{"id":6972,"date":"2025-02-10T10:23:27","date_gmt":"2025-02-10T09:23:27","guid":{"rendered":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?p=6972"},"modified":"2025-02-10T11:49:17","modified_gmt":"2025-02-10T10:49:17","slug":"maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/02\/10\/maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis\/","title":{"rendered":"Maya Gordon: \u201eMano \u0161aknys yra mano atmintis\u201c"},"content":{"rendered":"\n

Specialiai \u017eurnalui \u201eLiterat\u016bra ir menas\u201c lenk\u0173 kult\u016bros \u017eurnalist\u0117 Monika Stelmach pakalbino meninink\u0119 May\u0105 Gordon. <\/p>\n\n\n\n

\u0160is pokalbis i\u0161spausdintas kartu su Lenkijos institutu Vilniuje parengtame Lenkijai skirtame \u201eLiterat\u016bros ir meno\u201c numeryje (2025, Nr. 2), kurio pristatyme dalyvavo pati meninink\u0117, atsive\u017eusi instaliacij\u0105 \u201eKas tu?\u201c, papuo\u0161usi\u0105 ir \u017eurnalo vir\u0161el\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Pauliaus \u017di\u017eliausko nuotrauka<\/sub><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n

Vilnius tau yra ypatingas. Ar gal\u0117tum apie tai papasakoti?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Vilnius susij\u0119s su mano \u0161aknimis. I\u0161 \u010dia kilusi mamos \u0161eima ir dalis t\u0117vo \u0161eimos. T\u0117vai apsigyveno Lenkijoje, ta\u010diau Vilnius liko \u0161eimos atmintyje. Vilniuje esu lankiusis kelet\u0105 kart\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Gimei Cho\u017euve?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Mama kilusi i\u0161 Vilniaus, t\u0117tis \u2013 i\u0161 Balstog\u0117s. T\u0117vas buvo sunkiosios pramon\u0117s in\u017einierius, Silezijoje atstatin\u0117jo kasyklas, partija m\u0117t\u0117 j\u012f i\u0161 vienos vietos \u012f kit\u0105. Gimiau Cho\u017euve, gyvenau Glivic\u0117se, i\u0161 ten persik\u0117l\u0117me \u012f Var\u0161uv\u0105. Nuolat kraust\u0117m\u0117s. I\u0161 Silezijos lik\u0119 nedaug prisiminim\u0173. Man patiko m\u016bs\u0173 butas Var\u0161uvoje.<\/p>\n\n\n\n

Tur\u0117jai palikti ir Var\u0161uv\u0105. Kod\u0117l i\u0161vykote i\u0161 Lenkijos?<\/em><\/p>\n\n\n\n

I\u0161 Lenkijos i\u0161vykau 1957 m. b\u016bdama de\u0161imties. T\u0117vams emigruoti su trimis ma\u017eais vaikais nebuvo lengva, dar turiu jaunesnius seser\u012f ir brol\u012f. \u017dyd\u0173 at\u017evilgiu atmosfera vis labiau kaito, prasid\u0117jo represijos. \u017dyd\u0173 bendruomenei Lenkijoje niekada nebuvo lengva, ta\u010diau tada at\u0117jo i\u0161ties sunk\u016bs laikai, \u017emon\u0117s netekdavo darbo, baiminosi d\u0117l savo ateities. Ta atmosfera buvo juntama netgi kieme tarp vaik\u0173. Mano draug\u0117, pama\u010diusi, kaip pakuojam\u0117s daiktus \u012f didel\u0119 d\u0117\u017e\u0119, mestel\u0117jo: \u201eI\u0161vykstate \u012f Palestin\u0105, kaip ir visi \u017eydai.\u201c Atsakiau, kad \u012f joki\u0105 Palestin\u0105 nevykstame, tiesiog t\u0117vas verslo reikalais perkeliamas \u012f kit\u0105 miest\u0105. Pad\u0117tis mane g\u0105sdino, gyniausi, kaip gal\u0117jau. Tai buvo \u017eeminanti patirtis. Nesupratau, kod\u0117l mane i\u0161ve\u017ea i\u0161 Lenkijos. Niekas ne\u017einojo, kas m\u016bs\u0173 laukia Izraelyje. Mai\u0161tavau.<\/p>\n\n\n\n

Kaip mai\u0161tauja de\u0161imtmetis vaikas?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Atvykusi \u012f Izrael\u012f sakiau sau, kad labai nenoriu \u010dia b\u016bti. Buvo \u0161ilta, tod\u0117l suvokiau tai lyg atostogas, po kuri\u0173 netrukus gr\u012f\u0161ime \u012f Var\u0161uv\u0105. \u010cia viskas buvo kitaip. Anks\u010diau niekada nebuvau ma\u010diusi \u017emoni\u0173, kurie yra kitokios odos spalvos ir neatrodo kaip lenkai. O juk Izraelis \u2013 tai \u017emoni\u0173, suva\u017eiavusi\u0173 i\u0161 \u012fvairiausi\u0173 pasaulio kra\u0161t\u0173, mai\u0161alyn\u0117. I\u0161 prad\u017ei\u0173 gyvenome nauj\u0173j\u0173 imigrant\u0173 gyvenviet\u0117je, asbesto barakuose, \u0161alia asbesto fabriko. Kai kurie \u017emon\u0117s ten \u012fstrigo daugeliui met\u0173. Mes pragyvenome tris m\u0117nesius, nes t\u0117vas gavo darb\u0105 Jeruzal\u0117je. <\/p>\n\n\n\n

Man \u0161ok\u0105 k\u0117l\u0117 kitokia kalba, u\u017era\u0161oma keistais \u017eenkliukais i\u0161 de\u0161in\u0117s \u012f kair\u0119. Tur\u0117jau disleksij\u0105, tiesa, tuo metu nediagnozuota, tod\u0117l kilo dar daugiau sunkum\u0173. Nenor\u0117jau mokytis hebraj\u0173 kalbos, nenor\u0117jau ta kalba kalb\u0117ti. Nusprend\u017eiau jos nepriimti. Susigalvojau savo ab\u0117c\u0117l\u0119, mano raid\u0117s buvo, pavyzd\u017eiui, br\u016bk\u0161nys, puslankis, nosinis \u017eenklelis ir t. t. Tur\u0117jau draug\u0119 lenk\u0119, ji perdiktuodavo man pamokas, o a\u0161 jas u\u017era\u0161ydavau savo ab\u0117c\u0117le.<\/p>\n\n\n\n

Kada persilau\u017eei ir nustojai prie\u0161intis?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Daugiau nei metus lankiau mokykl\u0105, niekas nesikeit\u0117. O tada mane \u012f savo rat\u0105 pri\u0117m\u0117 u\u017edara ir i\u0161skirtin\u0117 mokini\u0173 grup\u0117. Per vien\u0105 nakt\u012f prakalbau hebraji\u0161kai, nes nor\u0117jau su jais bendrauti. Palengva aklimatizavausi. Netrukus tapo \u0161iek tiek lengviau, ta\u010diau disleksija vis dar trukd\u0117 mokytis.<\/p>\n\n\n\n

Disleksija tais laikais, kai ji nebuvo diagnozuojama ir j\u0105 turintys nesulaukdavo paramos, tur\u0117jo b\u016bti sunki patirtis.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Jau\u010diausi vieni\u0161a ir bej\u0117g\u0117. Nei mokykla, nei t\u0117vai negal\u0117jo man pad\u0117ti. Jie nesuprato, kas vyksta, a\u0161 pati nesupratau. Mane bausdavo. Motina ki\u0161en\u0117je ne\u0161iojosi i\u0161 odeli\u0173 supint\u0105 \u0161maik\u0161t\u012f, ji tvirtai tik\u0117jo, kad tik taip gal\u0117s gerai i\u0161aukl\u0117ti vaikus. Mu\u0161davo juo per kojas. Pedagog\u0117, Var\u0161uvos universitete d\u0117s\u010diusi rus\u0173 kalb\u0105, n\u0117 kiek neabejojo, kad tai geriausias aukl\u0117jimo b\u016bdas. Mano vaikyst\u0117 buvo labai sunki.<\/p>\n\n\n\n

Ar tod\u0117l darb\u0173 cikle \u201eJuodosios strukt\u016bros\u201c savo istorij\u0105 lipdai, u\u017euot j\u0105 apra\u0161iusi?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Menas man yra priimtina kalba. Daugelis mano darb\u0173 yra istorij\u0173 serijos, i\u0161reik\u0161tos vizualiais pavidalais. \u201eJuodosios strukt\u016bros\u201c perteikia kai kurias pasirinktas mano gyvenimo akimirkas, kurias pavaizdavau reljefin\u0117mis formomis i\u0161 papj\u0117 ma\u0161\u0117. Pasakoju istorij\u0105, ta\u010diau darau tai pasitelkdama savo pa\u010dios kaligrafin\u0119 technik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Tavo k\u016brybos centre \u2013 vaikyst\u0117. Kod\u0117l toks pasirin\u00adkimas?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Vaikyst\u0117 buvo sunki, ta\u010diau a\u0161 nepasidaviau. Pasiduoti neleido orumas. Tur\u0117jau visiems parodyti, kad, nors man ir nelengva, pati galiu susitvarkyti. Be to, vaikyst\u0117 svarbi kiekvienam \u017emogui. Manoji buvo sud\u0117tinga. Sunku pasakyti, kod\u0117l nuolatos gr\u012f\u017etu prie jos. Tiksliau, prisiminimai gr\u012f\u017eta pas mane. Tai vidinis imperatyvas, kurio, regis, ir pati iki galo nesuprantu.<\/p>\n\n\n\n

Su vaikyste, prisiminimais susij\u0119s ir darbas \u201eArbatinukas\u201c. Kas tai per objektas?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Arbatinukas primena namus. Vienas i\u0161 t\u0173 daikt\u0173, kurie \u012f Jeruzal\u0119 atkeliavo i\u0161 Var\u0161uvos. Iki \u0161iol turime j\u012f \u0161eimoje, kaip ir visus tuos pavienius porceliano indus, kuriuos parsive\u017e\u0117me i\u0161 Lenkijos. Mano vaizduot\u0117je jie virto lobiais, ka\u017ekuo visi\u0161kai kitu, nei yra tikrov\u0117je. Arbatinukas i\u0161didintas, 3,5 m auk\u0161\u010dio, juk prisiminimai ne visi vienodi, kai kurie mintyse i\u0161pampsta. <\/p>\n\n\n\n

Kitas \u0161itos serijos darbas \u2013 apie bufet\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u0160is bufetas vis\u0105 gyvenim\u0105 lydi mano \u0161eim\u0105. Tai toks gr\u0117smingas baldas, ne antikvarinis, net n\u0117ra gra\u017eus, tiesiog did\u017eiulis ir grem\u0117zdi\u0161kas. Toki\u0173 bufet\u0173 niekas nebegamina. Bet anks\u010diau toki\u0173 gal\u0117jai rasti kiekvienuose voki\u0161kuose namuose. Glivic\u0117se atsikraust\u0117me \u012f jau apstatyt\u0105 but\u0105, kai viena \u0161eima emigravo \u012f Vokietij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Vaikyst\u0117je tas bufetas atrod\u0117 mil\u017eini\u0161kas. U\u017elipti iki vir\u0161aus prilygo alpinisto  \u017eygdarbiui. Maniau, kad vir\u0161uje slypi neprilygstami lobiai, o ten radau tik stalo teniso kamuoliuk\u0105 ir sen\u0105 popierin\u0119 v\u0117duokl\u0119. \u012esivaizdavau, kad ja buvo v\u0117duojamasi per kok\u012f nors nuostab\u0173 pokyl\u012f. Mama u\u017erakindavo bufet\u0105 raktu, kur\u012f ne\u0161iojosi su savimi. Netur\u0117jome brangi\u0173 daikt\u0173, bufete stov\u0117jo nepilnas servizas, skirtas daugybei \u017emoni\u0173, gul\u0117jo i\u0161krakmolytos servet\u0117l\u0117s, kuri\u0173 niekas niekada nenaudojo. Kai sve\u010diai atne\u0161davo dovan\u0173 \u0161okoladini\u0173 saldaini\u0173, \u0161ie atsidurdavo u\u017e vidurini\u0173 bufeto dureli\u0173, jie nebuvo skirti valgyti, tiesiog tur\u0117jo ten b\u016bti, kad b\u016bt\u0173. Kol prieidavau prie \u0161i\u0173 lobi\u0173, da\u017eniausiai j\u0173 galiojimo laikas jau b\u016bdavo pasibaig\u0119s. Su visu tuo buvo elgiamasi kaip su did\u017eiuliu turtu.<\/p>\n\n\n\n

Bufetas keliavo su jumis i\u0161 Glivici\u0173 \u012f Var\u0161uv\u0105, o paskui \u012f Jeruzal\u0119?<\/em><\/p>\n\n\n\n

I\u0161 Lenkijos i\u0161vykome su visais daiktais. Jeruzal\u0117je tur\u0117jome ma\u017eyt\u012f dviej\u0173 su puse kambario but\u0105. Bufetas u\u017e\u0117m\u0117 didel\u0119 buto dal\u012f. Pats buvo tarsi namas. Savo kambario netur\u0117jau. Svars\u010diau, kad gal\u0117\u010diau gyventi tame bufete. Tur\u0117jau plan\u0105 i\u0161versti vidines pertvaras, kad ir u\u017eaugusi gal\u0117\u010diau ten patogiai miegoti. Man tai buvo saugi, gerai pa\u017e\u012fstama vieta. Viskas labai spar\u010diai keit\u0117si, pastovus i\u0161liko tik bufetas. Tod\u0117l suk\u016briau darb\u0105 \u201eNam\u0173 eil\u0117ra\u0161tis Nr. 1\u201c, kitaip sakant, nupie\u0161iau bufet\u0105. \u201eNam\u0173 eil\u0117ra\u0161tis Nr. 2\u201c yra objektas \u2013 padidinto mastelio balionas, pakylantis ir krintantis, jam b\u016bdingas efemeri\u0161kumas.<\/p>\n\n\n\n

Naudoji ne\u012fprastas med\u017eiagas. Tavo objektai yra dideli balionai i\u0161 tvirtos med\u017eiagos, juos priverti jud\u0117ti.  <\/em><\/p>\n\n\n\n

Tai ne visai daiktai, tai \u2013 mintys, vaizdiniai ir prisiminimai apie \u0161iuos daiktus. Ne\u017einojau, ar man pavyks sumanym\u0105 \u012fgyvendinti, ar \u012fmanoma pagaminti tok\u012f didel\u012f balion\u0105 i\u0161 tvirtos med\u017eiagos, kad jis nesusprogt\u0173. Balstog\u0117je radau fantasti\u0161k\u0105 balion\u0173 gamykl\u0105, kurioje buvo sukurta technologija, leid\u017eianti tok\u012f daikt\u0105 pagaminti. Prisiminimo negali pavaizduoti naudodamas tvirtas med\u017eiagas, pavyzd\u017eiui, med\u012f. Prisiminimai n\u0117ra pastov\u016bs, jie atsiranda, bli\u016bk\u0161ta, ma\u017e\u0117ja, visai kaip manieji oro pripildyti balionai.<\/p>\n\n\n\n

Savo projekte su Joanna Rajkowska \u201eMaya Gordon va\u017eiuoja \u012f Cho\u017euv\u0105\u201c ie\u0161kojai vietos, kur gimei. Ar tai buvo bandymas susidurti su prisiminimais, rasti savo \u0161aknis?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Mane su\u017eav\u0117jo \u0161i id\u0117ja, ta\u010diau ne\u017einojau, kas man\u0119s laukia. Po to projekto jau\u010diausi nusivylusi. Man patinka Joanna Rajkowska, gerbiu jos men\u0105, geb\u0117jim\u0105 sunkiai dirbti ir pasiekti puiki\u0173 rezultat\u0173. Gimiau Cho\u017euve, bet neturiu joki\u0173 prisiminim\u0173, susijusi\u0173 su mano pirmaisiais namais. Kai su Joanna nuvykome \u012f t\u0105 miest\u0105, nesugeb\u0117jau rasti namo. Galiausiai radau j\u012f su \u017dyd\u0173 istorijos instituto pagalba. Ta\u010diau jau po to, kai filmas buvo sumontuotas. \u0160i kelion\u0117 neatne\u0161\u0117 nieko naujo \u012f mano praeities ir Lenkijos suvokim\u0105. Bet Var\u0161uva man buvo ir yra svarbi vieta.<\/p>\n\n\n\n

Darbas \u201eKas tu?\u201c taip pat yra balionas. Stiprus k\u016brinys.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Kai Lenkijoje \u012f vald\u017ei\u0105 at\u0117jo de\u0161ini\u0173j\u0173 partija \u201eTeis\u0117 ir teisingumas\u201c, pasikeit\u0117 ir meninink\u0173 pad\u0117tis. Tapo sunkiau i\u0161 Kult\u016bros ministerijos gauti pinig\u0173 k\u016briniams, kurie nei\u0161rei\u0161kia konservatyvi\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173. Tuo metu dingtel\u0117jo, kad b\u016bt\u0173 \u012fdomu panaudoti nacionalinius simbolius. Taigi, pagalvojau, turite balt\u0105j\u012f erel\u012f. Ar gali b\u016bti kas nors tauti\u0161kesnio ir konservatyvesnio u\u017e simbol\u012f i\u0161 herbo? Prisimenu vaikyst\u0117je da\u017enai kartojam\u0105 eil\u0117ra\u0161t\u012f: \u201eKas esi, ma\u017easis lenke, juk erelis tavo \u017eenklas?..\u201c Mok\u0117jau j\u012f mintinai. <\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau tai ne tas stiprus erelis i\u0161 tautinio herbo, tavo erelis krenta ir kyla. \u0160is ciklas kartojasi iki begalyb\u0117s.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Jis ne tik silpnas, geriau \u012fsi\u017ei\u016br\u0117jus galima \u012f\u017evelgti daugyb\u0119 \u012fvairi\u0173 konotacij\u0173. Erelis didelis, ta\u010diau pripildytas oro. Atrodo kaip did\u017eiulis stiprus pauk\u0161tis, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kartkart\u0117mis praranda j\u0117gas. Jis sunkiai pakyla, bet v\u0117l krenta \u017eemyn, o kai atrodo, kad jau niekas jo nebei\u0161gelb\u0117s, jis v\u0117l prisipildo. \u0160is judesys man labai svarbus. Erelis yra stipryb\u0117s simbolis, mano erelis irgi stengiasi b\u016bti stiprus.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Pauliaus \u017di\u017eliausko nuotrauka<\/sub><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n

Kai kurie tavo darbai yra apie Izrael\u012f. Savo paveiksl\u0173 serijoje vaizduoji Taboro kaln\u0105 Izraelyje. Ar jis tau svarbi vieta?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Taboro kalnas yra vienas i\u0161 mano vizualinio \u017eodyno element\u0173. Kra\u0161tovaizdis su Taboro kalnu \u012fsimin\u0117 kaip ypatinga vieta. \u0160is kalnas atsiranda kai kuriuose mano darbuose ir erdvini\u0173 instaliacij\u0173 projektuose. Man jis yra galios ir stipryb\u0117s simbolis.<\/p>\n\n\n\n

Taboro kalno kra\u0161tovaizd\u012f u\u017ekloji kitais vaizdais, \u200b\u200bpavyzd\u017eiui, savo atvaizdu i\u0161 vaikyst\u0117s. K\u0105 nori tuo pasakyti?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Nupie\u0161iau Taboro kaln\u0105 ir ant jo u\u017ed\u0117jau vaikyst\u0117s nuotrauk\u0105, t\u0117vo daryt\u0105 Du\u0161nikos Zdrujuje prie sanatorijos, kurioje praleidome atostogas. \u0160okin\u0117jau laiptais, o fone dunksojo akmeninis rutulys. Nuotraukoje iliuzi\u0161kai atrodo, tarsi \u0161ok\u010diau nuo tuo rutulio. T\u0105 akimirk\u0105 prisimenu kaip vien\u0105 i\u0161 laimingiausi\u0173. Mano prisiminimai gula ant tikrov\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Ar sulaukei tokios akimirkos, kai pasijutai esanti nebe migrant\u0117 ir Izraelis tapo tavo namais? <\/em><\/p>\n\n\n\n

Laikui b\u0117gant pripratau prie gyvenimo \u0161ioje \u0161alyje. Ta\u010diau niekada nejau\u010diau, kad tai mano \u0161alis. I\u0161 ties\u0173 tik Jeruzal\u0117s dail\u0117s akademijoje pasijutau kaip namie. Staiga supratau, kad aplinkiniai \u017emon\u0117s pana\u0161\u016bs \u012f mane.<\/p>\n\n\n\n

Olandijoje gyveni ilgiausiai. Ar tapatiniesi su \u0161ia \u0161alimi?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Visi\u0161kai ne. Olandija man\u0119s netrauk\u0117, neplanavau \u010dia gyventi. Nedaug dalyk\u0173 gyvenime esu planavusi, ir Olandijoje atsid\u016briau atsitiktinai. \u012esimyl\u0117jau oland\u0105, o jis atsive\u017e\u0117 mane \u012f savo \u0161al\u012f. Kelerius metus gyvenome Italijoje, nes jis ten dirbo. Kai i\u0161siskyr\u0117me, gr\u012f\u017eau \u012f Olandij\u0105, nes \u010dia jau buvau susitvarkiusi gyvenim\u0105 ir tur\u0117jau but\u0105. Olandai man padar\u0117 daug gero. Miela \u0161alis gyventi, ir tiek. Mano butas Olandijoje yra mano namai.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau visada ilg\u0117jausi Var\u0161uvos. Vaikyst\u0117je sapnuodavau, kad keliauju liftu skersai vis\u0105 \u017dem\u0117s rutul\u012f, nes man atrod\u0117, kad Lenkija yra kitoje rutulio pus\u0117je. Pakildavau \u0161iuo liftu iki m\u016bs\u0173 buto Var\u0161uvoje ir tada pasijusdavau namuose. Vaikyst\u0117je negal\u0117jau suprasti, kod\u0117l visa tai nutiko ir kaip \u0161itaip susiklost\u0117, kad tur\u0117jau i\u0161vykti i\u0161 Lenkijos. Abu t\u0117vai buvo tikri Lenkijos patriotai. T\u0117vas kariavo u\u017e Lenkij\u0105, du kartus buvo su\u017eeistas ir gal\u0117jo parva\u017eiuoti namo, ta\u010diau nusprend\u0117 gr\u012f\u017eti \u012f front\u0105. T\u0117vai neabe\u00adjojo, kad po \u0161io baisaus karo daugiau jokio karo nebebus. Jie tik\u0117jo, kad gyvens laisvoje \u0161alyje, tik\u0117jo lygyb\u0117s pa\u017eadu. Ir nieko i\u0161 to nebeliko. \u012e Lenkij\u0105 atvykau jau suaugusi, savo noru. Nieko nesitik\u0117jau i\u0161 \u0161ios \u0161alies. \u010cia sutikau nuostabi\u0173 \u017emoni\u0173, meninink\u0173 ir draug\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Tavo tautin\u0117 tapatyb\u0117 komplikuota, turi skirtingas t\u0117vynes. Ta\u010diau ar pasakytum apie kuri\u0105 nors i\u0161 t\u0173 \u0161ali\u0173, kad tai tavo t\u0117vyn\u0117?<\/em><\/p>\n\n\n\n

Tokiomis kategorijomis nem\u0105stau. Lenkija mane atst\u016bm\u0117, Izraelyje nesijau\u010diau esanti savo vietoje, Olandija buvo atsitiktinis pasirinkimas. Negal\u0117\u010diau pasakyti, kad kuri nors i\u0161 \u0161i\u0173 \u0161ali\u0173 yra mano t\u0117vyn\u0117. Laikui b\u0117gant pajutau, kad esu prisiri\u0161usi prie Izraelio. Da\u017enai b\u016bnu Lenkijoje. Man ten patinka. Patinka ir mano butas Olandijoje, \u010dia gr\u012f\u017etu. Bet savos t\u0117vyn\u0117s neturiu.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau savo k\u016briniuose vis gr\u012f\u017eti \u012f Lenkij\u0105, dirbi su atmintimi, transformuoji j\u0105 \u012f men\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

D\u0117l migracijos praradau vaikyst\u0119. Buvau atpl\u0117\u0161ta nuo savo \u0161akn\u0173. I\u0161 Lenkijos mus i\u0161st\u016bm\u0117, o Izraelyje m\u016bs\u0173 \u0161aknys netur\u0117jo u\u017e ko u\u017esikabinti. Mano \u0161aknys \u2013 tai mano atmintis ir i\u0161 jos i\u0161augantis menas.<\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n

Vert\u0117 Eugenijus Ali\u0161anka<\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n

*<\/p>\n\n\n\n

Maya Gordon\u00a0<\/strong>gim\u0117 1947 m. Cho\u017euve. B\u016bdama 10 met\u0173 emigravo \u012f Izrael\u012f, o 8 de\u0161imtmetyje persik\u0117l\u0117 gyventi \u012f Nyderlandus. Baig\u0117 Jeruzal\u0117s Becalelio men\u0173 ir amat\u0173 mokykl\u0105 bei podiplomines studijas Harlemo \u201eAteliers \u201963\u201c ir Mastrichto Jano van Eycko akademijoje. Gyvena Amsterdame, Tel Avive ir Var\u0161uvoje. Sureng\u0117 nema\u017eai personalini\u0173 bei dalyvavo daugelyje grupini\u0173 parod\u0173. <\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n

Nuotraukoje: M. Gordon su savo skulpt\u016bra \u201eK\u0117d\u0117\u201c i\u0161 serijos \u201eKiparisai\u201c (1980). Barteko Zabielskio nuotrauka (Lenkijos \u0161iuolaikinio meno fondas).<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Specialiai \u017eurnalui \u201eLiterat\u016bra ir menas\u201c lenk\u0173 kult\u016bros \u017eurnalist\u0117 Monika Stelmach pakalbino meninink\u0119 May\u0105 Gordon. \u0160is pokalbis i\u0161spausdintas kartu su Lenkijos institutu Vilniuje parengtame Lenkijai skirtame \u201eLiterat\u016bros ir meno\u201c numeryje (2025, Nr. 2), kurio pristatyme dalyvavo pati meninink\u0117, atsive\u017eusi instaliacij\u0105 \u201eKas tu?\u201c, papuo\u0161usi\u0105 ir \u017eurnalo vir\u0161el\u012f. Vilnius tau yra ypatingas. Ar gal\u0117tum apie tai papasakoti? Vilnius susij\u0119s […]<\/p>\n","protected":false},"author":179,"featured_media":6973,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[31],"tags":[],"class_list":["post-6972","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-parodos"],"yoast_head":"\nMaya Gordon: \u201eMano \u0161aknys yra mano atmintis\u201c - Instytut Polski w Wilnie<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/02\/10\/maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"pl_PL\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Maya Gordon: \u201eMano \u0161aknys yra mano atmintis\u201c - Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"Specialiai \u017eurnalui \u201eLiterat\u016bra ir menas\u201c lenk\u0173 kult\u016bros \u017eurnalist\u0117 Monika Stelmach pakalbino meninink\u0119 May\u0105 Gordon. \u0160is pokalbis i\u0161spausdintas kartu su Lenkijos institutu Vilniuje parengtame Lenkijai skirtame \u201eLiterat\u016bros ir meno\u201c numeryje (2025, Nr. 2), kurio pristatyme dalyvavo pati meninink\u0117, atsive\u017eusi instaliacij\u0105 \u201eKas tu?\u201c, papuo\u0161usi\u0105 ir \u017eurnalo vir\u0161el\u012f. Vilnius tau yra ypatingas. Ar gal\u0117tum apie tai papasakoti? Vilnius susij\u0119s […]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/02\/10\/maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2025-02-10T09:23:27+00:00\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2025-02-10T10:49:17+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/02\/1-MayaGordon_BartekZabielski_03-682x1024.jpg\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"682\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"1024\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/jpeg\" \/>\n<meta name=\"author\" content=\"strielkunasr\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Napisane przez\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"strielkunasr\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Szacowany czas czytania\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"12 minut\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"event\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/02\/10\/maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis\/\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/02\/10\/maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis\/\",\"name\":\"Maya Gordon: \u201eMano \u0161aknys yra mano atmintis\u201c\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/02\/10\/maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis\/#primaryimage\"},\"image\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/02\/1-MayaGordon_BartekZabielski_03.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/02\/1-MayaGordon_BartekZabielski_03-200x300.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/02\/1-MayaGordon_BartekZabielski_03-682x1024.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/02\/1-MayaGordon_BartekZabielski_03.jpg\"],\"thumbnailUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/02\/1-MayaGordon_BartekZabielski_03.jpg\",\"datePublished\":\"2025-02-10T09:23:27+02:00\",\"dateModified\":\"2025-02-10T10:49:17+02:00\",\"author\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c\"},\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/02\/10\/maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/02\/10\/maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis\/\"]}],\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"startDate\":\"2025-01-23\",\"endDate\":\"2025-12-31\",\"eventStatus\":\"EventScheduled\",\"eventAttendanceMode\":\"OfflineEventAttendanceMode\",\"location\":{\"@type\":\"place\",\"name\":\"\",\"address\":\"\",\"geo\":{\"@type\":\"GeoCoordinates\",\"latitude\":\"\",\"longitude\":\"\"}},\"description\":\"Specialiai \u017eurnalui \u201eLiterat\u016bra ir menas\u201c lenk\u0173 kult\u016bros \u017eurnalist\u0117 Monika Stelmach pakalbino meninink\u0119 May\u0105 Gordon. \\n\u0160is pokalbis i\u0161spausdintas kartu su Lenkijos institutu Vilniuje parengtame Lenkijai skirtame \u201eLiterat\u016bros ir meno\u201c numeryje (2025, Nr. 2), kurio pristatyme dalyvavo pati meninink\u0117, atsive\u017eusi instaliacij\u0105 \u201eKas tu?\u201c, papuo\u0161usi\u0105 ir \u017eurnalo vir\u0161el\u012f.\\nVilnius tau yra ypatingas. Ar gal\u0117tum apie tai papasakoti?\\nVilnius susij\u0119s su mano \u0161aknimis. I\u0161 \u010dia kilusi mamos \u0161eima ir dalis t\u0117vo \u0161eimos. T\u0117vai apsigyveno Lenkijoje, ta\u010diau Vilnius liko \u0161eimos atmintyje. Vilniuje esu lankiusis kelet\u0105 kart\u0173.\\nGimei Cho\u017euve?\\nMama kilusi i\u0161 Vilniaus, t\u0117tis \u2013 i\u0161 Balstog\u0117s. T\u0117vas buvo sunkiosios pramon\u0117s in\u017einierius, Silezijoje atstatin\u0117jo kasyklas, partija m\u0117t\u0117 j\u012f i\u0161 vienos vietos \u012f kit\u0105. Gimiau Cho\u017euve, gyvenau Glivic\u0117se, i\u0161 ten persik\u0117l\u0117me \u012f Var\u0161uv\u0105. Nuolat kraust\u0117m\u0117s. I\u0161 Silezijos lik\u0119 nedaug prisiminim\u0173. Man patiko m\u016bs\u0173 butas Var\u0161uvoje.\\nTur\u0117jai palikti ir Var\u0161uv\u0105. Kod\u0117l i\u0161vykote i\u0161 Lenkijos?\\nI\u0161 Lenkijos i\u0161vykau 1957 m. b\u016bdama de\u0161imties. T\u0117vams emigruoti su trimis ma\u017eais vaikais nebuvo lengva, dar turiu jaunesnius seser\u012f ir brol\u012f. \u017dyd\u0173 at\u017evilgiu atmosfera vis labiau kaito, prasid\u0117jo represijos. \u017dyd\u0173 bendruomenei Lenkijoje niekada nebuvo lengva, ta\u010diau tada at\u0117jo i\u0161ties sunk\u016bs laikai, \u017emon\u0117s netekdavo darbo, baiminosi d\u0117l savo ateities. Ta atmosfera buvo juntama netgi kieme tarp vaik\u0173. Mano draug\u0117, pama\u010diusi, kaip pakuojam\u0117s daiktus \u012f didel\u0119 d\u0117\u017e\u0119, mestel\u0117jo: \u201eI\u0161vykstate \u012f Palestin\u0105, kaip ir visi \u017eydai.\u201c Atsakiau, kad \u012f joki\u0105 Palestin\u0105 nevykstame, tiesiog t\u0117vas verslo reikalais perkeliamas \u012f kit\u0105 miest\u0105. Pad\u0117tis mane g\u0105sdino, gyniausi, kaip gal\u0117jau. Tai buvo \u017eeminanti patirtis. Nesupratau, kod\u0117l mane i\u0161ve\u017ea i\u0161 Lenkijos. Niekas ne\u017einojo, kas m\u016bs\u0173 laukia Izraelyje. Mai\u0161tavau.\\nKaip mai\u0161tauja de\u0161imtmetis vaikas?\\nAtvykusi \u012f Izrael\u012f sakiau sau, kad labai nenoriu \u010dia b\u016bti. Buvo \u0161ilta, tod\u0117l suvokiau tai lyg atostogas, po kuri\u0173 netrukus gr\u012f\u0161ime \u012f Var\u0161uv\u0105. \u010cia viskas buvo kitaip. Anks\u010diau niekada nebuvau ma\u010diusi \u017emoni\u0173, kurie yra kitokios odos spalvos ir neatrodo kaip lenkai. O juk Izraelis \u2013 tai \u017emoni\u0173, suva\u017eiavusi\u0173 i\u0161 \u012fvairiausi\u0173 pasaulio kra\u0161t\u0173, mai\u0161alyn\u0117. I\u0161 prad\u017ei\u0173 gyvenome nauj\u0173j\u0173 imigrant\u0173 gyvenviet\u0117je, asbesto barakuose, \u0161alia asbesto fabriko. Kai kurie \u017emon\u0117s ten \u012fstrigo daugeliui met\u0173. Mes pragyvenome tris m\u0117nesius, nes t\u0117vas gavo darb\u0105 Jeruzal\u0117je. \\nMan \u0161ok\u0105 k\u0117l\u0117 kitokia kalba, u\u017era\u0161oma keistais \u017eenkliukais i\u0161 de\u0161in\u0117s \u012f kair\u0119. Tur\u0117jau disleksij\u0105, tiesa, tuo metu nediagnozuota, tod\u0117l kilo dar daugiau sunkum\u0173. Nenor\u0117jau mokytis hebraj\u0173 kalbos, nenor\u0117jau ta kalba kalb\u0117ti. Nusprend\u017eiau jos nepriimti. Susigalvojau savo ab\u0117c\u0117l\u0119, mano raid\u0117s buvo, pavyzd\u017eiui, br\u016bk\u0161nys, puslankis, nosinis \u017eenklelis ir t. t. Tur\u0117jau draug\u0119 lenk\u0119, ji perdiktuodavo man pamokas, o a\u0161 jas u\u017era\u0161ydavau savo ab\u0117c\u0117le.\\nKada persilau\u017eei ir nustojai prie\u0161intis?\\nDaugiau nei metus lankiau mokykl\u0105, niekas nesikeit\u0117. O tada mane \u012f savo rat\u0105 pri\u0117m\u0117 u\u017edara ir i\u0161skirtin\u0117 mokini\u0173 grup\u0117. Per vien\u0105 nakt\u012f prakalbau hebraji\u0161kai, nes nor\u0117jau su jais bendrauti. Palengva aklimatizavausi. Netrukus tapo \u0161iek tiek lengviau, ta\u010diau disleksija vis dar trukd\u0117 mokytis.\\nDisleksija tais laikais, kai ji nebuvo diagnozuojama ir j\u0105 turintys nesulaukdavo paramos, tur\u0117jo b\u016bti sunki patirtis.\\nJau\u010diausi vieni\u0161a ir bej\u0117g\u0117. Nei mokykla, nei t\u0117vai negal\u0117jo man pad\u0117ti. Jie nesuprato, kas vyksta, a\u0161 pati nesupratau. Mane bausdavo. Motina ki\u0161en\u0117je ne\u0161iojosi i\u0161 odeli\u0173 supint\u0105 \u0161maik\u0161t\u012f, ji tvirtai tik\u0117jo, kad tik taip gal\u0117s gerai i\u0161aukl\u0117ti vaikus. Mu\u0161davo juo per kojas. Pedagog\u0117, Var\u0161uvos universitete d\u0117s\u010diusi rus\u0173 kalb\u0105, n\u0117 kiek neabejojo, kad tai geriausias aukl\u0117jimo b\u016bdas. Mano vaikyst\u0117 buvo labai sunki.\\nAr tod\u0117l darb\u0173 cikle \u201eJuodosios strukt\u016bros\u201c savo istorij\u0105 lipdai, u\u017euot j\u0105 apra\u0161iusi?\\nMenas man yra priimtina kalba. Daugelis mano darb\u0173 yra istorij\u0173 serijos, i\u0161reik\u0161tos vizualiais pavidalais. \u201eJuodosios strukt\u016bros\u201c perteikia kai kurias pasirinktas mano gyvenimo akimirkas, kurias pavaizdavau reljefin\u0117mis formomis i\u0161 papj\u0117 ma\u0161\u0117. Pasakoju istorij\u0105, ta\u010diau darau tai pasitelkdama savo pa\u010dios kaligrafin\u0119 technik\u0105.\\nTavo k\u016brybos centre \u2013 vaikyst\u0117. Kod\u0117l toks pasirin\u00adkimas?\\nVaikyst\u0117 buvo sunki, ta\u010diau a\u0161 nepasidaviau. Pasiduoti neleido orumas. Tur\u0117jau visiems parodyti, kad, nors man ir nelengva, pati galiu susitvarkyti. Be to, vaikyst\u0117 svarbi kiekvienam \u017emogui. Manoji buvo sud\u0117tinga. Sunku pasakyti, kod\u0117l nuolatos gr\u012f\u017etu prie jos. Tiksliau, prisiminimai gr\u012f\u017eta pas mane. Tai vidinis imperatyvas, kurio, regis, ir pati iki galo nesuprantu.\\nSu vaikyste, prisiminimais susij\u0119s ir darbas \u201eArbatinukas\u201c. Kas tai per objektas?\\nArbatinukas primena namus. Vienas i\u0161 t\u0173 daikt\u0173, kurie \u012f Jeruzal\u0119 atkeliavo i\u0161 Var\u0161uvos. Iki \u0161iol turime j\u012f \u0161eimoje, kaip ir visus tuos pavienius porceliano indus, kuriuos parsive\u017e\u0117me i\u0161 Lenkijos. Mano vaizduot\u0117je jie virto lobiais, ka\u017ekuo visi\u0161kai kitu, nei yra tikrov\u0117je. Arbatinukas i\u0161didintas, 3,5 m auk\u0161\u010dio, juk prisiminimai ne visi vienodi, kai kurie mintyse i\u0161pampsta. \\nKitas \u0161itos serijos darbas \u2013 apie bufet\u0105.\\n\u0160is bufetas vis\u0105 gyvenim\u0105 lydi mano \u0161eim\u0105. Tai toks gr\u0117smingas baldas, ne antikvarinis, net n\u0117ra gra\u017eus, tiesiog did\u017eiulis ir grem\u0117zdi\u0161kas. Toki\u0173 bufet\u0173 niekas nebegamina. Bet anks\u010diau toki\u0173 gal\u0117jai rasti kiekvienuose voki\u0161kuose namuose. Glivic\u0117se atsikraust\u0117me \u012f jau apstatyt\u0105 but\u0105, kai viena \u0161eima emigravo \u012f Vokietij\u0105.\\nVaikyst\u0117je tas bufetas atrod\u0117 mil\u017eini\u0161kas. U\u017elipti iki vir\u0161aus prilygo alpinisto \u017eygdarbiui. Maniau, kad vir\u0161uje slypi neprilygstami lobiai, o ten radau tik stalo teniso kamuoliuk\u0105 ir sen\u0105 popierin\u0119 v\u0117duokl\u0119. \u012esivaizdavau, kad ja buvo v\u0117duojamasi per kok\u012f nors nuostab\u0173 pokyl\u012f. Mama u\u017erakindavo bufet\u0105 raktu, kur\u012f ne\u0161iojosi su savimi. Netur\u0117jome brangi\u0173 daikt\u0173, bufete stov\u0117jo nepilnas servizas, skirtas daugybei \u017emoni\u0173, gul\u0117jo i\u0161krakmolytos servet\u0117l\u0117s, kuri\u0173 niekas niekada nenaudojo. Kai sve\u010diai atne\u0161davo dovan\u0173 \u0161okoladini\u0173 saldaini\u0173, \u0161ie atsidurdavo u\u017e vidurini\u0173 bufeto dureli\u0173, jie nebuvo skirti valgyti, tiesiog tur\u0117jo ten b\u016bti, kad b\u016bt\u0173. Kol prieidavau prie \u0161i\u0173 lobi\u0173, da\u017eniausiai j\u0173 galiojimo laikas jau b\u016bdavo pasibaig\u0119s. Su visu tuo buvo elgiamasi kaip su did\u017eiuliu turtu.\\nBufetas keliavo su jumis i\u0161 Glivici\u0173 \u012f Var\u0161uv\u0105, o paskui \u012f Jeruzal\u0119?\\nI\u0161 Lenkijos i\u0161vykome su visais daiktais. Jeruzal\u0117je tur\u0117jome ma\u017eyt\u012f dviej\u0173 su puse kambario but\u0105. Bufetas u\u017e\u0117m\u0117 didel\u0119 buto dal\u012f. Pats buvo tarsi namas. Savo kambario netur\u0117jau. Svars\u010diau, kad gal\u0117\u010diau gyventi tame bufete. Tur\u0117jau plan\u0105 i\u0161versti vidines pertvaras, kad ir u\u017eaugusi gal\u0117\u010diau ten patogiai miegoti. Man tai buvo saugi, gerai pa\u017e\u012fstama vieta. Viskas labai spar\u010diai keit\u0117si, pastovus i\u0161liko tik bufetas. Tod\u0117l suk\u016briau darb\u0105 \u201eNam\u0173 eil\u0117ra\u0161tis Nr. 1\u201c, kitaip sakant, nupie\u0161iau bufet\u0105. \u201eNam\u0173 eil\u0117ra\u0161tis Nr. 2\u201c yra objektas \u2013 padidinto mastelio balionas, pakylantis ir krintantis, jam b\u016bdingas efemeri\u0161kumas.\\nNaudoji ne\u012fprastas med\u017eiagas. Tavo objektai yra dideli balionai i\u0161 tvirtos med\u017eiagos, juos priverti jud\u0117ti. \\nTai ne visai daiktai, tai \u2013 mintys, vaizdiniai ir prisiminimai apie \u0161iuos daiktus. Ne\u017einojau, ar man pavyks sumanym\u0105 \u012fgyvendinti, ar \u012fmanoma pagaminti tok\u012f didel\u012f balion\u0105 i\u0161 tvirtos med\u017eiagos, kad jis nesusprogt\u0173. Balstog\u0117je radau fantasti\u0161k\u0105 balion\u0173 gamykl\u0105, kurioje buvo sukurta technologija, leid\u017eianti tok\u012f daikt\u0105 pagaminti. Prisiminimo negali pavaizduoti naudodamas tvirtas med\u017eiagas, pavyzd\u017eiui, med\u012f. Prisiminimai n\u0117ra pastov\u016bs, jie atsiranda, bli\u016bk\u0161ta, ma\u017e\u0117ja, visai kaip manieji oro pripildyti balionai.\\nSavo projekte su Joanna Rajkowska \u201eMaya Gordon va\u017eiuoja \u012f Cho\u017euv\u0105\u201c ie\u0161kojai vietos, kur gimei. Ar tai buvo bandymas susidurti su prisiminimais, rasti savo \u0161aknis?\\nMane su\u017eav\u0117jo \u0161i id\u0117ja, ta\u010diau ne\u017einojau, kas man\u0119s laukia. Po to projekto jau\u010diausi nusivylusi. Man patinka Joanna Rajkowska, gerbiu jos men\u0105, geb\u0117jim\u0105 sunkiai dirbti ir pasiekti puiki\u0173 rezultat\u0173. Gimiau Cho\u017euve, bet neturiu joki\u0173 prisiminim\u0173, susijusi\u0173 su mano pirmaisiais namais. Kai su Joanna nuvykome \u012f t\u0105 miest\u0105, nesugeb\u0117jau rasti namo. Galiausiai radau j\u012f su \u017dyd\u0173 istorijos instituto pagalba. Ta\u010diau jau po to, kai filmas buvo sumontuotas. \u0160i kelion\u0117 neatne\u0161\u0117 nieko naujo \u012f mano praeities ir Lenkijos suvokim\u0105. Bet Var\u0161uva man buvo ir yra svarbi vieta.\\nDarbas \u201eKas tu?\u201c taip pat yra balionas. Stiprus k\u016brinys.\\nKai Lenkijoje \u012f vald\u017ei\u0105 at\u0117jo de\u0161ini\u0173j\u0173 partija \u201eTeis\u0117 ir teisingumas\u201c, pasikeit\u0117 ir meninink\u0173 pad\u0117tis. Tapo sunkiau i\u0161 Kult\u016bros ministerijos gauti pinig\u0173 k\u016briniams, kurie nei\u0161rei\u0161kia konservatyvi\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173. Tuo metu dingtel\u0117jo, kad b\u016bt\u0173 \u012fdomu panaudoti nacionalinius simbolius. Taigi, pagalvojau, turite balt\u0105j\u012f erel\u012f. Ar gali b\u016bti kas nors tauti\u0161kesnio ir konservatyvesnio u\u017e simbol\u012f i\u0161 herbo? Prisimenu vaikyst\u0117je da\u017enai kartojam\u0105 eil\u0117ra\u0161t\u012f: \u201eKas esi, ma\u017easis lenke, juk erelis tavo \u017eenklas?..\u201c Mok\u0117jau j\u012f mintinai. \\nTa\u010diau tai ne tas stiprus erelis i\u0161 tautinio herbo, tavo erelis krenta ir kyla. \u0160is ciklas kartojasi iki begalyb\u0117s.\\nJis ne tik silpnas, geriau \u012fsi\u017ei\u016br\u0117jus galima \u012f\u017evelgti daugyb\u0119 \u012fvairi\u0173 konotacij\u0173. Erelis didelis, ta\u010diau pripildytas oro. Atrodo kaip did\u017eiulis stiprus pauk\u0161tis, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kartkart\u0117mis praranda j\u0117gas. Jis sunkiai pakyla, bet v\u0117l krenta \u017eemyn, o kai atrodo, kad jau niekas jo nebei\u0161gelb\u0117s, jis v\u0117l prisipildo. \u0160is judesys man labai svarbus. Erelis yra stipryb\u0117s simbolis, mano erelis irgi stengiasi b\u016bti stiprus.\\nKai kurie tavo darbai yra apie Izrael\u012f. Savo paveiksl\u0173 serijoje vaizduoji Taboro kaln\u0105 Izraelyje. Ar jis tau svarbi vieta?\\nTaboro kalnas yra vienas i\u0161 mano vizualinio \u017eodyno element\u0173. Kra\u0161tovaizdis su Taboro kalnu \u012fsimin\u0117 kaip ypatinga vieta. \u0160is kalnas atsiranda kai kuriuose mano darbuose ir erdvini\u0173 instaliacij\u0173 projektuose. Man jis yra galios ir stipryb\u0117s simbolis.\\nTaboro kalno kra\u0161tovaizd\u012f u\u017ekloji kitais vaizdais, \u200b\u200bpavyzd\u017eiui, savo atvaizdu i\u0161 vaikyst\u0117s. K\u0105 nori tuo pasakyti?\\nNupie\u0161iau Taboro kaln\u0105 ir ant jo u\u017ed\u0117jau vaikyst\u0117s nuotrauk\u0105, t\u0117vo daryt\u0105 Du\u0161nikos Zdrujuje prie sanatorijos, kurioje praleidome atostogas. \u0160okin\u0117jau laiptais, o fone dunksojo akmeninis rutulys. Nuotraukoje iliuzi\u0161kai atrodo, tarsi \u0161ok\u010diau nuo tuo rutulio. T\u0105 akimirk\u0105 prisimenu kaip vien\u0105 i\u0161 laimingiausi\u0173. Mano prisiminimai gula ant tikrov\u0117s.\\nAr sulaukei tokios akimirkos, kai pasijutai esanti nebe migrant\u0117 ir Izraelis tapo tavo namais? \\nLaikui b\u0117gant pripratau prie gyvenimo \u0161ioje \u0161alyje. Ta\u010diau niekada nejau\u010diau, kad tai mano \u0161alis. I\u0161 ties\u0173 tik Jeruzal\u0117s dail\u0117s akademijoje pasijutau kaip namie. Staiga supratau, kad aplinkiniai \u017emon\u0117s pana\u0161\u016bs \u012f mane.\\nOlandijoje gyveni ilgiausiai. Ar tapatiniesi su \u0161ia \u0161alimi?\\nVisi\u0161kai ne. Olandija man\u0119s netrauk\u0117, neplanavau \u010dia gyventi. Nedaug dalyk\u0173 gyvenime esu planavusi, ir Olandijoje atsid\u016briau atsitiktinai. \u012esimyl\u0117jau oland\u0105, o jis atsive\u017e\u0117 mane \u012f savo \u0161al\u012f. Kelerius metus gyvenome Italijoje, nes jis ten dirbo. Kai i\u0161siskyr\u0117me, gr\u012f\u017eau \u012f Olandij\u0105, nes \u010dia jau buvau susitvarkiusi gyvenim\u0105 ir tur\u0117jau but\u0105. Olandai man padar\u0117 daug gero. Miela \u0161alis gyventi, ir tiek. Mano butas Olandijoje yra mano namai.\\nTa\u010diau visada ilg\u0117jausi Var\u0161uvos. Vaikyst\u0117je sapnuodavau, kad keliauju liftu skersai vis\u0105 \u017dem\u0117s rutul\u012f, nes man atrod\u0117, kad Lenkija yra kitoje rutulio pus\u0117je. Pakildavau \u0161iuo liftu iki m\u016bs\u0173 buto Var\u0161uvoje ir tada pasijusdavau namuose. Vaikyst\u0117je negal\u0117jau suprasti, kod\u0117l visa tai nutiko ir kaip \u0161itaip susiklost\u0117, kad tur\u0117jau i\u0161vykti i\u0161 Lenkijos. Abu t\u0117vai buvo tikri Lenkijos patriotai. T\u0117vas kariavo u\u017e Lenkij\u0105, du kartus buvo su\u017eeistas ir gal\u0117jo parva\u017eiuoti namo, ta\u010diau nusprend\u0117 gr\u012f\u017eti \u012f front\u0105. T\u0117vai neabe\u00adjojo, kad po \u0161io baisaus karo daugiau jokio karo nebebus. Jie tik\u0117jo, kad gyvens laisvoje \u0161alyje, tik\u0117jo lygyb\u0117s pa\u017eadu. Ir nieko i\u0161 to nebeliko. \u012e Lenkij\u0105 atvykau jau suaugusi, savo noru. Nieko nesitik\u0117jau i\u0161 \u0161ios \u0161alies. \u010cia sutikau nuostabi\u0173 \u017emoni\u0173, meninink\u0173 ir draug\u0173.\\nTavo tautin\u0117 tapatyb\u0117 komplikuota, turi skirtingas t\u0117vynes. Ta\u010diau ar pasakytum apie kuri\u0105 nors i\u0161 t\u0173 \u0161ali\u0173, kad tai tavo t\u0117vyn\u0117?\\nTokiomis kategorijomis nem\u0105stau. Lenkija mane atst\u016bm\u0117, Izraelyje nesijau\u010diau esanti savo vietoje, Olandija buvo atsitiktinis pasirinkimas. Negal\u0117\u010diau pasakyti, kad kuri nors i\u0161 \u0161i\u0173 \u0161ali\u0173 yra mano t\u0117vyn\u0117. Laikui b\u0117gant pajutau, kad esu prisiri\u0161usi prie Izraelio. Da\u017enai b\u016bnu Lenkijoje. Man ten patinka. Patinka ir mano butas Olandijoje, \u010dia gr\u012f\u017etu. Bet savos t\u0117vyn\u0117s neturiu.\\nTa\u010diau savo k\u016briniuose vis gr\u012f\u017eti \u012f Lenkij\u0105, dirbi su atmintimi, transformuoji j\u0105 \u012f men\u0105.\\nD\u0117l migracijos praradau vaikyst\u0119. Buvau atpl\u0117\u0161ta nuo savo \u0161akn\u0173. I\u0161 Lenkijos mus i\u0161st\u016bm\u0117, o Izraelyje m\u016bs\u0173 \u0161aknys netur\u0117jo u\u017e ko u\u017esikabinti. Mano \u0161aknys \u2013 tai mano atmintis ir i\u0161 jos i\u0161augantis menas.\\nVert\u0117 Eugenijus Ali\u0161anka\\n*\\nMaya Gordon\u00a0gim\u0117 1947 m. Cho\u017euve. B\u016bdama 10 met\u0173 emigravo \u012f Izrael\u012f, o 8 de\u0161imtmetyje persik\u0117l\u0117 gyventi \u012f Nyderlandus. Baig\u0117 Jeruzal\u0117s Becalelio men\u0173 ir amat\u0173 mokykl\u0105 bei podiplomines studijas Harlemo \u201eAteliers \u201963\u201c ir Mastrichto Jano van Eycko akademijoje. Gyvena Amsterdame, Tel Avive ir Var\u0161uvoje. Sureng\u0117 nema\u017eai personalini\u0173 bei dalyvavo daugelyje grupini\u0173 parod\u0173. \\nNuotraukoje: M. Gordon su savo skulpt\u016bra \u201eK\u0117d\u0117\u201c i\u0161 serijos \u201eKiparisai\u201c (1980). Barteko Zabielskio nuotrauka (Lenkijos \u0161iuolaikinio meno fondas).\"},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/02\/10\/maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis\/#primaryimage\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/02\/1-MayaGordon_BartekZabielski_03.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/02\/1-MayaGordon_BartekZabielski_03.jpg\",\"width\":1333,\"height\":2000},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/02\/10\/maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Maya Gordon: \u201eMano \u0161aknys yra mano atmintis\u201c\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\",\"name\":\"Instytut Polski w Wilnie\",\"description\":\"Instytuty Polskie\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"pl-PL\"},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c\",\"name\":\"strielkunasr\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/\",\"url\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g\",\"contentUrl\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g\",\"caption\":\"strielkunasr\"},\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/strielkunasr\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Maya Gordon: \u201eMano \u0161aknys yra mano atmintis\u201c - Instytut Polski w Wilnie","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/02\/10\/maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis\/","og_locale":"pl_PL","og_type":"article","og_title":"Maya Gordon: \u201eMano \u0161aknys yra mano atmintis\u201c - Instytut Polski w Wilnie","og_description":"Specialiai \u017eurnalui \u201eLiterat\u016bra ir menas\u201c lenk\u0173 kult\u016bros \u017eurnalist\u0117 Monika Stelmach pakalbino meninink\u0119 May\u0105 Gordon. \u0160is pokalbis i\u0161spausdintas kartu su Lenkijos institutu Vilniuje parengtame Lenkijai skirtame \u201eLiterat\u016bros ir meno\u201c numeryje (2025, Nr. 2), kurio pristatyme dalyvavo pati meninink\u0117, atsive\u017eusi instaliacij\u0105 \u201eKas tu?\u201c, papuo\u0161usi\u0105 ir \u017eurnalo vir\u0161el\u012f. Vilnius tau yra ypatingas. Ar gal\u0117tum apie tai papasakoti? Vilnius susij\u0119s […]","og_url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/02\/10\/maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis\/","og_site_name":"Instytut Polski w Wilnie","article_published_time":"2025-02-10T09:23:27+00:00","article_modified_time":"2025-02-10T10:49:17+00:00","og_image":[{"width":682,"height":1024,"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/02\/1-MayaGordon_BartekZabielski_03-682x1024.jpg","type":"image\/jpeg"}],"author":"strielkunasr","twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Napisane przez":"strielkunasr","Szacowany czas czytania":"12 minut"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"event","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/02\/10\/maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis\/","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/02\/10\/maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis\/","name":"Maya Gordon: \u201eMano \u0161aknys yra mano atmintis\u201c","isPartOf":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/02\/10\/maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis\/#primaryimage"},"image":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/02\/1-MayaGordon_BartekZabielski_03.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/02\/1-MayaGordon_BartekZabielski_03-200x300.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/02\/1-MayaGordon_BartekZabielski_03-682x1024.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/02\/1-MayaGordon_BartekZabielski_03.jpg"],"thumbnailUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/02\/1-MayaGordon_BartekZabielski_03.jpg","datePublished":"2025-02-10T09:23:27+02:00","dateModified":"2025-02-10T10:49:17+02:00","author":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c"},"breadcrumb":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/02\/10\/maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis\/#breadcrumb"},"inLanguage":"pl-PL","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/02\/10\/maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis\/"]}],"@context":"https:\/\/schema.org","startDate":"2025-01-23","endDate":"2025-12-31","eventStatus":"EventScheduled","eventAttendanceMode":"OfflineEventAttendanceMode","location":{"@type":"place","name":"","address":"","geo":{"@type":"GeoCoordinates","latitude":"","longitude":""}},"description":"Specialiai \u017eurnalui \u201eLiterat\u016bra ir menas\u201c lenk\u0173 kult\u016bros \u017eurnalist\u0117 Monika Stelmach pakalbino meninink\u0119 May\u0105 Gordon. \n\u0160is pokalbis i\u0161spausdintas kartu su Lenkijos institutu Vilniuje parengtame Lenkijai skirtame \u201eLiterat\u016bros ir meno\u201c numeryje (2025, Nr. 2), kurio pristatyme dalyvavo pati meninink\u0117, atsive\u017eusi instaliacij\u0105 \u201eKas tu?\u201c, papuo\u0161usi\u0105 ir \u017eurnalo vir\u0161el\u012f.\nVilnius tau yra ypatingas. Ar gal\u0117tum apie tai papasakoti?\nVilnius susij\u0119s su mano \u0161aknimis. I\u0161 \u010dia kilusi mamos \u0161eima ir dalis t\u0117vo \u0161eimos. T\u0117vai apsigyveno Lenkijoje, ta\u010diau Vilnius liko \u0161eimos atmintyje. Vilniuje esu lankiusis kelet\u0105 kart\u0173.\nGimei Cho\u017euve?\nMama kilusi i\u0161 Vilniaus, t\u0117tis \u2013 i\u0161 Balstog\u0117s. T\u0117vas buvo sunkiosios pramon\u0117s in\u017einierius, Silezijoje atstatin\u0117jo kasyklas, partija m\u0117t\u0117 j\u012f i\u0161 vienos vietos \u012f kit\u0105. Gimiau Cho\u017euve, gyvenau Glivic\u0117se, i\u0161 ten persik\u0117l\u0117me \u012f Var\u0161uv\u0105. Nuolat kraust\u0117m\u0117s. I\u0161 Silezijos lik\u0119 nedaug prisiminim\u0173. Man patiko m\u016bs\u0173 butas Var\u0161uvoje.\nTur\u0117jai palikti ir Var\u0161uv\u0105. Kod\u0117l i\u0161vykote i\u0161 Lenkijos?\nI\u0161 Lenkijos i\u0161vykau 1957 m. b\u016bdama de\u0161imties. T\u0117vams emigruoti su trimis ma\u017eais vaikais nebuvo lengva, dar turiu jaunesnius seser\u012f ir brol\u012f. \u017dyd\u0173 at\u017evilgiu atmosfera vis labiau kaito, prasid\u0117jo represijos. \u017dyd\u0173 bendruomenei Lenkijoje niekada nebuvo lengva, ta\u010diau tada at\u0117jo i\u0161ties sunk\u016bs laikai, \u017emon\u0117s netekdavo darbo, baiminosi d\u0117l savo ateities. Ta atmosfera buvo juntama netgi kieme tarp vaik\u0173. Mano draug\u0117, pama\u010diusi, kaip pakuojam\u0117s daiktus \u012f didel\u0119 d\u0117\u017e\u0119, mestel\u0117jo: \u201eI\u0161vykstate \u012f Palestin\u0105, kaip ir visi \u017eydai.\u201c Atsakiau, kad \u012f joki\u0105 Palestin\u0105 nevykstame, tiesiog t\u0117vas verslo reikalais perkeliamas \u012f kit\u0105 miest\u0105. Pad\u0117tis mane g\u0105sdino, gyniausi, kaip gal\u0117jau. Tai buvo \u017eeminanti patirtis. Nesupratau, kod\u0117l mane i\u0161ve\u017ea i\u0161 Lenkijos. Niekas ne\u017einojo, kas m\u016bs\u0173 laukia Izraelyje. Mai\u0161tavau.\nKaip mai\u0161tauja de\u0161imtmetis vaikas?\nAtvykusi \u012f Izrael\u012f sakiau sau, kad labai nenoriu \u010dia b\u016bti. Buvo \u0161ilta, tod\u0117l suvokiau tai lyg atostogas, po kuri\u0173 netrukus gr\u012f\u0161ime \u012f Var\u0161uv\u0105. \u010cia viskas buvo kitaip. Anks\u010diau niekada nebuvau ma\u010diusi \u017emoni\u0173, kurie yra kitokios odos spalvos ir neatrodo kaip lenkai. O juk Izraelis \u2013 tai \u017emoni\u0173, suva\u017eiavusi\u0173 i\u0161 \u012fvairiausi\u0173 pasaulio kra\u0161t\u0173, mai\u0161alyn\u0117. I\u0161 prad\u017ei\u0173 gyvenome nauj\u0173j\u0173 imigrant\u0173 gyvenviet\u0117je, asbesto barakuose, \u0161alia asbesto fabriko. Kai kurie \u017emon\u0117s ten \u012fstrigo daugeliui met\u0173. Mes pragyvenome tris m\u0117nesius, nes t\u0117vas gavo darb\u0105 Jeruzal\u0117je. \nMan \u0161ok\u0105 k\u0117l\u0117 kitokia kalba, u\u017era\u0161oma keistais \u017eenkliukais i\u0161 de\u0161in\u0117s \u012f kair\u0119. Tur\u0117jau disleksij\u0105, tiesa, tuo metu nediagnozuota, tod\u0117l kilo dar daugiau sunkum\u0173. Nenor\u0117jau mokytis hebraj\u0173 kalbos, nenor\u0117jau ta kalba kalb\u0117ti. Nusprend\u017eiau jos nepriimti. Susigalvojau savo ab\u0117c\u0117l\u0119, mano raid\u0117s buvo, pavyzd\u017eiui, br\u016bk\u0161nys, puslankis, nosinis \u017eenklelis ir t. t. Tur\u0117jau draug\u0119 lenk\u0119, ji perdiktuodavo man pamokas, o a\u0161 jas u\u017era\u0161ydavau savo ab\u0117c\u0117le.\nKada persilau\u017eei ir nustojai prie\u0161intis?\nDaugiau nei metus lankiau mokykl\u0105, niekas nesikeit\u0117. O tada mane \u012f savo rat\u0105 pri\u0117m\u0117 u\u017edara ir i\u0161skirtin\u0117 mokini\u0173 grup\u0117. Per vien\u0105 nakt\u012f prakalbau hebraji\u0161kai, nes nor\u0117jau su jais bendrauti. Palengva aklimatizavausi. Netrukus tapo \u0161iek tiek lengviau, ta\u010diau disleksija vis dar trukd\u0117 mokytis.\nDisleksija tais laikais, kai ji nebuvo diagnozuojama ir j\u0105 turintys nesulaukdavo paramos, tur\u0117jo b\u016bti sunki patirtis.\nJau\u010diausi vieni\u0161a ir bej\u0117g\u0117. Nei mokykla, nei t\u0117vai negal\u0117jo man pad\u0117ti. Jie nesuprato, kas vyksta, a\u0161 pati nesupratau. Mane bausdavo. Motina ki\u0161en\u0117je ne\u0161iojosi i\u0161 odeli\u0173 supint\u0105 \u0161maik\u0161t\u012f, ji tvirtai tik\u0117jo, kad tik taip gal\u0117s gerai i\u0161aukl\u0117ti vaikus. Mu\u0161davo juo per kojas. Pedagog\u0117, Var\u0161uvos universitete d\u0117s\u010diusi rus\u0173 kalb\u0105, n\u0117 kiek neabejojo, kad tai geriausias aukl\u0117jimo b\u016bdas. Mano vaikyst\u0117 buvo labai sunki.\nAr tod\u0117l darb\u0173 cikle \u201eJuodosios strukt\u016bros\u201c savo istorij\u0105 lipdai, u\u017euot j\u0105 apra\u0161iusi?\nMenas man yra priimtina kalba. Daugelis mano darb\u0173 yra istorij\u0173 serijos, i\u0161reik\u0161tos vizualiais pavidalais. \u201eJuodosios strukt\u016bros\u201c perteikia kai kurias pasirinktas mano gyvenimo akimirkas, kurias pavaizdavau reljefin\u0117mis formomis i\u0161 papj\u0117 ma\u0161\u0117. Pasakoju istorij\u0105, ta\u010diau darau tai pasitelkdama savo pa\u010dios kaligrafin\u0119 technik\u0105.\nTavo k\u016brybos centre \u2013 vaikyst\u0117. Kod\u0117l toks pasirin\u00adkimas?\nVaikyst\u0117 buvo sunki, ta\u010diau a\u0161 nepasidaviau. Pasiduoti neleido orumas. Tur\u0117jau visiems parodyti, kad, nors man ir nelengva, pati galiu susitvarkyti. Be to, vaikyst\u0117 svarbi kiekvienam \u017emogui. Manoji buvo sud\u0117tinga. Sunku pasakyti, kod\u0117l nuolatos gr\u012f\u017etu prie jos. Tiksliau, prisiminimai gr\u012f\u017eta pas mane. Tai vidinis imperatyvas, kurio, regis, ir pati iki galo nesuprantu.\nSu vaikyste, prisiminimais susij\u0119s ir darbas \u201eArbatinukas\u201c. Kas tai per objektas?\nArbatinukas primena namus. Vienas i\u0161 t\u0173 daikt\u0173, kurie \u012f Jeruzal\u0119 atkeliavo i\u0161 Var\u0161uvos. Iki \u0161iol turime j\u012f \u0161eimoje, kaip ir visus tuos pavienius porceliano indus, kuriuos parsive\u017e\u0117me i\u0161 Lenkijos. Mano vaizduot\u0117je jie virto lobiais, ka\u017ekuo visi\u0161kai kitu, nei yra tikrov\u0117je. Arbatinukas i\u0161didintas, 3,5 m auk\u0161\u010dio, juk prisiminimai ne visi vienodi, kai kurie mintyse i\u0161pampsta. \nKitas \u0161itos serijos darbas \u2013 apie bufet\u0105.\n\u0160is bufetas vis\u0105 gyvenim\u0105 lydi mano \u0161eim\u0105. Tai toks gr\u0117smingas baldas, ne antikvarinis, net n\u0117ra gra\u017eus, tiesiog did\u017eiulis ir grem\u0117zdi\u0161kas. Toki\u0173 bufet\u0173 niekas nebegamina. Bet anks\u010diau toki\u0173 gal\u0117jai rasti kiekvienuose voki\u0161kuose namuose. Glivic\u0117se atsikraust\u0117me \u012f jau apstatyt\u0105 but\u0105, kai viena \u0161eima emigravo \u012f Vokietij\u0105.\nVaikyst\u0117je tas bufetas atrod\u0117 mil\u017eini\u0161kas. U\u017elipti iki vir\u0161aus prilygo alpinisto \u017eygdarbiui. Maniau, kad vir\u0161uje slypi neprilygstami lobiai, o ten radau tik stalo teniso kamuoliuk\u0105 ir sen\u0105 popierin\u0119 v\u0117duokl\u0119. \u012esivaizdavau, kad ja buvo v\u0117duojamasi per kok\u012f nors nuostab\u0173 pokyl\u012f. Mama u\u017erakindavo bufet\u0105 raktu, kur\u012f ne\u0161iojosi su savimi. Netur\u0117jome brangi\u0173 daikt\u0173, bufete stov\u0117jo nepilnas servizas, skirtas daugybei \u017emoni\u0173, gul\u0117jo i\u0161krakmolytos servet\u0117l\u0117s, kuri\u0173 niekas niekada nenaudojo. Kai sve\u010diai atne\u0161davo dovan\u0173 \u0161okoladini\u0173 saldaini\u0173, \u0161ie atsidurdavo u\u017e vidurini\u0173 bufeto dureli\u0173, jie nebuvo skirti valgyti, tiesiog tur\u0117jo ten b\u016bti, kad b\u016bt\u0173. Kol prieidavau prie \u0161i\u0173 lobi\u0173, da\u017eniausiai j\u0173 galiojimo laikas jau b\u016bdavo pasibaig\u0119s. Su visu tuo buvo elgiamasi kaip su did\u017eiuliu turtu.\nBufetas keliavo su jumis i\u0161 Glivici\u0173 \u012f Var\u0161uv\u0105, o paskui \u012f Jeruzal\u0119?\nI\u0161 Lenkijos i\u0161vykome su visais daiktais. Jeruzal\u0117je tur\u0117jome ma\u017eyt\u012f dviej\u0173 su puse kambario but\u0105. Bufetas u\u017e\u0117m\u0117 didel\u0119 buto dal\u012f. Pats buvo tarsi namas. Savo kambario netur\u0117jau. Svars\u010diau, kad gal\u0117\u010diau gyventi tame bufete. Tur\u0117jau plan\u0105 i\u0161versti vidines pertvaras, kad ir u\u017eaugusi gal\u0117\u010diau ten patogiai miegoti. Man tai buvo saugi, gerai pa\u017e\u012fstama vieta. Viskas labai spar\u010diai keit\u0117si, pastovus i\u0161liko tik bufetas. Tod\u0117l suk\u016briau darb\u0105 \u201eNam\u0173 eil\u0117ra\u0161tis Nr. 1\u201c, kitaip sakant, nupie\u0161iau bufet\u0105. \u201eNam\u0173 eil\u0117ra\u0161tis Nr. 2\u201c yra objektas \u2013 padidinto mastelio balionas, pakylantis ir krintantis, jam b\u016bdingas efemeri\u0161kumas.\nNaudoji ne\u012fprastas med\u017eiagas. Tavo objektai yra dideli balionai i\u0161 tvirtos med\u017eiagos, juos priverti jud\u0117ti. \nTai ne visai daiktai, tai \u2013 mintys, vaizdiniai ir prisiminimai apie \u0161iuos daiktus. Ne\u017einojau, ar man pavyks sumanym\u0105 \u012fgyvendinti, ar \u012fmanoma pagaminti tok\u012f didel\u012f balion\u0105 i\u0161 tvirtos med\u017eiagos, kad jis nesusprogt\u0173. Balstog\u0117je radau fantasti\u0161k\u0105 balion\u0173 gamykl\u0105, kurioje buvo sukurta technologija, leid\u017eianti tok\u012f daikt\u0105 pagaminti. Prisiminimo negali pavaizduoti naudodamas tvirtas med\u017eiagas, pavyzd\u017eiui, med\u012f. Prisiminimai n\u0117ra pastov\u016bs, jie atsiranda, bli\u016bk\u0161ta, ma\u017e\u0117ja, visai kaip manieji oro pripildyti balionai.\nSavo projekte su Joanna Rajkowska \u201eMaya Gordon va\u017eiuoja \u012f Cho\u017euv\u0105\u201c ie\u0161kojai vietos, kur gimei. Ar tai buvo bandymas susidurti su prisiminimais, rasti savo \u0161aknis?\nMane su\u017eav\u0117jo \u0161i id\u0117ja, ta\u010diau ne\u017einojau, kas man\u0119s laukia. Po to projekto jau\u010diausi nusivylusi. Man patinka Joanna Rajkowska, gerbiu jos men\u0105, geb\u0117jim\u0105 sunkiai dirbti ir pasiekti puiki\u0173 rezultat\u0173. Gimiau Cho\u017euve, bet neturiu joki\u0173 prisiminim\u0173, susijusi\u0173 su mano pirmaisiais namais. Kai su Joanna nuvykome \u012f t\u0105 miest\u0105, nesugeb\u0117jau rasti namo. Galiausiai radau j\u012f su \u017dyd\u0173 istorijos instituto pagalba. Ta\u010diau jau po to, kai filmas buvo sumontuotas. \u0160i kelion\u0117 neatne\u0161\u0117 nieko naujo \u012f mano praeities ir Lenkijos suvokim\u0105. Bet Var\u0161uva man buvo ir yra svarbi vieta.\nDarbas \u201eKas tu?\u201c taip pat yra balionas. Stiprus k\u016brinys.\nKai Lenkijoje \u012f vald\u017ei\u0105 at\u0117jo de\u0161ini\u0173j\u0173 partija \u201eTeis\u0117 ir teisingumas\u201c, pasikeit\u0117 ir meninink\u0173 pad\u0117tis. Tapo sunkiau i\u0161 Kult\u016bros ministerijos gauti pinig\u0173 k\u016briniams, kurie nei\u0161rei\u0161kia konservatyvi\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173. Tuo metu dingtel\u0117jo, kad b\u016bt\u0173 \u012fdomu panaudoti nacionalinius simbolius. Taigi, pagalvojau, turite balt\u0105j\u012f erel\u012f. Ar gali b\u016bti kas nors tauti\u0161kesnio ir konservatyvesnio u\u017e simbol\u012f i\u0161 herbo? Prisimenu vaikyst\u0117je da\u017enai kartojam\u0105 eil\u0117ra\u0161t\u012f: \u201eKas esi, ma\u017easis lenke, juk erelis tavo \u017eenklas?..\u201c Mok\u0117jau j\u012f mintinai. \nTa\u010diau tai ne tas stiprus erelis i\u0161 tautinio herbo, tavo erelis krenta ir kyla. \u0160is ciklas kartojasi iki begalyb\u0117s.\nJis ne tik silpnas, geriau \u012fsi\u017ei\u016br\u0117jus galima \u012f\u017evelgti daugyb\u0119 \u012fvairi\u0173 konotacij\u0173. Erelis didelis, ta\u010diau pripildytas oro. Atrodo kaip did\u017eiulis stiprus pauk\u0161tis, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kartkart\u0117mis praranda j\u0117gas. Jis sunkiai pakyla, bet v\u0117l krenta \u017eemyn, o kai atrodo, kad jau niekas jo nebei\u0161gelb\u0117s, jis v\u0117l prisipildo. \u0160is judesys man labai svarbus. Erelis yra stipryb\u0117s simbolis, mano erelis irgi stengiasi b\u016bti stiprus.\nKai kurie tavo darbai yra apie Izrael\u012f. Savo paveiksl\u0173 serijoje vaizduoji Taboro kaln\u0105 Izraelyje. Ar jis tau svarbi vieta?\nTaboro kalnas yra vienas i\u0161 mano vizualinio \u017eodyno element\u0173. Kra\u0161tovaizdis su Taboro kalnu \u012fsimin\u0117 kaip ypatinga vieta. \u0160is kalnas atsiranda kai kuriuose mano darbuose ir erdvini\u0173 instaliacij\u0173 projektuose. Man jis yra galios ir stipryb\u0117s simbolis.\nTaboro kalno kra\u0161tovaizd\u012f u\u017ekloji kitais vaizdais, \u200b\u200bpavyzd\u017eiui, savo atvaizdu i\u0161 vaikyst\u0117s. K\u0105 nori tuo pasakyti?\nNupie\u0161iau Taboro kaln\u0105 ir ant jo u\u017ed\u0117jau vaikyst\u0117s nuotrauk\u0105, t\u0117vo daryt\u0105 Du\u0161nikos Zdrujuje prie sanatorijos, kurioje praleidome atostogas. \u0160okin\u0117jau laiptais, o fone dunksojo akmeninis rutulys. Nuotraukoje iliuzi\u0161kai atrodo, tarsi \u0161ok\u010diau nuo tuo rutulio. T\u0105 akimirk\u0105 prisimenu kaip vien\u0105 i\u0161 laimingiausi\u0173. Mano prisiminimai gula ant tikrov\u0117s.\nAr sulaukei tokios akimirkos, kai pasijutai esanti nebe migrant\u0117 ir Izraelis tapo tavo namais? \nLaikui b\u0117gant pripratau prie gyvenimo \u0161ioje \u0161alyje. Ta\u010diau niekada nejau\u010diau, kad tai mano \u0161alis. I\u0161 ties\u0173 tik Jeruzal\u0117s dail\u0117s akademijoje pasijutau kaip namie. Staiga supratau, kad aplinkiniai \u017emon\u0117s pana\u0161\u016bs \u012f mane.\nOlandijoje gyveni ilgiausiai. Ar tapatiniesi su \u0161ia \u0161alimi?\nVisi\u0161kai ne. Olandija man\u0119s netrauk\u0117, neplanavau \u010dia gyventi. Nedaug dalyk\u0173 gyvenime esu planavusi, ir Olandijoje atsid\u016briau atsitiktinai. \u012esimyl\u0117jau oland\u0105, o jis atsive\u017e\u0117 mane \u012f savo \u0161al\u012f. Kelerius metus gyvenome Italijoje, nes jis ten dirbo. Kai i\u0161siskyr\u0117me, gr\u012f\u017eau \u012f Olandij\u0105, nes \u010dia jau buvau susitvarkiusi gyvenim\u0105 ir tur\u0117jau but\u0105. Olandai man padar\u0117 daug gero. Miela \u0161alis gyventi, ir tiek. Mano butas Olandijoje yra mano namai.\nTa\u010diau visada ilg\u0117jausi Var\u0161uvos. Vaikyst\u0117je sapnuodavau, kad keliauju liftu skersai vis\u0105 \u017dem\u0117s rutul\u012f, nes man atrod\u0117, kad Lenkija yra kitoje rutulio pus\u0117je. Pakildavau \u0161iuo liftu iki m\u016bs\u0173 buto Var\u0161uvoje ir tada pasijusdavau namuose. Vaikyst\u0117je negal\u0117jau suprasti, kod\u0117l visa tai nutiko ir kaip \u0161itaip susiklost\u0117, kad tur\u0117jau i\u0161vykti i\u0161 Lenkijos. Abu t\u0117vai buvo tikri Lenkijos patriotai. T\u0117vas kariavo u\u017e Lenkij\u0105, du kartus buvo su\u017eeistas ir gal\u0117jo parva\u017eiuoti namo, ta\u010diau nusprend\u0117 gr\u012f\u017eti \u012f front\u0105. T\u0117vai neabe\u00adjojo, kad po \u0161io baisaus karo daugiau jokio karo nebebus. Jie tik\u0117jo, kad gyvens laisvoje \u0161alyje, tik\u0117jo lygyb\u0117s pa\u017eadu. Ir nieko i\u0161 to nebeliko. \u012e Lenkij\u0105 atvykau jau suaugusi, savo noru. Nieko nesitik\u0117jau i\u0161 \u0161ios \u0161alies. \u010cia sutikau nuostabi\u0173 \u017emoni\u0173, meninink\u0173 ir draug\u0173.\nTavo tautin\u0117 tapatyb\u0117 komplikuota, turi skirtingas t\u0117vynes. Ta\u010diau ar pasakytum apie kuri\u0105 nors i\u0161 t\u0173 \u0161ali\u0173, kad tai tavo t\u0117vyn\u0117?\nTokiomis kategorijomis nem\u0105stau. Lenkija mane atst\u016bm\u0117, Izraelyje nesijau\u010diau esanti savo vietoje, Olandija buvo atsitiktinis pasirinkimas. Negal\u0117\u010diau pasakyti, kad kuri nors i\u0161 \u0161i\u0173 \u0161ali\u0173 yra mano t\u0117vyn\u0117. Laikui b\u0117gant pajutau, kad esu prisiri\u0161usi prie Izraelio. Da\u017enai b\u016bnu Lenkijoje. Man ten patinka. Patinka ir mano butas Olandijoje, \u010dia gr\u012f\u017etu. Bet savos t\u0117vyn\u0117s neturiu.\nTa\u010diau savo k\u016briniuose vis gr\u012f\u017eti \u012f Lenkij\u0105, dirbi su atmintimi, transformuoji j\u0105 \u012f men\u0105.\nD\u0117l migracijos praradau vaikyst\u0119. Buvau atpl\u0117\u0161ta nuo savo \u0161akn\u0173. I\u0161 Lenkijos mus i\u0161st\u016bm\u0117, o Izraelyje m\u016bs\u0173 \u0161aknys netur\u0117jo u\u017e ko u\u017esikabinti. Mano \u0161aknys \u2013 tai mano atmintis ir i\u0161 jos i\u0161augantis menas.\nVert\u0117 Eugenijus Ali\u0161anka\n*\nMaya Gordon\u00a0gim\u0117 1947 m. Cho\u017euve. B\u016bdama 10 met\u0173 emigravo \u012f Izrael\u012f, o 8 de\u0161imtmetyje persik\u0117l\u0117 gyventi \u012f Nyderlandus. Baig\u0117 Jeruzal\u0117s Becalelio men\u0173 ir amat\u0173 mokykl\u0105 bei podiplomines studijas Harlemo \u201eAteliers \u201963\u201c ir Mastrichto Jano van Eycko akademijoje. Gyvena Amsterdame, Tel Avive ir Var\u0161uvoje. Sureng\u0117 nema\u017eai personalini\u0173 bei dalyvavo daugelyje grupini\u0173 parod\u0173. \nNuotraukoje: M. Gordon su savo skulpt\u016bra \u201eK\u0117d\u0117\u201c i\u0161 serijos \u201eKiparisai\u201c (1980). Barteko Zabielskio nuotrauka (Lenkijos \u0161iuolaikinio meno fondas)."},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/02\/10\/maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis\/#primaryimage","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/02\/1-MayaGordon_BartekZabielski_03.jpg","contentUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/02\/1-MayaGordon_BartekZabielski_03.jpg","width":1333,"height":2000},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/02\/10\/maya-gordon-mano-saknys-yra-mano-atmintis\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Maya Gordon: \u201eMano \u0161aknys yra mano atmintis\u201c"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/","name":"Instytut Polski w Wilnie","description":"Instytuty Polskie","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"pl-PL"},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c","name":"strielkunasr","image":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/","url":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g","contentUrl":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g","caption":"strielkunasr"},"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/strielkunasr\/"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6972","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/users\/179"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6972"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6972\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6993,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6972\/revisions\/6993"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6973"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6972"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6972"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6972"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}