{"id":7073,"date":"2025-03-05T11:49:08","date_gmt":"2025-03-05T10:49:08","guid":{"rendered":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?p=7073"},"modified":"2025-03-05T11:51:12","modified_gmt":"2025-03-05T10:51:12","slug":"karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/03\/05\/karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija\/","title":{"rendered":"\u201eKaralius Rod\u017eeris\u201c, arba lenki\u0161kas-ukrainieti\u0161kas sapnas apie Sicilij\u0105"},"content":{"rendered":"\n

Ne\u017einantiems vienos garsiausi\u0173 pasaulyje lenki\u0161k\u0173 oper\u0173 atsiradimo istorijos savoti\u0161ku netik\u0117tumu gali b\u016bti jos ukrainieti\u0161ka kilm\u0117. Taip pat j\u0105 verta priminti, kadangi baland\u017eio 5 dien\u0105 Klaip\u0117doje bus rodomas Gdansko Baltijos operos pastatytas spektaklis, kuriame, kas \u012fdomu, pasirodys ir i\u0161 Ukrainos kil\u0119 atlik\u0117jai.<\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\"\"
Operos \u201eKaralius Rod\u017eeris\u201c scena. Fot. Krzysztof Mystkowski (Gdansko Baltijos opera)<\/sub><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n

\u0160i istorija buvo sumanyta ir natomis aptaisyta daugiau kaip prie\u0161 100 met\u0173 kov\u0173 apimtoje Ukrainoje, tiksliau \u2013 Jelizavetgrade (dabar Kropyvnyckis), kuriame 1918 m. gyveno 36-metis, bet jau garsus kompozitorius Karolis Szymanowskis. \u0160iek tiek anks\u010diau, per bol\u0161evik\u0173 revoliucij\u0105, jo \u0161eima prarado savo gimt\u0105j\u012f Tymo\u0161ivkos dvar\u0105 ir kaimyninis Jelizavetgradas Szymanowskiams tapo laikinu prieglobs\u010diu prie\u0161 galutinai persikeliant \u012f Lenkij\u0105. \u0160iame mieste vasar\u0105 leido ir 21-metis kompozitoriaus pusbrolis Jaros\u0142awas Iwaszkiewiczius, anuomet dar tik pradedantis poetas, kuris taip pat netrukus nuo karo suirut\u0117s paspruko \u012f Var\u0161uv\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u0160i\u0173dviej\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 keliai jau daug kart\u0173 buvo susikirt\u0119. Iwaszkiewiczius, gim\u0119s kaimyniniame Kalnyke ir mokslus krimt\u0119s Jelizavetgrade, da\u017enai lank\u0117si Tymo\u0161ivkos dvare, kuriame tvyrojo nepaprastai meni\u0161ka atmosfera. Savo prisiminimuose jis apra\u0161o nuolatines kalbas apie literat\u016br\u0105, kartu kuriamas teatro ir operos vaidinim\u0173 scenas ir vis\u0173 pirma \u2013 grojim\u0105 garsiuoju Szymanowski\u0173 fortepijonu, tuo pa\u010diu, kur\u012f netrukus bol\u0161evik\u0173 minia nuskandino prie namo esan\u010dioje k\u016bdroje. \u0160iuose prisiminimuose ne kart\u0105 minimas ne tik kompozitorius, bet ir jo sesuo Stanis\u0142awa Szymanowska, v\u0117liau tapusi garsia operos dainininke.<\/p>\n\n\n\n

Nenuostabu, kad i\u0161 \u0161ios draugyst\u0117s ir bendr\u0173 interes\u0173 gal\u0173 gale gim\u0117 meninis projektas, t. y. Karolio sukomponuota opera, kuriai, kad ir remdamasis vyresnio pusbrolio vizija, libret\u0105 para\u0161\u0117 Jaros\u0142awas. Jos atspirties ta\u0161ku tapo Szymanowskio pasakojimai apie jo keliones \u012f Italij\u0105, tiksliau \u2013 \u012f Sicilij\u0105, kuri jam paliko did\u017eiul\u012f \u012fsp\u016bd\u012f ne tik antikinio meno, bet ir viduram\u017ei\u0173 meno paminklais, liudijan\u010diais persipynusias \u012fvairias kult\u016bras. B\u016btent pamat\u0119s graik\u0173 kult\u016bros paminklus, suk\u016br\u0117 miniati\u016bras fortepijonui ir smuikui \u201eMitai\u201c, taip pat garsi\u0105sias \u201eMetopes\u201c ir \u201eKaukes\u201c.<\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\"\"
Olga Pasiecznik (Roksana), Andrzej Lampert (Piemuo). Fot. Krzysztof Mystkowski (Gdansko Baltijos opera)<\/sub><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n

Ta\u010diau kompozitorius \u017eav\u0117josi ir Ryt\u0173 menu, kurio p\u0117dsak\u0173 rado ir Sicilijoje bei kur\u012f pasitelk\u0117 kurdamas \u201eKarali\u0173 Rod\u017eer\u012f\u201c, pavyzd\u017eiui, kupin\u0105 rytieti\u0161k\u0173 motyv\u0173 garsi\u0105j\u0105 Roksanos arij\u0105. Be to, prie\u0161 kelerius metus buvo para\u0161\u0119s arab\u0173 ir pers\u0173 poezijos \u012fkv\u0117ptas \u201eHafizo meil\u0117s dainas\u201c, o 1918 m. baig\u0117 darb\u0105 prie \u201eApkvai\u0161usio muezino dain\u0173\u201c. Visa tai idealiai der\u0117jo prie Iwaszkiewicziaus vaizduot\u0117s ir jausenos, jo k\u016bryboje tuo metu taip pat vyravo Ryt\u0173 ir Vidur\u017eemio j\u016bros temos. Ne\u017einia, ar abiej\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 estetizuojan\u010dios vaizduot\u0117s kelion\u0117 \u012f senuosius laikus, tolimus kra\u0161tus ir fantasti\u0161kas istorijas buvo sunkios karo ir revoliucijos tikrov\u0117s, kuri\u0105 Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje i\u0161gyveno Ukraina, rezultatas, ta\u010diau tikrai jos \u012ftakos neigti negalima. Taip jau yra, kad ni\u016briais ir nesaugiais laikais m\u0117giname mintimis persikelti \u012f visi\u0161kai kitok\u012f pasaul\u012f \u2013 \u0161vies\u0173, saug\u0173 ir draugi\u0161k\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u0160itaip atsirado operos istorija, \u012fkv\u0117pta tikros asmenyb\u0117s \u2013 Sicilijos karaliaus Rod\u017eerio II, viduram\u017ei\u0173 valdovo, gars\u0117jusio tolerancija, svajojusio sukurti ideali\u0105 karalyst\u0119, kurioje taikiai sugyvent\u0173 ir sudaryt\u0173 tobul\u0105 mozaik\u0105 \u012fvair\u016bs papro\u010diai, tradicijos ir religijos. Kompozitoriui ir libreto autoriui \u0161ios id\u0117jos buvo artimos, nes abu augo Ukrainoje, t. y. \u012fvairi\u0173 kult\u016br\u0173, kalb\u0173 ir tradicij\u0173 sand\u016broje, lenk\u0173 dvaruose, kuriuose puosel\u0117ta auk\u0161toji kult\u016bra ir kurie buvo atviri Europoje ir pasaulyje vyraujan\u010dioms tendencijoms. 1918 m. jau buvo ai\u0161ku, kad tokia Ukraina nueina \u012f u\u017emar\u0161t\u012f ir art\u0117ja nauji, barbari\u0161ki laikai ir gr\u0117smingi istorijos s\u016bkuriai. \u0160i \u0161imtme\u010dius kar\u0173 ir nelaimi\u0173 kankinta, bet nepaprastai derlinga ir spalvinga \u0161alis, vadinta \u201eEuropos svirnu\u201c, visada u\u017eaugindavo ne tik puik\u0173 derli\u0173, bet ir i\u0161kilius k\u016br\u0117jus, tarp j\u0173 ir lenk\u0173 kult\u016bros atstovus. To nereik\u0117t\u0173 pamir\u0161ti klausantis \u201eKaraliaus Rod\u017eerio\u201c ir kalbant apie jo tarptautin\u0119 s\u0117km\u0119, k\u016brinys, nors vis dar n\u0117ra deramai \u012fvertintas, priskiriamas prie XX a. reik\u0161mingiausi\u0173 Europos oper\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\u0160\u012f tiek muzikine, tiek literat\u016brine prasme sud\u0117ting\u0105, ta\u010diau nepaprastai original\u0173 k\u016brin\u012f galima interpretuoti \u012fvairiai. Kai kas \u201eKarali\u0173 Rod\u017eer\u012f\u201c netgi laiko pirm\u0105ja muzikos istorijoje \u201egenderine\u201c opera. \u0160iuo keliu nu\u0117jo neseniai Ko\u0161ic\u0117s nacionaliniame teatre premjer\u0105 parod\u0119 slovak\u0173 k\u016br\u0117jai, suk\u0117l\u0119 nema\u017e\u0105 \u0161urmul\u012f pasitelkdami pamir\u0161tus akivaizd\u017ei\u0105 homoerotin\u0119 potekst\u0119 turin\u010dius Szymanowskio eil\u0117ra\u0161\u010dius ir pateikdami b\u016btent toki\u0105 Rod\u017eerio ir Roksanos santuokos kriz\u0117s prie\u017east\u012f. \u0160iek tiek skandalingas, bet labai eleganti\u0161kas ir stilingas 2022 m. Antono Poren\u010dio re\u017eisuotas vaidinimas, kuriame pagrindines partijas atliko Micha\u0142as Partyka ir jaunas kroat\u0173 sopranas Gabriela Hr\u017eejnak, patiko ne tik Ko\u0161ic\u0117s, bet ir tarptautini\u0173 festivali\u0173 Bratislavoje, Budape\u0161te ir Prahoje publikai. J\u0105, anks\u010diau negird\u0117jusi\u0105 \u0161io k\u016brinio, taip pat su\u017eav\u0117jo ir muzika. Itin patiko I veiksm\u0105 pradedantys chorai, primenantys ba\u017enytines giesmes, min\u0117ta Roksanos arija bei darnioje Rod\u017eerio karalyst\u0117je s\u0105my\u0161\u012f suk\u0117lusio paslaptingo Piemens su\u017eav\u0117tos minios ekscentri\u0161ki \u0161okiai. Daugeliui kilo klausimas, kas i\u0161 ties\u0173 tas keistas atvyk\u0117lis ir kod\u0117l juo susi\u017eavi tiek daug \u017emoni\u0173. \u0160is klausimas nepaprastai aktualus ir m\u016bs\u0173 laikais, kai i\u0161 niekur atsiranda \u012fvairaus plauko stabai ir abejotini autoritetai.<\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\"\"
Operos \u201eKaralius Rod\u017eeris\u201c scena. Fot. Krzysztof Mystkowski (Gdansko Baltijos opera)<\/sub><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n

\u012edomu, koki\u0105 \u201eKaraliaus Rod\u017eerio\u201c interpretacij\u0105 \u012f Klaip\u0117d\u0105 atve\u0161 Baltijos opera. Labiau tradicin\u012f ar su\u0161iuolaikint\u0105 spektakl\u012f? Ar sukels skandal\u0105? \u017dinoma tik viena, kad Lietuvoje dainuos gars\u016bs solistai. Be abejo, vakaro \u017evaig\u017ede bus pasaulinio garso ukrainie\u010di\u0173 kilm\u0117s lenk\u0173 sopranas Olga Pasiecznik (Pasichnyk), laikoma geriausia Roksanos vaidmens atlik\u0117ja pasaulyje. Rod\u017eer\u012f \u012fk\u016bnys puikus baritonas Leszekas Skra, o did\u017eiausi\u0105 smalsum\u0105 kelia Andrzejaus Lemperto pasirodymas. Nema\u017eai \u017emoni\u0173 prisimena, kaip jis, b\u016bdamas paauglys, prie\u0161 daugel\u012f met\u0173 be konkurencijos tapo televizijos laidos \u201eSzansa na sukces\u201c nugal\u0117toju, sudainav\u0119s Marylios Rodowicz dain\u0105. Dabar jis, baig\u0119s operinio dainavimo studijas, gr\u012f\u017eta \u012f scen\u0105 kaip subrend\u0119s artistas ir vienas \u012fdomiausi\u0173 lenk\u0173 tenor\u0173, vis dar tur\u0117damas jaunatvi\u0161ko \u017eavesio, kuris nepaprastai tinka Piemens vaidmeniui. Orkestrui diriguos i\u0161 Ukrainos kil\u0119s Yaroslavas Shemetas, vos 28-eri\u0173 Katovic\u0173 Silezijos filharmonijos meno direktorius ir Baltijos operos muzikos direktorius, kuriam prie\u0161 akis puiki tarptautin\u0117 dirigento karjera.<\/p>\n\n\n\n

M\u016bs\u0173 laukia reik\u0161mingas meno \u012fvykis, \u012ftrauktas \u012f Lenkijos pirmininkavimui ES Tarybai skirt\u0173 rengini\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Kvie\u010diame!<\/p>\n\n\n\n

Piotr Drobniak<\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n

Karol Szymanowski \u201eKaralius Rod\u017eeris\u201c, 3 veiksm\u0173 opera<\/p>\n\n\n\n

Libreto autorius: Jaros\u0142aw Iwaszkiewicz, kartu su kompozitoriumi<\/p>\n\n\n\n

Pirmasis pastatymas: 1926 m., Var\u0161uva<\/p>\n\n\n\n

Gdansko Baltijos operos premjera: 2022 m. spalio 1 d. Re\u017eisierius: Romuald Wicza-Pokojski<\/p>\n\n\n\n

Vaidinimas Klaip\u0117dos valstybiniame muzikiniame teatre: 2025 m. baland\u017eio 5 d. 18.30 val.<\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n

Renginys organizuojamas dviem teatrams bendradarbiaujant pagal program\u0105 \u201e\u012ekvepianti kult\u016bra\u201c, kuria siekiama populiarinti \u012fdomiausius lenk\u0173 kult\u016bros rei\u0161kinius u\u017esienyje. Finansuojama Lenkijos Respublikos kult\u016bros ir nacionalinio paveldo ministerijos l\u0117\u0161omis pagal program\u0105 \u201e\u012ekvepianti kult\u016bra\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Partneriai: Klaip\u0117dos valstybinis muzikinis teatras, Lenkijos institutas Vilniuje.<\/p>\n\n\n\n

Vaidinimas \u012ftrauktas \u012f Lenkijos pirmininkavimui ES Tarybai skirt\u0173 rengini\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Bilietus galite \u012fsigyti Klaip\u0117dos valstybinio muzikinio teatro kasoje ir svetain\u0117je<\/a>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ne\u017einantiems vienos garsiausi\u0173 pasaulyje lenki\u0161k\u0173 oper\u0173 atsiradimo istorijos savoti\u0161ku netik\u0117tumu gali b\u016bti jos ukrainieti\u0161ka kilm\u0117. Taip pat j\u0105 verta priminti, kadangi baland\u017eio 5 dien\u0105 Klaip\u0117doje bus rodomas Gdansko Baltijos operos pastatytas spektaklis, kuriame, kas \u012fdomu, pasirodys ir i\u0161 Ukrainos kil\u0119 atlik\u0117jai. \u0160i istorija buvo sumanyta ir natomis aptaisyta daugiau kaip prie\u0161 100 met\u0173 kov\u0173 apimtoje […]<\/p>\n","protected":false},"author":179,"featured_media":7074,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[25,13,29],"tags":[],"class_list":["post-7073","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-muzika","category-renginiai","category-teatras"],"yoast_head":"\n\u201eKaralius Rod\u017eeris\u201c, arba lenki\u0161kas-ukrainieti\u0161kas sapnas apie Sicilij\u0105 - Instytut Polski w Wilnie<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/03\/05\/karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"pl_PL\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"\u201eKaralius Rod\u017eeris\u201c, arba lenki\u0161kas-ukrainieti\u0161kas sapnas apie Sicilij\u0105 - Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"Ne\u017einantiems vienos garsiausi\u0173 pasaulyje lenki\u0161k\u0173 oper\u0173 atsiradimo istorijos savoti\u0161ku netik\u0117tumu gali b\u016bti jos ukrainieti\u0161ka kilm\u0117. Taip pat j\u0105 verta priminti, kadangi baland\u017eio 5 dien\u0105 Klaip\u0117doje bus rodomas Gdansko Baltijos operos pastatytas spektaklis, kuriame, kas \u012fdomu, pasirodys ir i\u0161 Ukrainos kil\u0119 atlik\u0117jai. \u0160i istorija buvo sumanyta ir natomis aptaisyta daugiau kaip prie\u0161 100 met\u0173 kov\u0173 apimtoje […]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/03\/05\/karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2025-03-05T10:49:08+00:00\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2025-03-05T10:51:12+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/03\/Cover_Krol-Roger-z-Opery-Baltyckiej-LT-scaled.jpg\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"2560\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"1440\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/jpeg\" \/>\n<meta name=\"author\" content=\"strielkunasr\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Napisane przez\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"strielkunasr\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Szacowany czas czytania\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"7 minut\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"event\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/03\/05\/karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija\/\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/03\/05\/karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija\/\",\"name\":\"\u201eKaralius Rod\u017eeris\u201c, arba lenki\u0161kas-ukrainieti\u0161kas sapnas apie Sicilij\u0105\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/03\/05\/karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija\/#primaryimage\"},\"image\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/03\/Cover_Krol-Roger-z-Opery-Baltyckiej-LT-scaled.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/03\/Cover_Krol-Roger-z-Opery-Baltyckiej-LT-300x169.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/03\/Cover_Krol-Roger-z-Opery-Baltyckiej-LT-1024x576.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/03\/Cover_Krol-Roger-z-Opery-Baltyckiej-LT-scaled.jpg\"],\"thumbnailUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/03\/Cover_Krol-Roger-z-Opery-Baltyckiej-LT-scaled.jpg\",\"datePublished\":\"2025-03-05T10:49:08+02:00\",\"dateModified\":\"2025-03-05T10:51:12+02:00\",\"author\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c\"},\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/03\/05\/karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/03\/05\/karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija\/\"]}],\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"startDate\":\"2025-04-05\",\"endDate\":\"2025-04-05\",\"eventStatus\":\"EventScheduled\",\"eventAttendanceMode\":\"OfflineEventAttendanceMode\",\"location\":{\"@type\":\"place\",\"name\":\"\",\"address\":\"\",\"geo\":{\"@type\":\"GeoCoordinates\",\"latitude\":\"\",\"longitude\":\"\"}},\"description\":\"Ne\u017einantiems vienos garsiausi\u0173 pasaulyje lenki\u0161k\u0173 oper\u0173 atsiradimo istorijos savoti\u0161ku netik\u0117tumu gali b\u016bti jos ukrainieti\u0161ka kilm\u0117. Taip pat j\u0105 verta priminti, kadangi baland\u017eio 5 dien\u0105 Klaip\u0117doje bus rodomas Gdansko Baltijos operos pastatytas spektaklis, kuriame, kas \u012fdomu, pasirodys ir i\u0161 Ukrainos kil\u0119 atlik\u0117jai.\\n\u0160i istorija buvo sumanyta ir natomis aptaisyta daugiau kaip prie\u0161 100 met\u0173 kov\u0173 apimtoje Ukrainoje, tiksliau \u2013 Jelizavetgrade (dabar Kropyvnyckis), kuriame 1918 m. gyveno 36-metis, bet jau garsus kompozitorius Karolis Szymanowskis. \u0160iek tiek anks\u010diau, per bol\u0161evik\u0173 revoliucij\u0105, jo \u0161eima prarado savo gimt\u0105j\u012f Tymo\u0161ivkos dvar\u0105 ir kaimyninis Jelizavetgradas Szymanowskiams tapo laikinu prieglobs\u010diu prie\u0161 galutinai persikeliant \u012f Lenkij\u0105. \u0160iame mieste vasar\u0105 leido ir 21-metis kompozitoriaus pusbrolis Jaros\u0142awas Iwaszkiewiczius, anuomet dar tik pradedantis poetas, kuris taip pat netrukus nuo karo suirut\u0117s paspruko \u012f Var\u0161uv\u0105.\\n\u0160i\u0173dviej\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 keliai jau daug kart\u0173 buvo susikirt\u0119. Iwaszkiewiczius, gim\u0119s kaimyniniame Kalnyke ir mokslus krimt\u0119s Jelizavetgrade, da\u017enai lank\u0117si Tymo\u0161ivkos dvare, kuriame tvyrojo nepaprastai meni\u0161ka atmosfera. Savo prisiminimuose jis apra\u0161o nuolatines kalbas apie literat\u016br\u0105, kartu kuriamas teatro ir operos vaidinim\u0173 scenas ir vis\u0173 pirma \u2013 grojim\u0105 garsiuoju Szymanowski\u0173 fortepijonu, tuo pa\u010diu, kur\u012f netrukus bol\u0161evik\u0173 minia nuskandino prie namo esan\u010dioje k\u016bdroje. \u0160iuose prisiminimuose ne kart\u0105 minimas ne tik kompozitorius, bet ir jo sesuo Stanis\u0142awa Szymanowska, v\u0117liau tapusi garsia operos dainininke.\\nNenuostabu, kad i\u0161 \u0161ios draugyst\u0117s ir bendr\u0173 interes\u0173 gal\u0173 gale gim\u0117 meninis projektas, t. y. Karolio sukomponuota opera, kuriai, kad ir remdamasis vyresnio pusbrolio vizija, libret\u0105 para\u0161\u0117 Jaros\u0142awas. Jos atspirties ta\u0161ku tapo Szymanowskio pasakojimai apie jo keliones \u012f Italij\u0105, tiksliau \u2013 \u012f Sicilij\u0105, kuri jam paliko did\u017eiul\u012f \u012fsp\u016bd\u012f ne tik antikinio meno, bet ir viduram\u017ei\u0173 meno paminklais, liudijan\u010diais persipynusias \u012fvairias kult\u016bras. B\u016btent pamat\u0119s graik\u0173 kult\u016bros paminklus, suk\u016br\u0117 miniati\u016bras fortepijonui ir smuikui \u201eMitai\u201c, taip pat garsi\u0105sias \u201eMetopes\u201c ir \u201eKaukes\u201c.\\nTa\u010diau kompozitorius \u017eav\u0117josi ir Ryt\u0173 menu, kurio p\u0117dsak\u0173 rado ir Sicilijoje bei kur\u012f pasitelk\u0117 kurdamas \u201eKarali\u0173 Rod\u017eer\u012f\u201c, pavyzd\u017eiui, kupin\u0105 rytieti\u0161k\u0173 motyv\u0173 garsi\u0105j\u0105 Roksanos arij\u0105. Be to, prie\u0161 kelerius metus buvo para\u0161\u0119s arab\u0173 ir pers\u0173 poezijos \u012fkv\u0117ptas \u201eHafizo meil\u0117s dainas\u201c, o 1918 m. baig\u0117 darb\u0105 prie \u201eApkvai\u0161usio muezino dain\u0173\u201c. Visa tai idealiai der\u0117jo prie Iwaszkiewicziaus vaizduot\u0117s ir jausenos, jo k\u016bryboje tuo metu taip pat vyravo Ryt\u0173 ir Vidur\u017eemio j\u016bros temos. Ne\u017einia, ar abiej\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 estetizuojan\u010dios vaizduot\u0117s kelion\u0117 \u012f senuosius laikus, tolimus kra\u0161tus ir fantasti\u0161kas istorijas buvo sunkios karo ir revoliucijos tikrov\u0117s, kuri\u0105 Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje i\u0161gyveno Ukraina, rezultatas, ta\u010diau tikrai jos \u012ftakos neigti negalima. Taip jau yra, kad ni\u016briais ir nesaugiais laikais m\u0117giname mintimis persikelti \u012f visi\u0161kai kitok\u012f pasaul\u012f \u2013 \u0161vies\u0173, saug\u0173 ir draugi\u0161k\u0105.\\n\u0160itaip atsirado operos istorija, \u012fkv\u0117pta tikros asmenyb\u0117s \u2013 Sicilijos karaliaus Rod\u017eerio II, viduram\u017ei\u0173 valdovo, gars\u0117jusio tolerancija, svajojusio sukurti ideali\u0105 karalyst\u0119, kurioje taikiai sugyvent\u0173 ir sudaryt\u0173 tobul\u0105 mozaik\u0105 \u012fvair\u016bs papro\u010diai, tradicijos ir religijos. Kompozitoriui ir libreto autoriui \u0161ios id\u0117jos buvo artimos, nes abu augo Ukrainoje, t. y. \u012fvairi\u0173 kult\u016br\u0173, kalb\u0173 ir tradicij\u0173 sand\u016broje, lenk\u0173 dvaruose, kuriuose puosel\u0117ta auk\u0161toji kult\u016bra ir kurie buvo atviri Europoje ir pasaulyje vyraujan\u010dioms tendencijoms. 1918 m. jau buvo ai\u0161ku, kad tokia Ukraina nueina \u012f u\u017emar\u0161t\u012f ir art\u0117ja nauji, barbari\u0161ki laikai ir gr\u0117smingi istorijos s\u016bkuriai. \u0160i \u0161imtme\u010dius kar\u0173 ir nelaimi\u0173 kankinta, bet nepaprastai derlinga ir spalvinga \u0161alis, vadinta \u201eEuropos svirnu\u201c, visada u\u017eaugindavo ne tik puik\u0173 derli\u0173, bet ir i\u0161kilius k\u016br\u0117jus, tarp j\u0173 ir lenk\u0173 kult\u016bros atstovus. To nereik\u0117t\u0173 pamir\u0161ti klausantis \u201eKaraliaus Rod\u017eerio\u201c ir kalbant apie jo tarptautin\u0119 s\u0117km\u0119, k\u016brinys, nors vis dar n\u0117ra deramai \u012fvertintas, priskiriamas prie XX a. reik\u0161mingiausi\u0173 Europos oper\u0173.\\n\u0160\u012f tiek muzikine, tiek literat\u016brine prasme sud\u0117ting\u0105, ta\u010diau nepaprastai original\u0173 k\u016brin\u012f galima interpretuoti \u012fvairiai. Kai kas \u201eKarali\u0173 Rod\u017eer\u012f\u201c netgi laiko pirm\u0105ja muzikos istorijoje \u201egenderine\u201c opera. \u0160iuo keliu nu\u0117jo neseniai Ko\u0161ic\u0117s nacionaliniame teatre premjer\u0105 parod\u0119 slovak\u0173 k\u016br\u0117jai, suk\u0117l\u0119 nema\u017e\u0105 \u0161urmul\u012f pasitelkdami pamir\u0161tus akivaizd\u017ei\u0105 homoerotin\u0119 potekst\u0119 turin\u010dius Szymanowskio eil\u0117ra\u0161\u010dius ir pateikdami b\u016btent toki\u0105 Rod\u017eerio ir Roksanos santuokos kriz\u0117s prie\u017east\u012f. \u0160iek tiek skandalingas, bet labai eleganti\u0161kas ir stilingas 2022 m. Antono Poren\u010dio re\u017eisuotas vaidinimas, kuriame pagrindines partijas atliko Micha\u0142as Partyka ir jaunas kroat\u0173 sopranas Gabriela Hr\u017eejnak, patiko ne tik Ko\u0161ic\u0117s, bet ir tarptautini\u0173 festivali\u0173 Bratislavoje, Budape\u0161te ir Prahoje publikai. J\u0105, anks\u010diau negird\u0117jusi\u0105 \u0161io k\u016brinio, taip pat su\u017eav\u0117jo ir muzika. Itin patiko I veiksm\u0105 pradedantys chorai, primenantys ba\u017enytines giesmes, min\u0117ta Roksanos arija bei darnioje Rod\u017eerio karalyst\u0117je s\u0105my\u0161\u012f suk\u0117lusio paslaptingo Piemens su\u017eav\u0117tos minios ekscentri\u0161ki \u0161okiai. Daugeliui kilo klausimas, kas i\u0161 ties\u0173 tas keistas atvyk\u0117lis ir kod\u0117l juo susi\u017eavi tiek daug \u017emoni\u0173. \u0160is klausimas nepaprastai aktualus ir m\u016bs\u0173 laikais, kai i\u0161 niekur atsiranda \u012fvairaus plauko stabai ir abejotini autoritetai.\\n\u012edomu, koki\u0105 \u201eKaraliaus Rod\u017eerio\u201c interpretacij\u0105 \u012f Klaip\u0117d\u0105 atve\u0161 Baltijos opera. Labiau tradicin\u012f ar su\u0161iuolaikint\u0105 spektakl\u012f? Ar sukels skandal\u0105? \u017dinoma tik viena, kad Lietuvoje dainuos gars\u016bs solistai. Be abejo, vakaro \u017evaig\u017ede bus pasaulinio garso ukrainie\u010di\u0173 kilm\u0117s lenk\u0173 sopranas Olga Pasiecznik (Pasichnyk), laikoma geriausia Roksanos vaidmens atlik\u0117ja pasaulyje. Rod\u017eer\u012f \u012fk\u016bnys puikus baritonas Leszekas Skra, o did\u017eiausi\u0105 smalsum\u0105 kelia Andrzejaus Lemperto pasirodymas. Nema\u017eai \u017emoni\u0173 prisimena, kaip jis, b\u016bdamas paauglys, prie\u0161 daugel\u012f met\u0173 be konkurencijos tapo televizijos laidos \u201eSzansa na sukces\u201c nugal\u0117toju, sudainav\u0119s Marylios Rodowicz dain\u0105. Dabar jis, baig\u0119s operinio dainavimo studijas, gr\u012f\u017eta \u012f scen\u0105 kaip subrend\u0119s artistas ir vienas \u012fdomiausi\u0173 lenk\u0173 tenor\u0173, vis dar tur\u0117damas jaunatvi\u0161ko \u017eavesio, kuris nepaprastai tinka Piemens vaidmeniui. Orkestrui diriguos i\u0161 Ukrainos kil\u0119s Yaroslavas Shemetas, vos 28-eri\u0173 Katovic\u0173 Silezijos filharmonijos meno direktorius ir Baltijos operos muzikos direktorius, kuriam prie\u0161 akis puiki tarptautin\u0117 dirigento karjera.\\nM\u016bs\u0173 laukia reik\u0161mingas meno \u012fvykis, \u012ftrauktas \u012f Lenkijos pirmininkavimui ES Tarybai skirt\u0173 rengini\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Kvie\u010diame!\\nPiotr Drobniak\\nKarol Szymanowski \u201eKaralius Rod\u017eeris\u201c, 3 veiksm\u0173 opera\\nLibreto autorius: Jaros\u0142aw Iwaszkiewicz, kartu su kompozitoriumi\\nPirmasis pastatymas: 1926 m., Var\u0161uva\\nGdansko Baltijos operos premjera: 2022 m. spalio 1 d. Re\u017eisierius: Romuald Wicza-Pokojski\\nVaidinimas Klaip\u0117dos valstybiniame muzikiniame teatre: 2025 m. baland\u017eio 5 d. 18.30 val.\\nRenginys organizuojamas dviem teatrams bendradarbiaujant pagal program\u0105 \u201e\u012ekvepianti kult\u016bra\u201c, kuria siekiama populiarinti \u012fdomiausius lenk\u0173 kult\u016bros rei\u0161kinius u\u017esienyje. Finansuojama Lenkijos Respublikos kult\u016bros ir nacionalinio paveldo ministerijos l\u0117\u0161omis pagal program\u0105 \u201e\u012ekvepianti kult\u016bra\u201c.\\nPartneriai: Klaip\u0117dos valstybinis muzikinis teatras, Lenkijos institutas Vilniuje.\\nVaidinimas \u012ftrauktas \u012f Lenkijos pirmininkavimui ES Tarybai skirt\u0173 rengini\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Bilietus galite \u012fsigyti Klaip\u0117dos valstybinio muzikinio teatro kasoje ir svetain\u0117je.\"},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/03\/05\/karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija\/#primaryimage\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/03\/Cover_Krol-Roger-z-Opery-Baltyckiej-LT-scaled.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/03\/Cover_Krol-Roger-z-Opery-Baltyckiej-LT-scaled.jpg\",\"width\":2560,\"height\":1440},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/03\/05\/karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"\u201eKaralius Rod\u017eeris\u201c, arba lenki\u0161kas-ukrainieti\u0161kas sapnas apie Sicilij\u0105\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\",\"name\":\"Instytut Polski w Wilnie\",\"description\":\"Instytuty Polskie\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"pl-PL\"},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c\",\"name\":\"strielkunasr\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/\",\"url\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g\",\"contentUrl\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g\",\"caption\":\"strielkunasr\"},\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/strielkunasr\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"\u201eKaralius Rod\u017eeris\u201c, arba lenki\u0161kas-ukrainieti\u0161kas sapnas apie Sicilij\u0105 - Instytut Polski w Wilnie","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/03\/05\/karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija\/","og_locale":"pl_PL","og_type":"article","og_title":"\u201eKaralius Rod\u017eeris\u201c, arba lenki\u0161kas-ukrainieti\u0161kas sapnas apie Sicilij\u0105 - Instytut Polski w Wilnie","og_description":"Ne\u017einantiems vienos garsiausi\u0173 pasaulyje lenki\u0161k\u0173 oper\u0173 atsiradimo istorijos savoti\u0161ku netik\u0117tumu gali b\u016bti jos ukrainieti\u0161ka kilm\u0117. Taip pat j\u0105 verta priminti, kadangi baland\u017eio 5 dien\u0105 Klaip\u0117doje bus rodomas Gdansko Baltijos operos pastatytas spektaklis, kuriame, kas \u012fdomu, pasirodys ir i\u0161 Ukrainos kil\u0119 atlik\u0117jai. \u0160i istorija buvo sumanyta ir natomis aptaisyta daugiau kaip prie\u0161 100 met\u0173 kov\u0173 apimtoje […]","og_url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/03\/05\/karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija\/","og_site_name":"Instytut Polski w Wilnie","article_published_time":"2025-03-05T10:49:08+00:00","article_modified_time":"2025-03-05T10:51:12+00:00","og_image":[{"width":2560,"height":1440,"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/03\/Cover_Krol-Roger-z-Opery-Baltyckiej-LT-scaled.jpg","type":"image\/jpeg"}],"author":"strielkunasr","twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Napisane przez":"strielkunasr","Szacowany czas czytania":"7 minut"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"event","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/03\/05\/karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija\/","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/03\/05\/karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija\/","name":"\u201eKaralius Rod\u017eeris\u201c, arba lenki\u0161kas-ukrainieti\u0161kas sapnas apie Sicilij\u0105","isPartOf":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/03\/05\/karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija\/#primaryimage"},"image":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/03\/Cover_Krol-Roger-z-Opery-Baltyckiej-LT-scaled.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/03\/Cover_Krol-Roger-z-Opery-Baltyckiej-LT-300x169.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/03\/Cover_Krol-Roger-z-Opery-Baltyckiej-LT-1024x576.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/03\/Cover_Krol-Roger-z-Opery-Baltyckiej-LT-scaled.jpg"],"thumbnailUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/03\/Cover_Krol-Roger-z-Opery-Baltyckiej-LT-scaled.jpg","datePublished":"2025-03-05T10:49:08+02:00","dateModified":"2025-03-05T10:51:12+02:00","author":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c"},"breadcrumb":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/03\/05\/karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija\/#breadcrumb"},"inLanguage":"pl-PL","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/03\/05\/karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija\/"]}],"@context":"https:\/\/schema.org","startDate":"2025-04-05","endDate":"2025-04-05","eventStatus":"EventScheduled","eventAttendanceMode":"OfflineEventAttendanceMode","location":{"@type":"place","name":"","address":"","geo":{"@type":"GeoCoordinates","latitude":"","longitude":""}},"description":"Ne\u017einantiems vienos garsiausi\u0173 pasaulyje lenki\u0161k\u0173 oper\u0173 atsiradimo istorijos savoti\u0161ku netik\u0117tumu gali b\u016bti jos ukrainieti\u0161ka kilm\u0117. Taip pat j\u0105 verta priminti, kadangi baland\u017eio 5 dien\u0105 Klaip\u0117doje bus rodomas Gdansko Baltijos operos pastatytas spektaklis, kuriame, kas \u012fdomu, pasirodys ir i\u0161 Ukrainos kil\u0119 atlik\u0117jai.\n\u0160i istorija buvo sumanyta ir natomis aptaisyta daugiau kaip prie\u0161 100 met\u0173 kov\u0173 apimtoje Ukrainoje, tiksliau \u2013 Jelizavetgrade (dabar Kropyvnyckis), kuriame 1918 m. gyveno 36-metis, bet jau garsus kompozitorius Karolis Szymanowskis. \u0160iek tiek anks\u010diau, per bol\u0161evik\u0173 revoliucij\u0105, jo \u0161eima prarado savo gimt\u0105j\u012f Tymo\u0161ivkos dvar\u0105 ir kaimyninis Jelizavetgradas Szymanowskiams tapo laikinu prieglobs\u010diu prie\u0161 galutinai persikeliant \u012f Lenkij\u0105. \u0160iame mieste vasar\u0105 leido ir 21-metis kompozitoriaus pusbrolis Jaros\u0142awas Iwaszkiewiczius, anuomet dar tik pradedantis poetas, kuris taip pat netrukus nuo karo suirut\u0117s paspruko \u012f Var\u0161uv\u0105.\n\u0160i\u0173dviej\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 keliai jau daug kart\u0173 buvo susikirt\u0119. Iwaszkiewiczius, gim\u0119s kaimyniniame Kalnyke ir mokslus krimt\u0119s Jelizavetgrade, da\u017enai lank\u0117si Tymo\u0161ivkos dvare, kuriame tvyrojo nepaprastai meni\u0161ka atmosfera. Savo prisiminimuose jis apra\u0161o nuolatines kalbas apie literat\u016br\u0105, kartu kuriamas teatro ir operos vaidinim\u0173 scenas ir vis\u0173 pirma \u2013 grojim\u0105 garsiuoju Szymanowski\u0173 fortepijonu, tuo pa\u010diu, kur\u012f netrukus bol\u0161evik\u0173 minia nuskandino prie namo esan\u010dioje k\u016bdroje. \u0160iuose prisiminimuose ne kart\u0105 minimas ne tik kompozitorius, bet ir jo sesuo Stanis\u0142awa Szymanowska, v\u0117liau tapusi garsia operos dainininke.\nNenuostabu, kad i\u0161 \u0161ios draugyst\u0117s ir bendr\u0173 interes\u0173 gal\u0173 gale gim\u0117 meninis projektas, t. y. Karolio sukomponuota opera, kuriai, kad ir remdamasis vyresnio pusbrolio vizija, libret\u0105 para\u0161\u0117 Jaros\u0142awas. Jos atspirties ta\u0161ku tapo Szymanowskio pasakojimai apie jo keliones \u012f Italij\u0105, tiksliau \u2013 \u012f Sicilij\u0105, kuri jam paliko did\u017eiul\u012f \u012fsp\u016bd\u012f ne tik antikinio meno, bet ir viduram\u017ei\u0173 meno paminklais, liudijan\u010diais persipynusias \u012fvairias kult\u016bras. B\u016btent pamat\u0119s graik\u0173 kult\u016bros paminklus, suk\u016br\u0117 miniati\u016bras fortepijonui ir smuikui \u201eMitai\u201c, taip pat garsi\u0105sias \u201eMetopes\u201c ir \u201eKaukes\u201c.\nTa\u010diau kompozitorius \u017eav\u0117josi ir Ryt\u0173 menu, kurio p\u0117dsak\u0173 rado ir Sicilijoje bei kur\u012f pasitelk\u0117 kurdamas \u201eKarali\u0173 Rod\u017eer\u012f\u201c, pavyzd\u017eiui, kupin\u0105 rytieti\u0161k\u0173 motyv\u0173 garsi\u0105j\u0105 Roksanos arij\u0105. Be to, prie\u0161 kelerius metus buvo para\u0161\u0119s arab\u0173 ir pers\u0173 poezijos \u012fkv\u0117ptas \u201eHafizo meil\u0117s dainas\u201c, o 1918 m. baig\u0117 darb\u0105 prie \u201eApkvai\u0161usio muezino dain\u0173\u201c. Visa tai idealiai der\u0117jo prie Iwaszkiewicziaus vaizduot\u0117s ir jausenos, jo k\u016bryboje tuo metu taip pat vyravo Ryt\u0173 ir Vidur\u017eemio j\u016bros temos. Ne\u017einia, ar abiej\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 estetizuojan\u010dios vaizduot\u0117s kelion\u0117 \u012f senuosius laikus, tolimus kra\u0161tus ir fantasti\u0161kas istorijas buvo sunkios karo ir revoliucijos tikrov\u0117s, kuri\u0105 Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje i\u0161gyveno Ukraina, rezultatas, ta\u010diau tikrai jos \u012ftakos neigti negalima. Taip jau yra, kad ni\u016briais ir nesaugiais laikais m\u0117giname mintimis persikelti \u012f visi\u0161kai kitok\u012f pasaul\u012f \u2013 \u0161vies\u0173, saug\u0173 ir draugi\u0161k\u0105.\n\u0160itaip atsirado operos istorija, \u012fkv\u0117pta tikros asmenyb\u0117s \u2013 Sicilijos karaliaus Rod\u017eerio II, viduram\u017ei\u0173 valdovo, gars\u0117jusio tolerancija, svajojusio sukurti ideali\u0105 karalyst\u0119, kurioje taikiai sugyvent\u0173 ir sudaryt\u0173 tobul\u0105 mozaik\u0105 \u012fvair\u016bs papro\u010diai, tradicijos ir religijos. Kompozitoriui ir libreto autoriui \u0161ios id\u0117jos buvo artimos, nes abu augo Ukrainoje, t. y. \u012fvairi\u0173 kult\u016br\u0173, kalb\u0173 ir tradicij\u0173 sand\u016broje, lenk\u0173 dvaruose, kuriuose puosel\u0117ta auk\u0161toji kult\u016bra ir kurie buvo atviri Europoje ir pasaulyje vyraujan\u010dioms tendencijoms. 1918 m. jau buvo ai\u0161ku, kad tokia Ukraina nueina \u012f u\u017emar\u0161t\u012f ir art\u0117ja nauji, barbari\u0161ki laikai ir gr\u0117smingi istorijos s\u016bkuriai. \u0160i \u0161imtme\u010dius kar\u0173 ir nelaimi\u0173 kankinta, bet nepaprastai derlinga ir spalvinga \u0161alis, vadinta \u201eEuropos svirnu\u201c, visada u\u017eaugindavo ne tik puik\u0173 derli\u0173, bet ir i\u0161kilius k\u016br\u0117jus, tarp j\u0173 ir lenk\u0173 kult\u016bros atstovus. To nereik\u0117t\u0173 pamir\u0161ti klausantis \u201eKaraliaus Rod\u017eerio\u201c ir kalbant apie jo tarptautin\u0119 s\u0117km\u0119, k\u016brinys, nors vis dar n\u0117ra deramai \u012fvertintas, priskiriamas prie XX a. reik\u0161mingiausi\u0173 Europos oper\u0173.\n\u0160\u012f tiek muzikine, tiek literat\u016brine prasme sud\u0117ting\u0105, ta\u010diau nepaprastai original\u0173 k\u016brin\u012f galima interpretuoti \u012fvairiai. Kai kas \u201eKarali\u0173 Rod\u017eer\u012f\u201c netgi laiko pirm\u0105ja muzikos istorijoje \u201egenderine\u201c opera. \u0160iuo keliu nu\u0117jo neseniai Ko\u0161ic\u0117s nacionaliniame teatre premjer\u0105 parod\u0119 slovak\u0173 k\u016br\u0117jai, suk\u0117l\u0119 nema\u017e\u0105 \u0161urmul\u012f pasitelkdami pamir\u0161tus akivaizd\u017ei\u0105 homoerotin\u0119 potekst\u0119 turin\u010dius Szymanowskio eil\u0117ra\u0161\u010dius ir pateikdami b\u016btent toki\u0105 Rod\u017eerio ir Roksanos santuokos kriz\u0117s prie\u017east\u012f. \u0160iek tiek skandalingas, bet labai eleganti\u0161kas ir stilingas 2022 m. Antono Poren\u010dio re\u017eisuotas vaidinimas, kuriame pagrindines partijas atliko Micha\u0142as Partyka ir jaunas kroat\u0173 sopranas Gabriela Hr\u017eejnak, patiko ne tik Ko\u0161ic\u0117s, bet ir tarptautini\u0173 festivali\u0173 Bratislavoje, Budape\u0161te ir Prahoje publikai. J\u0105, anks\u010diau negird\u0117jusi\u0105 \u0161io k\u016brinio, taip pat su\u017eav\u0117jo ir muzika. Itin patiko I veiksm\u0105 pradedantys chorai, primenantys ba\u017enytines giesmes, min\u0117ta Roksanos arija bei darnioje Rod\u017eerio karalyst\u0117je s\u0105my\u0161\u012f suk\u0117lusio paslaptingo Piemens su\u017eav\u0117tos minios ekscentri\u0161ki \u0161okiai. Daugeliui kilo klausimas, kas i\u0161 ties\u0173 tas keistas atvyk\u0117lis ir kod\u0117l juo susi\u017eavi tiek daug \u017emoni\u0173. \u0160is klausimas nepaprastai aktualus ir m\u016bs\u0173 laikais, kai i\u0161 niekur atsiranda \u012fvairaus plauko stabai ir abejotini autoritetai.\n\u012edomu, koki\u0105 \u201eKaraliaus Rod\u017eerio\u201c interpretacij\u0105 \u012f Klaip\u0117d\u0105 atve\u0161 Baltijos opera. Labiau tradicin\u012f ar su\u0161iuolaikint\u0105 spektakl\u012f? Ar sukels skandal\u0105? \u017dinoma tik viena, kad Lietuvoje dainuos gars\u016bs solistai. Be abejo, vakaro \u017evaig\u017ede bus pasaulinio garso ukrainie\u010di\u0173 kilm\u0117s lenk\u0173 sopranas Olga Pasiecznik (Pasichnyk), laikoma geriausia Roksanos vaidmens atlik\u0117ja pasaulyje. Rod\u017eer\u012f \u012fk\u016bnys puikus baritonas Leszekas Skra, o did\u017eiausi\u0105 smalsum\u0105 kelia Andrzejaus Lemperto pasirodymas. Nema\u017eai \u017emoni\u0173 prisimena, kaip jis, b\u016bdamas paauglys, prie\u0161 daugel\u012f met\u0173 be konkurencijos tapo televizijos laidos \u201eSzansa na sukces\u201c nugal\u0117toju, sudainav\u0119s Marylios Rodowicz dain\u0105. Dabar jis, baig\u0119s operinio dainavimo studijas, gr\u012f\u017eta \u012f scen\u0105 kaip subrend\u0119s artistas ir vienas \u012fdomiausi\u0173 lenk\u0173 tenor\u0173, vis dar tur\u0117damas jaunatvi\u0161ko \u017eavesio, kuris nepaprastai tinka Piemens vaidmeniui. Orkestrui diriguos i\u0161 Ukrainos kil\u0119s Yaroslavas Shemetas, vos 28-eri\u0173 Katovic\u0173 Silezijos filharmonijos meno direktorius ir Baltijos operos muzikos direktorius, kuriam prie\u0161 akis puiki tarptautin\u0117 dirigento karjera.\nM\u016bs\u0173 laukia reik\u0161mingas meno \u012fvykis, \u012ftrauktas \u012f Lenkijos pirmininkavimui ES Tarybai skirt\u0173 rengini\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Kvie\u010diame!\nPiotr Drobniak\nKarol Szymanowski \u201eKaralius Rod\u017eeris\u201c, 3 veiksm\u0173 opera\nLibreto autorius: Jaros\u0142aw Iwaszkiewicz, kartu su kompozitoriumi\nPirmasis pastatymas: 1926 m., Var\u0161uva\nGdansko Baltijos operos premjera: 2022 m. spalio 1 d. Re\u017eisierius: Romuald Wicza-Pokojski\nVaidinimas Klaip\u0117dos valstybiniame muzikiniame teatre: 2025 m. baland\u017eio 5 d. 18.30 val.\nRenginys organizuojamas dviem teatrams bendradarbiaujant pagal program\u0105 \u201e\u012ekvepianti kult\u016bra\u201c, kuria siekiama populiarinti \u012fdomiausius lenk\u0173 kult\u016bros rei\u0161kinius u\u017esienyje. Finansuojama Lenkijos Respublikos kult\u016bros ir nacionalinio paveldo ministerijos l\u0117\u0161omis pagal program\u0105 \u201e\u012ekvepianti kult\u016bra\u201c.\nPartneriai: Klaip\u0117dos valstybinis muzikinis teatras, Lenkijos institutas Vilniuje.\nVaidinimas \u012ftrauktas \u012f Lenkijos pirmininkavimui ES Tarybai skirt\u0173 rengini\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Bilietus galite \u012fsigyti Klaip\u0117dos valstybinio muzikinio teatro kasoje ir svetain\u0117je."},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/03\/05\/karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija\/#primaryimage","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/03\/Cover_Krol-Roger-z-Opery-Baltyckiej-LT-scaled.jpg","contentUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2025\/03\/Cover_Krol-Roger-z-Opery-Baltyckiej-LT-scaled.jpg","width":2560,"height":1440},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2025\/03\/05\/karalius-rodzeris-arba-lenkiskas-ukrainietiskas-sapnas-apie-sicilija\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"\u201eKaralius Rod\u017eeris\u201c, arba lenki\u0161kas-ukrainieti\u0161kas sapnas apie Sicilij\u0105"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/","name":"Instytut Polski w Wilnie","description":"Instytuty Polskie","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"pl-PL"},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c","name":"strielkunasr","image":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/","url":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g","contentUrl":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g","caption":"strielkunasr"},"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/strielkunasr\/"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7073","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/users\/179"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7073"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7073\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7082,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7073\/revisions\/7082"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7074"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7073"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7073"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7073"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}