d\u0117mesio skyr\u0117 \u0161altini\u0173 tyrimams.\nNacionalinio Lenkijos kult\u016bros paveldo u\u017esienyje institutas \u201ePolonika\u201c \u2013 specializuota valstybin\u0117 kult\u016bros institucija, vykdanti restauravimo, mokslini\u0173 tyrim\u0173, edukacinius ir mokslo populiarinimo projektus.\n\u017diniasklaidos atstov\u0117:\nLukrecja Jaszewska\nEl. pa\u0161tas: ljaszewska@polonika.pl; tel. 797 141 381"},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2024\/05\/17\/sventoji-mergele-kuri-censtakava-gini-ir-ausros-vartuose-svieti\/#primaryimage","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2024\/05\/ostra-brama_www.png","contentUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2024\/05\/ostra-brama_www.png","width":2500,"height":1875},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2024\/05\/17\/sventoji-mergele-kuri-censtakava-gini-ir-ausros-vartuose-svieti\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"\u201e\u0160ventoji Mergele, kuri \u010censtakav\u0105 gini ir Au\u0161ros vartuose \u0161vieti\u201c"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/","name":"Instytut Polski w Wilnie","description":"Instytuty Polskie","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"pl-PL"},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c","name":"strielkunasr","image":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/","url":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g","contentUrl":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g","caption":"strielkunasr"},"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/strielkunasr\/"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6044","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/users\/179"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6044"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6044\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6046,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6044\/revisions\/6046"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6045"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6044"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6044"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6044"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}