{"id":9317,"date":"2026-06-30T09:36:22","date_gmt":"2026-06-30T07:36:22","guid":{"rendered":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?p=9317"},"modified":"2026-06-30T09:36:49","modified_gmt":"2026-06-30T07:36:49","slug":"tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/06\/30\/tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a\/","title":{"rendered":"Tarptautin\u0117 paroda \u201eNuo prie\u0161o iki s\u0105jungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osman\u0173 Imperija XIV-XIX a.\u201c"},"content":{"rendered":"\n<p><strong>2026.07.03-2026.12.06<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejus kartu su Vavelio karali\u0161k\u0105ja pilimi \u2013 Valstybiniais meno rinkiniais (Zamek Kr\u00f3lewski na Wawelu \u2013 Pa\u0144stwowe Zbiory Sztuki) ir Lenkijos institutu Vilniuje (Instytut Polski w Wilnie) pristato tarptautin\u0119 parod\u0105 \u201eNuo prie\u0161o iki s\u0105jungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osman\u0173 imperija XIV\u2013XIX a.\u201c bei kvie\u010dia lankytojus atrasti tolim\u0105 ir iki \u0161iol politi\u0161kai, kult\u016bri\u0161kai ir istori\u0161kai ma\u017eai pa\u017eint\u0105 Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s ir Lenkijos Karalyst\u0117s piet\u0173 kaimyn\u0119 \u2013 Osman\u0173 imperij\u0105. Parodos pavadinimas atskleid\u017eia daugiau nei penkis \u0161imtme\u010dius trukusius permainingus \u0161i\u0173 valstybi\u0173 santykius, kurie vis\u0173 pirma rei\u0161k\u0117si karybos, diplomatijos, kult\u016bros ir prekybos srityse. Daug d\u0117mesio parodoje skiriama Lietuvos ir Lenkijos kovoms su Osman\u0173 imperija. Tai \u012fk\u016bnija pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvos muziejininkyst\u0117s istorijoje eksponuojamas unikalus tekstil\u0117s k\u016brinys \u2013 \u012fsp\u016bdinga dvistieb\u0117 turki\u0161ka palapin\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Pirmieji Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s ir Osman\u0173 imperijos tarpvalstybiniai kontaktai u\u017esimezg\u0117 XV a. pabaigoje, kai \u0161iandienin\u0117s Ukrainos teritorijoje gyvav\u0119s Krymo chanatas tapo turk\u0173 vasalu. Nors tarp valstybi\u0173 ne kart\u0105 kilo teritorini\u0173 gin\u010d\u0173, ilg\u0105 laik\u0105 Lietuva ir Lenkija vykd\u0117 apdairi\u0105 politik\u0105 osman\u0173 at\u017evilgiu, veng\u0117 atvir\u0173 ir tiesiogini\u0173 karini\u0173 konflikt\u0173. Situacija pasikeit\u0117 XVII a., kai prasid\u0117jo beveik vis\u0105 am\u017ei\u0173 truk\u0119 karai tarp Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos ir Osman\u0173 imperijos. \u0160iuo laikotarpiu jungtinei Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei pavyko pasiekti kelias triu\u0161kinamas pergales prie\u0161 turkus ties Chotynu.<\/p>\n\n\n\n<p>Pagrindiniu tarpvalstybini\u0173 santyki\u0173 l\u016b\u017eiu tapo 1683 m. Vienos m\u016b\u0161is. Per j\u012f Lenkijos ir Lietuvos valdovo Jono Sobieskio (1674\u20131696) vadovaujamos paj\u0117gos i\u0161laisvino Vienos miest\u0105 i\u0161 osman\u0173 apsiausties ir pakirto Osman\u0173 imperijos galyb\u0119. XVIII a. pastebimos pirmos lietuvi\u0173, lenk\u0173 ir turk\u0173 s\u0105jungos, nukreiptos prie\u0161 bendr\u0105 prie\u0161\u0105 \u2013 Maskvos valstyb\u0119, u\u017euomazgos.<\/p>\n\n\n\n<p>Osman\u0173 imperijoje s\u0105junginink\u0173 ie\u0161kojo Baro konfederatai, prieglobs\u010dio \u2013 XIX a. sukilim\u0173 dalyviai. Ypa\u010d svarbu tai, kad Osman\u0173 imperija niekada nepripa\u017eino Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos padalijim\u0173, palaik\u0117 lietuvi\u0173 ir lenk\u0173 siekius atkurti valstyb\u0119.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Tarptautin\u0119 parod\u0105 sudaro 7 temin\u0117s dalys, nuosekliai atskleid\u017eian\u010dios ilg\u0105 ir sud\u0117ting\u0105 Lietuvos, Lenkijos ir Osman\u0173 imperijos tarpvalstybini\u0173 santyki\u0173 istorij\u0105. Pirma dalis \u201ePiet\u0173 kaimynai\u201c kvie\u010dia pa\u017evelgti \u012f pirmuosius aktyvius Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s kontaktus su jos pietin\u0117mis kaimyn\u0117mis \u2013 Aukso orda, Krymo chanatu ir XV a. viduryje \u010dia \u012fsitvirtinusia Osman\u0173 imperija. \u201eJogailai\u010di\u0173 aukos\u201c, antra parodos dalis, pristato \u012ftempt\u0105 geopolitin\u0119 situacij\u0105 Vidurio ir Pietry\u010di\u0173 Europoje bei dviej\u0173 Lietuvos ir Lenkijos valdov\u0173 Jogailai\u010di\u0173 dinastijos nari\u0173, Lenkijos, Vengrijos ir \u010cekijos valdov\u0173, Lietuvos princ\u0173 \u2013 Vladislovo Varnie\u010dio (1434\/1440\u20131444) ir Liudviko (1516\u20131526) Jogailai\u010di\u0173 \u2013 tragi\u0161kiausias kovas su turkais. Tre\u010dia dalis \u201ePermainingi am\u017eiai\u201c atspindi Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s ir Lenkijos Karalyst\u0117s (v\u0117liau \u2013 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos) vykdyt\u0105 politik\u0105 d\u0117l Osman\u0173 imperijos \u2013 nuo tiesiogini\u0173 konflikt\u0173 vengimo iki sieki\u0173 pakirsti osman\u0173 gali\u0105 Europoje. Ketvirta parodos dalis \u201eChotyno pergal\u0117s\u201c liudija triu\u0161kinamus Lietuvos ir Lenkijos jungtini\u0173 kariuomeni\u0173 ir j\u0173 vad\u0173 \u2013 Lietuvos did\u017ei\u0173j\u0173 etmon\u0173 Jono Karolio Chodkevi\u010diaus (1560\u20131621) ir Mykolo Kazimiero Paco (1624\u20131682) \u2013 laim\u0117jimus prie\u0161 gr\u0117smingas osman\u0173 paj\u0117gas. \u201eVienos i\u0161laisvinimas\u201c, penkta ir svarbiausia parodos dalis, skirta 1683 m. \u012fvykusiam Vienos m\u016b\u0161iui, kai buvo galutinai sutriu\u0161kinta turk\u0173 didyb\u0117, pamin\u0117ti. \u0160e\u0161toje dalyje \u201eTaika ir s\u0105junga\u201c pristatomas Lietuvos ir Lenkijos susitaikymas su Osman\u0173 imperija, s\u0105jungos paie\u0161kos kovoje su bendru prie\u0161u \u2013 agresyvia Maskvos valstybe. \u201eSaugus prieglobstis\u201c, septinta ir paskutin\u0117 parodos dalis, atskleid\u017eia osman\u0173 vykdyt\u0105 politik\u0105 d\u0117l Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos padalijim\u0173 ir Lietuvoje bei Lenkijoje vykusi\u0173 XIX a. sukilim\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Istorin\u012f pasakojim\u0105 parodoje iliustruoja daugiau nei 60 autenti\u0161k\u0173 vertybi\u0173: tapybos darb\u0173, audini\u0173, auksakalyst\u0117s ir keramikos dirbini\u0173, monet\u0173 ir medali\u0173, ginkl\u0173 i\u0161 Vavelio karali\u0161kosios pilies bei Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejaus rinkini\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Parodos a\u0161is ir kulminacija yra unikali, vienintel\u0117 Europoje visi\u0161kai i\u0161likusi XVII a. pirmos pus\u0117s ovali dvistieb\u0117 turki\u0161ka palapin\u0117, kuri, manoma, priklaus\u0117 Osman\u0173 imperijos did\u017eiajam viziriui Karai Mustafai (1634\/1635\u20131683). \u0160is tekstil\u0117s k\u016brinys kaip karo grobis \u012f Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublik\u0105 pateko po 1683 m. Vienos m\u016b\u0161io, pakirtusio turk\u0173 galyb\u0119. \u0160iandien \u0161is ne\u012fkainojamas eksponatas priklauso parodos bendraorganizator\u0117s \u2013 Vavelio karali\u0161kosios pilies kolekcijai ir yra viena reik\u0161mingiausi\u0173 \u0161io muziejaus vertybi\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Tokie unikal\u016bs ir itin jautr\u016bs karo trof\u0117jai, \u0161iandien i\u0161lik\u0119 tik Krokuvoje ir Dresdene, \u012f parodas i\u0161ve\u017eami ypa\u010d retai, tod\u0117l \u0161ios palapin\u0117s skolinimas yra didel\u0117 dovana Lietuvai, kurioje kadaise taip pat b\u016bta pana\u0161i\u0173 karin\u0117s \u0161lov\u0117s trof\u0117j\u0173, bet jie buvo sunaikinti arba pagrobti.<\/p>\n\n\n\n<p>Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejuje eksponuojama paroda ne tik atskleid\u017eia valstybi\u0173 tarpusavio nesantaikos ir karo problemas. Kartu ji parodo, kaip, nepaisant praeityje buvusi\u0173 konflikt\u0173, nesutarim\u0173 ar politini\u0173, kult\u016brini\u0173 bei religini\u0173 skirtum\u0173, galima susivienyti siekiant bendr\u0173 tiksl\u0173 ir kovojant prie\u0161 bendras i\u0161or\u0117s gr\u0117smes. Tai ypa\u010d aktualu ir kalbant apie \u0161i\u0173 dien\u0173 geopolitin\u012f kontekst\u0105, kai Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos paveld\u0117tojoms (Lietuvai, Lenkijai, Ukrainai) ir Turkijai bei kitoms Europos valstyb\u0117ms v\u0117l yra i\u0161kil\u0119s realus Rusijos agresijos pavojus.<\/p>\n\n\n\n<p>Parodos organizatoriai: Vavelio karali\u0161koji pilis \u2013 Valstybiniai meno rinkiniai (Zamek Kr\u00f3lewski na Wawelu \u2013 Pa\u0144stwowe Zbiory Sztuki), Nacionalinis muziejus Lietuvos Did\u017eiosiosKunigaik\u0161tyst\u0117s valdov\u0173 r\u016bmai, Lenkijos institutas Vilniuje<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>2026.07.03-2026.12.06 Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejus kartu su Vavelio karali\u0161k\u0105ja pilimi \u2013 Valstybiniais meno rinkiniais (Zamek Kr\u00f3lewski na Wawelu \u2013 Pa\u0144stwowe Zbiory Sztuki) ir Lenkijos institutu Vilniuje (Instytut Polski w Wilnie) pristato tarptautin\u0119 parod\u0105 \u201eNuo prie\u0161o iki s\u0105jungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osman\u0173 imperija XIV\u2013XIX a.\u201c bei kvie\u010dia lankytojus atrasti tolim\u0105 ir iki \u0161iol politi\u0161kai, kult\u016bri\u0161kai ir [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":218,"featured_media":9318,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[93,31,13],"tags":[],"class_list":["post-9317","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","category-parodos","category-renginiai"],"yoast_head":"<!-- This site is optimized with the Yoast SEO plugin v24.6 - https:\/\/yoast.com\/wordpress\/plugins\/seo\/ -->\n<title>Tarptautin\u0117 paroda \u201eNuo prie\u0161o iki s\u0105jungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osman\u0173 Imperija XIV-XIX a.\u201c - Instytut Polski w Wilnie<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/06\/30\/tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"pl_PL\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Tarptautin\u0117 paroda \u201eNuo prie\u0161o iki s\u0105jungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osman\u0173 Imperija XIV-XIX a.\u201c - Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"2026.07.03-2026.12.06 Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejus kartu su Vavelio karali\u0161k\u0105ja pilimi \u2013 Valstybiniais meno rinkiniais (Zamek Kr\u00f3lewski na Wawelu \u2013 Pa\u0144stwowe Zbiory Sztuki) ir Lenkijos institutu Vilniuje (Instytut Polski w Wilnie) pristato tarptautin\u0119 parod\u0105 \u201eNuo prie\u0161o iki s\u0105jungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osman\u0173 imperija XIV\u2013XIX a.\u201c bei kvie\u010dia lankytojus atrasti tolim\u0105 ir iki \u0161iol politi\u0161kai, kult\u016bri\u0161kai ir [&hellip;]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/06\/30\/tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2026-06-30T07:36:22+00:00\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2026-06-30T07:36:49+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/06\/priesai-sajungininkai.jpg\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"1000\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"1000\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/jpeg\" \/>\n<meta name=\"author\" content=\"ciunowiczj\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Napisane przez\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"ciunowiczj\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Szacowany czas czytania\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"5 minut\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"event\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/06\/30\/tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a\/\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/06\/30\/tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a\/\",\"name\":\"Tarptautin\u0117 paroda \u201eNuo prie\u0161o iki s\u0105jungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osman\u0173 Imperija XIV-XIX a.\u201c\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/06\/30\/tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a\/#primaryimage\"},\"image\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/06\/priesai-sajungininkai.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/06\/priesai-sajungininkai-300x300.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/06\/priesai-sajungininkai.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/06\/priesai-sajungininkai.jpg\"],\"thumbnailUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/06\/priesai-sajungininkai.jpg\",\"datePublished\":\"2026-06-30T07:36:22+02:00\",\"dateModified\":\"2026-06-30T07:36:49+02:00\",\"author\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/5cae0c47c4df6747546c648165d15359\"},\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/06\/30\/tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/06\/30\/tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a\/\"]}],\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"startDate\":\"2026-07-03\",\"endDate\":\"2026-12-06\",\"eventStatus\":\"EventScheduled\",\"eventAttendanceMode\":\"OfflineEventAttendanceMode\",\"location\":{\"@type\":\"place\",\"name\":\"\",\"address\":\"\",\"geo\":{\"@type\":\"GeoCoordinates\",\"latitude\":\"\",\"longitude\":\"\"}},\"description\":\"2026.07.03-2026.12.06\\nValdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejus kartu su Vavelio karali\u0161k\u0105ja pilimi \u2013 Valstybiniais meno rinkiniais (Zamek Kr\u00f3lewski na Wawelu \u2013 Pa\u0144stwowe Zbiory Sztuki) ir Lenkijos institutu Vilniuje (Instytut Polski w Wilnie) pristato tarptautin\u0119 parod\u0105 \u201eNuo prie\u0161o iki s\u0105jungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osman\u0173 imperija XIV\u2013XIX a.\u201c bei kvie\u010dia lankytojus atrasti tolim\u0105 ir iki \u0161iol politi\u0161kai, kult\u016bri\u0161kai ir istori\u0161kai ma\u017eai pa\u017eint\u0105 Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s ir Lenkijos Karalyst\u0117s piet\u0173 kaimyn\u0119 \u2013 Osman\u0173 imperij\u0105. Parodos pavadinimas atskleid\u017eia daugiau nei penkis \u0161imtme\u010dius trukusius permainingus \u0161i\u0173 valstybi\u0173 santykius, kurie vis\u0173 pirma rei\u0161k\u0117si karybos, diplomatijos, kult\u016bros ir prekybos srityse. Daug d\u0117mesio parodoje skiriama Lietuvos ir Lenkijos kovoms su Osman\u0173 imperija. Tai \u012fk\u016bnija pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvos muziejininkyst\u0117s istorijoje eksponuojamas unikalus tekstil\u0117s k\u016brinys \u2013 \u012fsp\u016bdinga dvistieb\u0117 turki\u0161ka palapin\u0117.\\nPirmieji Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s ir Osman\u0173 imperijos tarpvalstybiniai kontaktai u\u017esimezg\u0117 XV a. pabaigoje, kai \u0161iandienin\u0117s Ukrainos teritorijoje gyvav\u0119s Krymo chanatas tapo turk\u0173 vasalu. Nors tarp valstybi\u0173 ne kart\u0105 kilo teritorini\u0173 gin\u010d\u0173, ilg\u0105 laik\u0105 Lietuva ir Lenkija vykd\u0117 apdairi\u0105 politik\u0105 osman\u0173 at\u017evilgiu, veng\u0117 atvir\u0173 ir tiesiogini\u0173 karini\u0173 konflikt\u0173. Situacija pasikeit\u0117 XVII a., kai prasid\u0117jo beveik vis\u0105 am\u017ei\u0173 truk\u0119 karai tarp Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos ir Osman\u0173 imperijos. \u0160iuo laikotarpiu jungtinei Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei pavyko pasiekti kelias triu\u0161kinamas pergales prie\u0161 turkus ties Chotynu.\\nPagrindiniu tarpvalstybini\u0173 santyki\u0173 l\u016b\u017eiu tapo 1683 m. Vienos m\u016b\u0161is. Per j\u012f Lenkijos ir Lietuvos valdovo Jono Sobieskio (1674\u20131696) vadovaujamos paj\u0117gos i\u0161laisvino Vienos miest\u0105 i\u0161 osman\u0173 apsiausties ir pakirto Osman\u0173 imperijos galyb\u0119. XVIII a. pastebimos pirmos lietuvi\u0173, lenk\u0173 ir turk\u0173 s\u0105jungos, nukreiptos prie\u0161 bendr\u0105 prie\u0161\u0105 \u2013 Maskvos valstyb\u0119, u\u017euomazgos.\\nOsman\u0173 imperijoje s\u0105junginink\u0173 ie\u0161kojo Baro konfederatai, prieglobs\u010dio \u2013 XIX a. sukilim\u0173 dalyviai. Ypa\u010d svarbu tai, kad Osman\u0173 imperija niekada nepripa\u017eino Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos padalijim\u0173, palaik\u0117 lietuvi\u0173 ir lenk\u0173 siekius atkurti valstyb\u0119. \\nTarptautin\u0119 parod\u0105 sudaro 7 temin\u0117s dalys, nuosekliai atskleid\u017eian\u010dios ilg\u0105 ir sud\u0117ting\u0105 Lietuvos, Lenkijos ir Osman\u0173 imperijos tarpvalstybini\u0173 santyki\u0173 istorij\u0105. Pirma dalis \u201ePiet\u0173 kaimynai\u201c kvie\u010dia pa\u017evelgti \u012f pirmuosius aktyvius Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s kontaktus su jos pietin\u0117mis kaimyn\u0117mis \u2013 Aukso orda, Krymo chanatu ir XV a. viduryje \u010dia \u012fsitvirtinusia Osman\u0173 imperija. \u201eJogailai\u010di\u0173 aukos\u201c, antra parodos dalis, pristato \u012ftempt\u0105 geopolitin\u0119 situacij\u0105 Vidurio ir Pietry\u010di\u0173 Europoje bei dviej\u0173 Lietuvos ir Lenkijos valdov\u0173 Jogailai\u010di\u0173 dinastijos nari\u0173, Lenkijos, Vengrijos ir \u010cekijos valdov\u0173, Lietuvos princ\u0173 \u2013 Vladislovo Varnie\u010dio (1434\/1440\u20131444) ir Liudviko (1516\u20131526) Jogailai\u010di\u0173 \u2013 tragi\u0161kiausias kovas su turkais. Tre\u010dia dalis \u201ePermainingi am\u017eiai\u201c atspindi Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s ir Lenkijos Karalyst\u0117s (v\u0117liau \u2013 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos) vykdyt\u0105 politik\u0105 d\u0117l Osman\u0173 imperijos \u2013 nuo tiesiogini\u0173 konflikt\u0173 vengimo iki sieki\u0173 pakirsti osman\u0173 gali\u0105 Europoje. Ketvirta parodos dalis \u201eChotyno pergal\u0117s\u201c liudija triu\u0161kinamus Lietuvos ir Lenkijos jungtini\u0173 kariuomeni\u0173 ir j\u0173 vad\u0173 \u2013 Lietuvos did\u017ei\u0173j\u0173 etmon\u0173 Jono Karolio Chodkevi\u010diaus (1560\u20131621) ir Mykolo Kazimiero Paco (1624\u20131682) \u2013 laim\u0117jimus prie\u0161 gr\u0117smingas osman\u0173 paj\u0117gas. \u201eVienos i\u0161laisvinimas\u201c, penkta ir svarbiausia parodos dalis, skirta 1683 m. \u012fvykusiam Vienos m\u016b\u0161iui, kai buvo galutinai sutriu\u0161kinta turk\u0173 didyb\u0117, pamin\u0117ti. \u0160e\u0161toje dalyje \u201eTaika ir s\u0105junga\u201c pristatomas Lietuvos ir Lenkijos susitaikymas su Osman\u0173 imperija, s\u0105jungos paie\u0161kos kovoje su bendru prie\u0161u \u2013 agresyvia Maskvos valstybe. \u201eSaugus prieglobstis\u201c, septinta ir paskutin\u0117 parodos dalis, atskleid\u017eia osman\u0173 vykdyt\u0105 politik\u0105 d\u0117l Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos padalijim\u0173 ir Lietuvoje bei Lenkijoje vykusi\u0173 XIX a. sukilim\u0173.\\nIstorin\u012f pasakojim\u0105 parodoje iliustruoja daugiau nei 60 autenti\u0161k\u0173 vertybi\u0173: tapybos darb\u0173, audini\u0173, auksakalyst\u0117s ir keramikos dirbini\u0173, monet\u0173 ir medali\u0173, ginkl\u0173 i\u0161 Vavelio karali\u0161kosios pilies bei Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejaus rinkini\u0173.\\nParodos a\u0161is ir kulminacija yra unikali, vienintel\u0117 Europoje visi\u0161kai i\u0161likusi XVII a. pirmos pus\u0117s ovali dvistieb\u0117 turki\u0161ka palapin\u0117, kuri, manoma, priklaus\u0117 Osman\u0173 imperijos did\u017eiajam viziriui Karai Mustafai (1634\/1635\u20131683). \u0160is tekstil\u0117s k\u016brinys kaip karo grobis \u012f Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublik\u0105 pateko po 1683 m. Vienos m\u016b\u0161io, pakirtusio turk\u0173 galyb\u0119. \u0160iandien \u0161is ne\u012fkainojamas eksponatas priklauso parodos bendraorganizator\u0117s \u2013 Vavelio karali\u0161kosios pilies kolekcijai ir yra viena reik\u0161mingiausi\u0173 \u0161io muziejaus vertybi\u0173.\\nTokie unikal\u016bs ir itin jautr\u016bs karo trof\u0117jai, \u0161iandien i\u0161lik\u0119 tik Krokuvoje ir Dresdene, \u012f parodas i\u0161ve\u017eami ypa\u010d retai, tod\u0117l \u0161ios palapin\u0117s skolinimas yra didel\u0117 dovana Lietuvai, kurioje kadaise taip pat b\u016bta pana\u0161i\u0173 karin\u0117s \u0161lov\u0117s trof\u0117j\u0173, bet jie buvo sunaikinti arba pagrobti.\\nValdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejuje eksponuojama paroda ne tik atskleid\u017eia valstybi\u0173 tarpusavio nesantaikos ir karo problemas. Kartu ji parodo, kaip, nepaisant praeityje buvusi\u0173 konflikt\u0173, nesutarim\u0173 ar politini\u0173, kult\u016brini\u0173 bei religini\u0173 skirtum\u0173, galima susivienyti siekiant bendr\u0173 tiksl\u0173 ir kovojant prie\u0161 bendras i\u0161or\u0117s gr\u0117smes. Tai ypa\u010d aktualu ir kalbant apie \u0161i\u0173 dien\u0173 geopolitin\u012f kontekst\u0105, kai Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos paveld\u0117tojoms (Lietuvai, Lenkijai, Ukrainai) ir Turkijai bei kitoms Europos valstyb\u0117ms v\u0117l yra i\u0161kil\u0119s realus Rusijos agresijos pavojus.\\nParodos organizatoriai: Vavelio karali\u0161koji pilis \u2013 Valstybiniai meno rinkiniai (Zamek Kr\u00f3lewski na Wawelu \u2013 Pa\u0144stwowe Zbiory Sztuki), Nacionalinis muziejus Lietuvos Did\u017eiosiosKunigaik\u0161tyst\u0117s valdov\u0173 r\u016bmai, Lenkijos institutas Vilniuje\"},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/06\/30\/tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a\/#primaryimage\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/06\/priesai-sajungininkai.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/06\/priesai-sajungininkai.jpg\",\"width\":1000,\"height\":1000},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/06\/30\/tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Tarptautin\u0117 paroda \u201eNuo prie\u0161o iki s\u0105jungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osman\u0173 Imperija XIV-XIX a.\u201c\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\",\"name\":\"Instytut Polski w Wilnie\",\"description\":\"Instytuty Polskie\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"pl-PL\"},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/5cae0c47c4df6747546c648165d15359\",\"name\":\"ciunowiczj\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/\",\"url\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/e51dbd942f36d6992d963379bc640f25?s=96&d=mm&r=g\",\"contentUrl\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/e51dbd942f36d6992d963379bc640f25?s=96&d=mm&r=g\",\"caption\":\"ciunowiczj\"},\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/ciunowiczj\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Tarptautin\u0117 paroda \u201eNuo prie\u0161o iki s\u0105jungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osman\u0173 Imperija XIV-XIX a.\u201c - Instytut Polski w Wilnie","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/06\/30\/tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a\/","og_locale":"pl_PL","og_type":"article","og_title":"Tarptautin\u0117 paroda \u201eNuo prie\u0161o iki s\u0105jungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osman\u0173 Imperija XIV-XIX a.\u201c - Instytut Polski w Wilnie","og_description":"2026.07.03-2026.12.06 Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejus kartu su Vavelio karali\u0161k\u0105ja pilimi \u2013 Valstybiniais meno rinkiniais (Zamek Kr\u00f3lewski na Wawelu \u2013 Pa\u0144stwowe Zbiory Sztuki) ir Lenkijos institutu Vilniuje (Instytut Polski w Wilnie) pristato tarptautin\u0119 parod\u0105 \u201eNuo prie\u0161o iki s\u0105jungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osman\u0173 imperija XIV\u2013XIX a.\u201c bei kvie\u010dia lankytojus atrasti tolim\u0105 ir iki \u0161iol politi\u0161kai, kult\u016bri\u0161kai ir [&hellip;]","og_url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/06\/30\/tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a\/","og_site_name":"Instytut Polski w Wilnie","article_published_time":"2026-06-30T07:36:22+00:00","article_modified_time":"2026-06-30T07:36:49+00:00","og_image":[{"width":1000,"height":1000,"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/06\/priesai-sajungininkai.jpg","type":"image\/jpeg"}],"author":"ciunowiczj","twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Napisane przez":"ciunowiczj","Szacowany czas czytania":"5 minut"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"event","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/06\/30\/tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a\/","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/06\/30\/tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a\/","name":"Tarptautin\u0117 paroda \u201eNuo prie\u0161o iki s\u0105jungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osman\u0173 Imperija XIV-XIX a.\u201c","isPartOf":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/06\/30\/tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a\/#primaryimage"},"image":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/06\/priesai-sajungininkai.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/06\/priesai-sajungininkai-300x300.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/06\/priesai-sajungininkai.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/06\/priesai-sajungininkai.jpg"],"thumbnailUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/06\/priesai-sajungininkai.jpg","datePublished":"2026-06-30T07:36:22+02:00","dateModified":"2026-06-30T07:36:49+02:00","author":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/5cae0c47c4df6747546c648165d15359"},"breadcrumb":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/06\/30\/tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a\/#breadcrumb"},"inLanguage":"pl-PL","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/06\/30\/tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a\/"]}],"@context":"https:\/\/schema.org","startDate":"2026-07-03","endDate":"2026-12-06","eventStatus":"EventScheduled","eventAttendanceMode":"OfflineEventAttendanceMode","location":{"@type":"place","name":"","address":"","geo":{"@type":"GeoCoordinates","latitude":"","longitude":""}},"description":"2026.07.03-2026.12.06\nValdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejus kartu su Vavelio karali\u0161k\u0105ja pilimi \u2013 Valstybiniais meno rinkiniais (Zamek Kr\u00f3lewski na Wawelu \u2013 Pa\u0144stwowe Zbiory Sztuki) ir Lenkijos institutu Vilniuje (Instytut Polski w Wilnie) pristato tarptautin\u0119 parod\u0105 \u201eNuo prie\u0161o iki s\u0105jungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osman\u0173 imperija XIV\u2013XIX a.\u201c bei kvie\u010dia lankytojus atrasti tolim\u0105 ir iki \u0161iol politi\u0161kai, kult\u016bri\u0161kai ir istori\u0161kai ma\u017eai pa\u017eint\u0105 Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s ir Lenkijos Karalyst\u0117s piet\u0173 kaimyn\u0119 \u2013 Osman\u0173 imperij\u0105. Parodos pavadinimas atskleid\u017eia daugiau nei penkis \u0161imtme\u010dius trukusius permainingus \u0161i\u0173 valstybi\u0173 santykius, kurie vis\u0173 pirma rei\u0161k\u0117si karybos, diplomatijos, kult\u016bros ir prekybos srityse. Daug d\u0117mesio parodoje skiriama Lietuvos ir Lenkijos kovoms su Osman\u0173 imperija. Tai \u012fk\u016bnija pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvos muziejininkyst\u0117s istorijoje eksponuojamas unikalus tekstil\u0117s k\u016brinys \u2013 \u012fsp\u016bdinga dvistieb\u0117 turki\u0161ka palapin\u0117.\nPirmieji Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s ir Osman\u0173 imperijos tarpvalstybiniai kontaktai u\u017esimezg\u0117 XV a. pabaigoje, kai \u0161iandienin\u0117s Ukrainos teritorijoje gyvav\u0119s Krymo chanatas tapo turk\u0173 vasalu. Nors tarp valstybi\u0173 ne kart\u0105 kilo teritorini\u0173 gin\u010d\u0173, ilg\u0105 laik\u0105 Lietuva ir Lenkija vykd\u0117 apdairi\u0105 politik\u0105 osman\u0173 at\u017evilgiu, veng\u0117 atvir\u0173 ir tiesiogini\u0173 karini\u0173 konflikt\u0173. Situacija pasikeit\u0117 XVII a., kai prasid\u0117jo beveik vis\u0105 am\u017ei\u0173 truk\u0119 karai tarp Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos ir Osman\u0173 imperijos. \u0160iuo laikotarpiu jungtinei Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei pavyko pasiekti kelias triu\u0161kinamas pergales prie\u0161 turkus ties Chotynu.\nPagrindiniu tarpvalstybini\u0173 santyki\u0173 l\u016b\u017eiu tapo 1683 m. Vienos m\u016b\u0161is. Per j\u012f Lenkijos ir Lietuvos valdovo Jono Sobieskio (1674\u20131696) vadovaujamos paj\u0117gos i\u0161laisvino Vienos miest\u0105 i\u0161 osman\u0173 apsiausties ir pakirto Osman\u0173 imperijos galyb\u0119. XVIII a. pastebimos pirmos lietuvi\u0173, lenk\u0173 ir turk\u0173 s\u0105jungos, nukreiptos prie\u0161 bendr\u0105 prie\u0161\u0105 \u2013 Maskvos valstyb\u0119, u\u017euomazgos.\nOsman\u0173 imperijoje s\u0105junginink\u0173 ie\u0161kojo Baro konfederatai, prieglobs\u010dio \u2013 XIX a. sukilim\u0173 dalyviai. Ypa\u010d svarbu tai, kad Osman\u0173 imperija niekada nepripa\u017eino Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos padalijim\u0173, palaik\u0117 lietuvi\u0173 ir lenk\u0173 siekius atkurti valstyb\u0119. \nTarptautin\u0119 parod\u0105 sudaro 7 temin\u0117s dalys, nuosekliai atskleid\u017eian\u010dios ilg\u0105 ir sud\u0117ting\u0105 Lietuvos, Lenkijos ir Osman\u0173 imperijos tarpvalstybini\u0173 santyki\u0173 istorij\u0105. Pirma dalis \u201ePiet\u0173 kaimynai\u201c kvie\u010dia pa\u017evelgti \u012f pirmuosius aktyvius Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s kontaktus su jos pietin\u0117mis kaimyn\u0117mis \u2013 Aukso orda, Krymo chanatu ir XV a. viduryje \u010dia \u012fsitvirtinusia Osman\u0173 imperija. \u201eJogailai\u010di\u0173 aukos\u201c, antra parodos dalis, pristato \u012ftempt\u0105 geopolitin\u0119 situacij\u0105 Vidurio ir Pietry\u010di\u0173 Europoje bei dviej\u0173 Lietuvos ir Lenkijos valdov\u0173 Jogailai\u010di\u0173 dinastijos nari\u0173, Lenkijos, Vengrijos ir \u010cekijos valdov\u0173, Lietuvos princ\u0173 \u2013 Vladislovo Varnie\u010dio (1434\/1440\u20131444) ir Liudviko (1516\u20131526) Jogailai\u010di\u0173 \u2013 tragi\u0161kiausias kovas su turkais. Tre\u010dia dalis \u201ePermainingi am\u017eiai\u201c atspindi Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s ir Lenkijos Karalyst\u0117s (v\u0117liau \u2013 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos) vykdyt\u0105 politik\u0105 d\u0117l Osman\u0173 imperijos \u2013 nuo tiesiogini\u0173 konflikt\u0173 vengimo iki sieki\u0173 pakirsti osman\u0173 gali\u0105 Europoje. Ketvirta parodos dalis \u201eChotyno pergal\u0117s\u201c liudija triu\u0161kinamus Lietuvos ir Lenkijos jungtini\u0173 kariuomeni\u0173 ir j\u0173 vad\u0173 \u2013 Lietuvos did\u017ei\u0173j\u0173 etmon\u0173 Jono Karolio Chodkevi\u010diaus (1560\u20131621) ir Mykolo Kazimiero Paco (1624\u20131682) \u2013 laim\u0117jimus prie\u0161 gr\u0117smingas osman\u0173 paj\u0117gas. \u201eVienos i\u0161laisvinimas\u201c, penkta ir svarbiausia parodos dalis, skirta 1683 m. \u012fvykusiam Vienos m\u016b\u0161iui, kai buvo galutinai sutriu\u0161kinta turk\u0173 didyb\u0117, pamin\u0117ti. \u0160e\u0161toje dalyje \u201eTaika ir s\u0105junga\u201c pristatomas Lietuvos ir Lenkijos susitaikymas su Osman\u0173 imperija, s\u0105jungos paie\u0161kos kovoje su bendru prie\u0161u \u2013 agresyvia Maskvos valstybe. \u201eSaugus prieglobstis\u201c, septinta ir paskutin\u0117 parodos dalis, atskleid\u017eia osman\u0173 vykdyt\u0105 politik\u0105 d\u0117l Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos padalijim\u0173 ir Lietuvoje bei Lenkijoje vykusi\u0173 XIX a. sukilim\u0173.\nIstorin\u012f pasakojim\u0105 parodoje iliustruoja daugiau nei 60 autenti\u0161k\u0173 vertybi\u0173: tapybos darb\u0173, audini\u0173, auksakalyst\u0117s ir keramikos dirbini\u0173, monet\u0173 ir medali\u0173, ginkl\u0173 i\u0161 Vavelio karali\u0161kosios pilies bei Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejaus rinkini\u0173.\nParodos a\u0161is ir kulminacija yra unikali, vienintel\u0117 Europoje visi\u0161kai i\u0161likusi XVII a. pirmos pus\u0117s ovali dvistieb\u0117 turki\u0161ka palapin\u0117, kuri, manoma, priklaus\u0117 Osman\u0173 imperijos did\u017eiajam viziriui Karai Mustafai (1634\/1635\u20131683). \u0160is tekstil\u0117s k\u016brinys kaip karo grobis \u012f Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublik\u0105 pateko po 1683 m. Vienos m\u016b\u0161io, pakirtusio turk\u0173 galyb\u0119. \u0160iandien \u0161is ne\u012fkainojamas eksponatas priklauso parodos bendraorganizator\u0117s \u2013 Vavelio karali\u0161kosios pilies kolekcijai ir yra viena reik\u0161mingiausi\u0173 \u0161io muziejaus vertybi\u0173.\nTokie unikal\u016bs ir itin jautr\u016bs karo trof\u0117jai, \u0161iandien i\u0161lik\u0119 tik Krokuvoje ir Dresdene, \u012f parodas i\u0161ve\u017eami ypa\u010d retai, tod\u0117l \u0161ios palapin\u0117s skolinimas yra didel\u0117 dovana Lietuvai, kurioje kadaise taip pat b\u016bta pana\u0161i\u0173 karin\u0117s \u0161lov\u0117s trof\u0117j\u0173, bet jie buvo sunaikinti arba pagrobti.\nValdov\u0173 r\u016bm\u0173 muziejuje eksponuojama paroda ne tik atskleid\u017eia valstybi\u0173 tarpusavio nesantaikos ir karo problemas. Kartu ji parodo, kaip, nepaisant praeityje buvusi\u0173 konflikt\u0173, nesutarim\u0173 ar politini\u0173, kult\u016brini\u0173 bei religini\u0173 skirtum\u0173, galima susivienyti siekiant bendr\u0173 tiksl\u0173 ir kovojant prie\u0161 bendras i\u0161or\u0117s gr\u0117smes. Tai ypa\u010d aktualu ir kalbant apie \u0161i\u0173 dien\u0173 geopolitin\u012f kontekst\u0105, kai Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos paveld\u0117tojoms (Lietuvai, Lenkijai, Ukrainai) ir Turkijai bei kitoms Europos valstyb\u0117ms v\u0117l yra i\u0161kil\u0119s realus Rusijos agresijos pavojus.\nParodos organizatoriai: Vavelio karali\u0161koji pilis \u2013 Valstybiniai meno rinkiniai (Zamek Kr\u00f3lewski na Wawelu \u2013 Pa\u0144stwowe Zbiory Sztuki), Nacionalinis muziejus Lietuvos Did\u017eiosiosKunigaik\u0161tyst\u0117s valdov\u0173 r\u016bmai, Lenkijos institutas Vilniuje"},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/06\/30\/tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a\/#primaryimage","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/06\/priesai-sajungininkai.jpg","contentUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/06\/priesai-sajungininkai.jpg","width":1000,"height":1000},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/06\/30\/tarptautine-paroda-nuo-prieso-iki-sajungininko-lietuva-ir-lenkija-bei-osmanu-imperija-xiv-xix-a\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Tarptautin\u0117 paroda \u201eNuo prie\u0161o iki s\u0105jungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osman\u0173 Imperija XIV-XIX a.\u201c"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/","name":"Instytut Polski w Wilnie","description":"Instytuty Polskie","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"pl-PL"},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/5cae0c47c4df6747546c648165d15359","name":"ciunowiczj","image":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/","url":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/e51dbd942f36d6992d963379bc640f25?s=96&d=mm&r=g","contentUrl":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/e51dbd942f36d6992d963379bc640f25?s=96&d=mm&r=g","caption":"ciunowiczj"},"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/ciunowiczj\/"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9317","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/users\/218"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9317"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9317\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":9320,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9317\/revisions\/9320"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9318"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9317"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9317"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9317"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}