{"id":9665,"date":"2026-09-25T10:21:58","date_gmt":"2026-09-25T08:21:58","guid":{"rendered":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?p=9665"},"modified":"2026-09-25T10:21:59","modified_gmt":"2026-09-25T08:21:59","slug":"klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/09\/25\/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos\/","title":{"rendered":"Klaip\u0117dos muzikinio teatro premjera su kviestiniais muzikais i\u0161 Lenkijos"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"has-text-align-center has-medium-font-size\"><strong>Barokin\u0117 G. F. H\u00e4ndelio opera \u201eJulijus Cezaris\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n<div style=\"height:27px\" aria-hidden=\"true\" class=\"wp-block-spacer\"><\/div>\n\n\n\n<p>Libreto autorius: Nicola Francesco Haym<\/p>\n\n\n\n<p>Pirmasis pastatymas: 1724 m. vasario 20 d. Karaliaus teatre Londone<\/p>\n\n\n\n<div style=\"height:28px\" aria-hidden=\"true\" class=\"wp-block-spacer\"><\/div>\n\n\n\n<p>Klaip\u0117dos valstybinis muzikinis teatras (Dan\u0117s g. 19, Klaip\u0117da)<\/p>\n\n\n\n<p>Operos \u201eJulijus Cezaris\u201c premjera \u2013 2026 m. spalio 9 d. 18:30 val.<\/p>\n\n\n\n<p>2026 m. spalio 10 d. 18:30 val.<\/p>\n\n\n\n<p>2026 m. spalio 13 d. 18:30 val.<\/p>\n\n\n\n<p>Trukm\u0117:&nbsp;~2 val. (2 veiksmai su viena pertrauka)<\/p>\n\n\n\n<p>Kalba:&nbsp;ital\u0173 kalba<\/p>\n\n\n\n<p>Subtitrai:&nbsp;lietuvi\u0173 ir angl\u0173 kalba<\/p>\n\n\n\n<p>Rodrigo Calveyra \u2013 operos \u201eJulijus Cezaris\u201c muzikos vadovas ir dirigentas<\/p>\n\n\n\n<p>Tristan Braun \u2013 spektaklio re\u017eisierius<\/p>\n\n\n\n<p>Daugiau informacijos ir bilietai: <a href=\"https:\/\/klaipedosmuzikinis.lt\/repertuaras\/julijus-cezaris\/\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">Julijus Cezaris<\/a> <\/p>\n\n\n\n<div style=\"height:36px\" aria-hidden=\"true\" class=\"wp-block-spacer\"><\/div>\n\n\n\n<p>2026 m. spalio 9 d. Klaip\u0117dos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) scenoje laukiama i\u0161skirtinio \u012fvykio: pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvos muzikinio teatro scenoje pastatyta Georgo Friedricho H\u00e4ndelio opera \u201eJulijus Cezaris Egipte\u201c, o KVMT repertuar\u0105 praturtins autenti\u0161kai atliekamas baroko sceninis veikalas. Operos pastatymui j\u0117gas suburs KVMT bei kviestiniai solistai i\u0161 Lietuvos ir u\u017esienio, Klaip\u0117dos koncert\u0173 sal\u0117s Kamerinis orkestras, kviestiniai baroko muzikos instrumentalistai bei visa KVMT baleto trup\u0117.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>KVMT dr\u0105siai imasi vieno did\u017eiausi\u0173 jungtini\u0173 teatro pastatym\u0173 ir dar baroko dvasioje. Iki \u0161iol n\u0117 vienas Lietuvos teatras negal\u0117jo pasigirti savo repertuare turintis G. F. H\u00e4ndelio oper\u0105 \u201eJulijus Cezaris Egipte\u201c, tad tai did\u017eiulis i\u0161\u0161\u016bkis ir neeilinis \u012fvykis Lietuvos muzikiniame pasaulyje. Taip pat tai pirmas kartas \u0161alyje, kai muzikinio teatro repertuare atsiduria autenti\u0161kai atliekama baroko opera.<\/p>\n\n\n\n<p>Dirigentas, \u017einomas baroko muzikos atlik\u0117jas Rodrigo Calveyra (Brazilija \/ Pranc\u016bzija) pabr\u0117\u017eia \u0161io projekto svarb\u0105: \u201eTeatro scenoje pastatyti baroko oper\u0105, atliekam\u0105 autenti\u0161kais instrumentais bei stiliumi \u2013 tai did\u017eiulis \u017eingsnis pirmyn. Europoje tokie pastatymai visuomet sulaukia did\u017eiulio susidom\u0117jimo.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p>Georgo Friedricho H\u00e4ndelio \u201eJulijus Cezaris\u201c \u2013 viena ry\u0161kiausi\u0173 baroko oper\u0173, kurioje istorinis pasakojimas susipina su meile, vald\u017eios tro\u0161kimu, ker\u0161tu ir i\u0161davyste. Daugiau nei tris \u0161imtus met\u0173 skai\u010diuojantis k\u016brinys iki \u0161iol stebina ne tik muzikin\u0117s formos rafinuotumu, bet ir galingu emociniu u\u017etaisu, o jame skamban\u010dios arijos laikomos tikrais hitais \u2013 daugel\u012f j\u0173 klausytojai atpa\u017eins vos i\u0161gird\u0119 pirmuosius taktus.<\/p>\n\n\n\n<p>Nors operos veiksmas nukelia \u012f tolim\u0105 praeit\u012f, meil\u0117s, pavydo, i\u0161davyst\u0117s, ker\u0161to ir vald\u017eios tro\u0161kimo s\u016bkurys \u012ftraukia ir \u0161i\u0173 dien\u0173 \u017emog\u0173. Veikiausiai tod\u0117l opera \u010dia atsiskleid\u017eia ne kaip praeities artefaktas, o kaip gyvas, pulsuojantis ir paveikus sceninis vyksmas. Cezaris, Kleopatra ir kiti veik\u0117jai pastatyme ne tik istorin\u0117s fig\u016bros \u2013 jie \u017emon\u0117s, kuriems tenka rinktis tarp asmenini\u0173 tro\u0161kim\u0173 bei politini\u0173 interes\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Specialiai baroko operai Klaip\u0117doje suburta \u201eCanto Fiorito\u201c atlik\u0117j\u0173 komanda muzik\u0105 atliks istoriniais instrumentais \u2013 barokine arfa, <em>viola da gamba<\/em>, liutnia, barokiniais obojais, fagotais. J\u0173 skambesys G. F. H\u00e4ndelio k\u016briniui suteiks ypating\u0105 spalv\u0105, drauge leis i\u0161ry\u0161kinti baroko muzikos gro\u017e\u012f bei subtilum\u0105. Spektaklyje dalyvauja istoriniais instrumentais grojantys lenk\u0173 muzikai Tomasz Weso\u0142owski, Krzysztof Stencel ir Gabriel Mucha.<\/p>\n\n\n\n<p>Pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvoje statomas \u201eJulijus Cezaris\u201c uostamiestyje sub\u016br\u0117 didel\u0119 tarptautin\u0119 k\u016br\u0117j\u0173 ir atlik\u0117j\u0173 komand\u0105. Ry\u0161k\u016bs baroko muzikos interpretatoriai, ambicingas pastatymo mastas oper\u0105 i\u0161skiria i\u0161 viso teatro repertuaro \u2013 tarptauti\u0161kumu bei u\u017emojais projektas per\u017eengia Vakar\u0173 regiono ar net Lietuvos ribas.<\/p>\n\n\n\n<p>Baroko entuziastams \u201eJulijus Cezaris\u201c taps tikru muzikiniu desertu, o ma\u017eiau su \u0161io laikotarpio muzika susipa\u017einusiems klausytojams \u2013 pirmuoju \u017eingsniu \u012f u\u017eburiant\u012f baroko pasaul\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p>Generalinis spektaklio r\u0117m\u0117jas \u2013 VMG grup\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Lenk\u0173 meninink\u0173 dalyvavim\u0105 spektaklyje remia Lenkijos institutas Vilniuje.<\/p>\n\n\n\n<div style=\"height:29px\" aria-hidden=\"true\" class=\"wp-block-spacer\"><\/div>\n\n\n\n<p><strong>Tomasz Weso\u0142owski<\/strong> \u2013 fagotininkas, grojantis istoriniais instrumentais, koncertuojantis solo, kameriniuose kolektyvuose ir orkestruose, taip pat u\u017esiimantis pedagogine veikla. 2004 m. su pagyrimu baig\u0117 Gdansko Stanis\u0142awo Moniuszkos muzikos akademij\u0105 (Wojciecho Orawieco klas\u0119). Grojimo istoriniais instrumentais \u017einias ir geb\u0117jimus tobulino Hagos karali\u0161kojoje konservatorijoje, vadovaujant Donnai Agrell ir Wouterui Verschurenui, bei Milano tarptautin\u0117je muzikos akademijoje pas Alberto Grazz\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p>Gdansko miesto prezidento ir Fondazione Marco Fodella stipendij\u0173 laureatas. Nuo 2008 m. Poznan\u0117s I. J. Paderewskio muzikos akademijoje moko groti istoriniu fagotu. 2022 m. apsigyn\u0117 disertacij\u0105, skirt\u0105 \u00c9tienne\u2019o Ozi <em>42 kaprizams fagoto solo<\/em>, ir 2023 m. jam buvo suteiktas daktaro laipsnis.<\/p>\n\n\n\n<p>Bendradarbiauja su \u017eymiausiais istoriniais instrumentais grojan\u010diais orkestrais, tarp kuri\u0173 \u201eLes Musiciens du Louvre\u201c, \u201eCapella Cracoviensis\u201c, istorinis orkestras {oh!}, \u201eB&#8217;rock\u201c, Fraiburgo baroko orkestras, \u201eLes Musiciens du Prince\u201c, \u201eAnima Eterna\u201c, \u201eRoChrispanaset\u201c, \u201eGli Angeli Gen\u00e8ve\u201c, \u201eCappella Mediterannea\u201c, \u201eBach Collegium Japan\u201c, \u201eNetherlands Bach Society\u201c, \u201eCanto Fiorito\u201c, \u201eArte Dei Suonatori\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p>Dar\u0117 \u012fra\u0161us \u201eMezzo\u201c, \u201eArte\u201c, \u201eErato\u201c, Lenkijos radijui, \u201eChannel Classics\u201c, \u201ena\u00efve\u201c, \u201eAlpha\u201c, BIS, ORF, \u201eclaves\u201c, \u201eBrillant Classics\u201c, DUX, taip pat \u201eNetflix\u201c ir HBO.<\/p>\n\n\n\n<p>Da\u017enai skaito paskaitas Lenkijos ir u\u017esienio universitetuose bei muzikos mokyklose.<\/p>\n\n\n\n<div style=\"height:34px\" aria-hidden=\"true\" class=\"wp-block-spacer\"><\/div>\n\n\n\n<p><strong>Krzysztof Stencel<\/strong> \u2013 kamerin\u0117s muzikos atlik\u0117jas ir pedagogas, priklausantis pirmajai muzik\u0173, kuri\u0173 specializacija \u2013 istoriniai instrumentai, kartai. Katovic\u0173 muzikos akademijoje baig\u0117 Mieczys\u0142awo Korczo klas\u0119, studijas t\u0119s\u0117 Hjustone (JAV) pas William\u0105 VerMeulen\u0105. 2014 m. jam suteiktas muzikos moksl\u0173 daktaro laipsnis.<\/p>\n\n\n\n<p>Sen\u0105j\u0105 muzik\u0105 atliko su \u201eHelsinki Baroque Orchestra\u201c, \u201eDen Jyske Sinfonietta\u201c, \u201eFinnish Baroque Orchestra\u201c, \u201eEnghave Barok\u201c, Vroclavo baroko orkestru, \u201eEsterh\u00e1zy Hofkapelle\u201c, \u201eCapella Savaria\u201c ir \u201eArte dei Suonatori\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p>Taip pat koncertuoja kaip \u0161iuolaikinis valtornistas. Nuo 2017 m. \u201eSinfonia Varsovia\u201c narys, be to, grojo \u201eWorld Orchestra for Peace\u201c ir Nacionalin\u0117s filharmonijos orkestre. Dirbtuvi\u0173 valtornistams \u201eRogowisko\u201c sumanytojas ir reng\u0117jas, o Poznan\u0117s I. J. Paderewskio muzikos akademijoje vadovauja valtornos klasei. Dar, autenti\u0161kai atliekant istorin\u0119 muzik\u0105, pu\u010dia rag\u0105.<\/p>\n\n\n\n<div style=\"height:29px\" aria-hidden=\"true\" class=\"wp-block-spacer\"><\/div>\n\n\n\n<p><strong>Gabriel Mucha<\/strong> groja istoriniais fagotais ir dulcianais, nes jo \u0161ird\u017eiai nepaprastai mielas sen\u0173j\u0173 epoch\u0173 skambesys. M\u0117gsta muzikinius atradimus. Jam labiausiai patinka ie\u0161koti pamir\u0161t\u0173 k\u016brini\u0173, dirbti su manuskriptais ir j\u0173 \u0161iuolaikiniais variantais bei atlikti veikalus, kurie koncertuose skamba retai.<\/p>\n\n\n\n<p>Nuolat dalyvauja Poznan\u0117s muzikos akademijos projektuose \u2013 tiek kaip kamerini\u0173 ansambli\u0173, tiek kaip istorini\u0173 ansambli\u0173 narys. Atliko Giovannio Bononcinio, Johanno Friedricho Fascho, Giuseppe\u2019s Torellio, Georgo Friedricho H\u00e4ndelio, Johanno Josepho Fuxo ir kit\u0173 XVII\u2013XVIII a. kompozitori\u0173 k\u016brinius. 2024 m. atlikdamas klasikin\u012f repertuar\u0105 istoriniu fagotu grojo Gaetano Donizetti, Am\u00e9d\u00e9e Rasetti ir Andreaso Gottlobo Schwarzo k\u016brinius.<\/p>\n\n\n\n<p>Be muzikos, dievina fantastik\u0105 \u2013 tiek knygas, tiek filmus. Jau\u010dia silpnyb\u0119 vinta\u017einiams daiktams, turi gana didel\u0119 vinilini\u0173 plok\u0161teli\u0173 kolekcij\u0105, o laisvalaikiu siuva. Gyvena \u017de\u0161uve, dirba Var\u0161uvoje, studijuoja Poznan\u0117je, sta\u017euojasi orkestre Pary\u017eiuje, taigi, be instrument\u0173, lagaminas ir kelionin\u0117 pagalv\u0117 \u2013 jo nuolatiniai atributai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Barokin\u0117 G. F. H\u00e4ndelio opera \u201eJulijus Cezaris\u201c Libreto autorius: Nicola Francesco Haym Pirmasis pastatymas: 1724 m. vasario 20 d. Karaliaus teatre Londone Klaip\u0117dos valstybinis muzikinis teatras (Dan\u0117s g. 19, Klaip\u0117da) Operos \u201eJulijus Cezaris\u201c premjera \u2013 2026 m. spalio 9 d. 18:30 val. 2026 m. spalio 10 d. 18:30 val. 2026 m. spalio 13 d. 18:30 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":179,"featured_media":9666,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[25,93,13,29],"tags":[],"class_list":["post-9665","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-muzika","category-naujienos","category-renginiai","category-teatras"],"yoast_head":"<!-- This site is optimized with the Yoast SEO plugin v24.6 - https:\/\/yoast.com\/wordpress\/plugins\/seo\/ -->\n<title>Klaip\u0117dos muzikinio teatro premjera su kviestiniais muzikais i\u0161 Lenkijos - Instytut Polski w Wilnie<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/09\/25\/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"pl_PL\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Klaip\u0117dos muzikinio teatro premjera su kviestiniais muzikais i\u0161 Lenkijos - Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"Barokin\u0117 G. F. H\u00e4ndelio opera \u201eJulijus Cezaris\u201c Libreto autorius: Nicola Francesco Haym Pirmasis pastatymas: 1724 m. vasario 20 d. Karaliaus teatre Londone Klaip\u0117dos valstybinis muzikinis teatras (Dan\u0117s g. 19, Klaip\u0117da) Operos \u201eJulijus Cezaris\u201c premjera \u2013 2026 m. spalio 9 d. 18:30 val. 2026 m. spalio 10 d. 18:30 val. 2026 m. spalio 13 d. 18:30 [&hellip;]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/09\/25\/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Instytut Polski w Wilnie\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2026-09-25T08:21:58+00:00\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2026-09-25T08:21:59+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/09\/Julijus-Cezaris.jpg\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"1400\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"600\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/jpeg\" \/>\n<meta name=\"author\" content=\"strielkunasr\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Napisane przez\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"strielkunasr\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Szacowany czas czytania\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"6 minut\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"event\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/09\/25\/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos\/\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/09\/25\/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos\/\",\"name\":\"Klaip\u0117dos muzikinio teatro premjera su kviestiniais muzikais i\u0161 Lenkijos\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/09\/25\/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos\/#primaryimage\"},\"image\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/09\/Julijus-Cezaris.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/09\/Julijus-Cezaris-300x129.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/09\/Julijus-Cezaris-1024x439.jpg\",\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/09\/Julijus-Cezaris.jpg\"],\"thumbnailUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/09\/Julijus-Cezaris.jpg\",\"datePublished\":\"2026-09-25T08:21:58+02:00\",\"dateModified\":\"2026-09-25T08:21:59+02:00\",\"author\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c\"},\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/09\/25\/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/09\/25\/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos\/\"]}],\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"startDate\":\"2026-10-09\",\"endDate\":\"2026-10-13\",\"eventStatus\":\"EventScheduled\",\"eventAttendanceMode\":\"OfflineEventAttendanceMode\",\"location\":{\"@type\":\"place\",\"name\":\"\",\"address\":\"\",\"geo\":{\"@type\":\"GeoCoordinates\",\"latitude\":\"\",\"longitude\":\"\"}},\"description\":\"Barokin\u0117 G. F. H\u00e4ndelio opera \u201eJulijus Cezaris\u201c\\nLibreto autorius: Nicola Francesco Haym\\nPirmasis pastatymas: 1724 m. vasario 20 d. Karaliaus teatre Londone\\nKlaip\u0117dos valstybinis muzikinis teatras (Dan\u0117s g. 19, Klaip\u0117da)\\nOperos \u201eJulijus Cezaris\u201c premjera \u2013 2026 m. spalio 9 d. 18:30 val.\\n2026 m. spalio 10 d. 18:30 val.\\n2026 m. spalio 13 d. 18:30 val.\\nTrukm\u0117: ~2 val. (2 veiksmai su viena pertrauka)\\nKalba: ital\u0173 kalba\\nSubtitrai: lietuvi\u0173 ir angl\u0173 kalba\\nRodrigo Calveyra \u2013 operos \u201eJulijus Cezaris\u201c muzikos vadovas ir dirigentas\\nTristan Braun \u2013 spektaklio re\u017eisierius\\nDaugiau informacijos ir bilietai: Julijus Cezaris \\n2026 m. spalio 9 d. Klaip\u0117dos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) scenoje laukiama i\u0161skirtinio \u012fvykio: pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvos muzikinio teatro scenoje pastatyta Georgo Friedricho H\u00e4ndelio opera \u201eJulijus Cezaris Egipte\u201c, o KVMT repertuar\u0105 praturtins autenti\u0161kai atliekamas baroko sceninis veikalas. Operos pastatymui j\u0117gas suburs KVMT bei kviestiniai solistai i\u0161 Lietuvos ir u\u017esienio, Klaip\u0117dos koncert\u0173 sal\u0117s Kamerinis orkestras, kviestiniai baroko muzikos instrumentalistai bei visa KVMT baleto trup\u0117. \\nKVMT dr\u0105siai imasi vieno did\u017eiausi\u0173 jungtini\u0173 teatro pastatym\u0173 ir dar baroko dvasioje. Iki \u0161iol n\u0117 vienas Lietuvos teatras negal\u0117jo pasigirti savo repertuare turintis G. F. H\u00e4ndelio oper\u0105 \u201eJulijus Cezaris Egipte\u201c, tad tai did\u017eiulis i\u0161\u0161\u016bkis ir neeilinis \u012fvykis Lietuvos muzikiniame pasaulyje. Taip pat tai pirmas kartas \u0161alyje, kai muzikinio teatro repertuare atsiduria autenti\u0161kai atliekama baroko opera.\\nDirigentas, \u017einomas baroko muzikos atlik\u0117jas Rodrigo Calveyra (Brazilija \/ Pranc\u016bzija) pabr\u0117\u017eia \u0161io projekto svarb\u0105: \u201eTeatro scenoje pastatyti baroko oper\u0105, atliekam\u0105 autenti\u0161kais instrumentais bei stiliumi \u2013 tai did\u017eiulis \u017eingsnis pirmyn. Europoje tokie pastatymai visuomet sulaukia did\u017eiulio susidom\u0117jimo.\u201c\\nGeorgo Friedricho H\u00e4ndelio \u201eJulijus Cezaris\u201c \u2013 viena ry\u0161kiausi\u0173 baroko oper\u0173, kurioje istorinis pasakojimas susipina su meile, vald\u017eios tro\u0161kimu, ker\u0161tu ir i\u0161davyste. Daugiau nei tris \u0161imtus met\u0173 skai\u010diuojantis k\u016brinys iki \u0161iol stebina ne tik muzikin\u0117s formos rafinuotumu, bet ir galingu emociniu u\u017etaisu, o jame skamban\u010dios arijos laikomos tikrais hitais \u2013 daugel\u012f j\u0173 klausytojai atpa\u017eins vos i\u0161gird\u0119 pirmuosius taktus.\\nNors operos veiksmas nukelia \u012f tolim\u0105 praeit\u012f, meil\u0117s, pavydo, i\u0161davyst\u0117s, ker\u0161to ir vald\u017eios tro\u0161kimo s\u016bkurys \u012ftraukia ir \u0161i\u0173 dien\u0173 \u017emog\u0173. Veikiausiai tod\u0117l opera \u010dia atsiskleid\u017eia ne kaip praeities artefaktas, o kaip gyvas, pulsuojantis ir paveikus sceninis vyksmas. Cezaris, Kleopatra ir kiti veik\u0117jai pastatyme ne tik istorin\u0117s fig\u016bros \u2013 jie \u017emon\u0117s, kuriems tenka rinktis tarp asmenini\u0173 tro\u0161kim\u0173 bei politini\u0173 interes\u0173.\\nSpecialiai baroko operai Klaip\u0117doje suburta \u201eCanto Fiorito\u201c atlik\u0117j\u0173 komanda muzik\u0105 atliks istoriniais instrumentais \u2013 barokine arfa, viola da gamba, liutnia, barokiniais obojais, fagotais. J\u0173 skambesys G. F. H\u00e4ndelio k\u016briniui suteiks ypating\u0105 spalv\u0105, drauge leis i\u0161ry\u0161kinti baroko muzikos gro\u017e\u012f bei subtilum\u0105. Spektaklyje dalyvauja istoriniais instrumentais grojantys lenk\u0173 muzikai Tomasz Weso\u0142owski, Krzysztof Stencel ir Gabriel Mucha.\\nPirm\u0105 kart\u0105 Lietuvoje statomas \u201eJulijus Cezaris\u201c uostamiestyje sub\u016br\u0117 didel\u0119 tarptautin\u0119 k\u016br\u0117j\u0173 ir atlik\u0117j\u0173 komand\u0105. Ry\u0161k\u016bs baroko muzikos interpretatoriai, ambicingas pastatymo mastas oper\u0105 i\u0161skiria i\u0161 viso teatro repertuaro \u2013 tarptauti\u0161kumu bei u\u017emojais projektas per\u017eengia Vakar\u0173 regiono ar net Lietuvos ribas.\\nBaroko entuziastams \u201eJulijus Cezaris\u201c taps tikru muzikiniu desertu, o ma\u017eiau su \u0161io laikotarpio muzika susipa\u017einusiems klausytojams \u2013 pirmuoju \u017eingsniu \u012f u\u017eburiant\u012f baroko pasaul\u012f.\\nGeneralinis spektaklio r\u0117m\u0117jas \u2013 VMG grup\u0117.\\nLenk\u0173 meninink\u0173 dalyvavim\u0105 spektaklyje remia Lenkijos institutas Vilniuje.\\nTomasz Weso\u0142owski \u2013 fagotininkas, grojantis istoriniais instrumentais, koncertuojantis solo, kameriniuose kolektyvuose ir orkestruose, taip pat u\u017esiimantis pedagogine veikla. 2004 m. su pagyrimu baig\u0117 Gdansko Stanis\u0142awo Moniuszkos muzikos akademij\u0105 (Wojciecho Orawieco klas\u0119). Grojimo istoriniais instrumentais \u017einias ir geb\u0117jimus tobulino Hagos karali\u0161kojoje konservatorijoje, vadovaujant Donnai Agrell ir Wouterui Verschurenui, bei Milano tarptautin\u0117je muzikos akademijoje pas Alberto Grazz\u012f.\\nGdansko miesto prezidento ir Fondazione Marco Fodella stipendij\u0173 laureatas. Nuo 2008 m. Poznan\u0117s I. J. Paderewskio muzikos akademijoje moko groti istoriniu fagotu. 2022 m. apsigyn\u0117 disertacij\u0105, skirt\u0105 \u00c9tienne\u2019o Ozi 42 kaprizams fagoto solo, ir 2023 m. jam buvo suteiktas daktaro laipsnis.\\nBendradarbiauja su \u017eymiausiais istoriniais instrumentais grojan\u010diais orkestrais, tarp kuri\u0173 \u201eLes Musiciens du Louvre\u201c, \u201eCapella Cracoviensis\u201c, istorinis orkestras {oh!}, \u201eB'rock\u201c, Fraiburgo baroko orkestras, \u201eLes Musiciens du Prince\u201c, \u201eAnima Eterna\u201c, \u201eRoChrispanaset\u201c, \u201eGli Angeli Gen\u00e8ve\u201c, \u201eCappella Mediterannea\u201c, \u201eBach Collegium Japan\u201c, \u201eNetherlands Bach Society\u201c, \u201eCanto Fiorito\u201c, \u201eArte Dei Suonatori\u201c.\\nDar\u0117 \u012fra\u0161us \u201eMezzo\u201c, \u201eArte\u201c, \u201eErato\u201c, Lenkijos radijui, \u201eChannel Classics\u201c, \u201ena\u00efve\u201c, \u201eAlpha\u201c, BIS, ORF, \u201eclaves\u201c, \u201eBrillant Classics\u201c, DUX, taip pat \u201eNetflix\u201c ir HBO.\\nDa\u017enai skaito paskaitas Lenkijos ir u\u017esienio universitetuose bei muzikos mokyklose.\\nKrzysztof Stencel \u2013 kamerin\u0117s muzikos atlik\u0117jas ir pedagogas, priklausantis pirmajai muzik\u0173, kuri\u0173 specializacija \u2013 istoriniai instrumentai, kartai. Katovic\u0173 muzikos akademijoje baig\u0117 Mieczys\u0142awo Korczo klas\u0119, studijas t\u0119s\u0117 Hjustone (JAV) pas William\u0105 VerMeulen\u0105. 2014 m. jam suteiktas muzikos moksl\u0173 daktaro laipsnis.\\nSen\u0105j\u0105 muzik\u0105 atliko su \u201eHelsinki Baroque Orchestra\u201c, \u201eDen Jyske Sinfonietta\u201c, \u201eFinnish Baroque Orchestra\u201c, \u201eEnghave Barok\u201c, Vroclavo baroko orkestru, \u201eEsterh\u00e1zy Hofkapelle\u201c, \u201eCapella Savaria\u201c ir \u201eArte dei Suonatori\u201c.\\nTaip pat koncertuoja kaip \u0161iuolaikinis valtornistas. Nuo 2017 m. \u201eSinfonia Varsovia\u201c narys, be to, grojo \u201eWorld Orchestra for Peace\u201c ir Nacionalin\u0117s filharmonijos orkestre. Dirbtuvi\u0173 valtornistams \u201eRogowisko\u201c sumanytojas ir reng\u0117jas, o Poznan\u0117s I. J. Paderewskio muzikos akademijoje vadovauja valtornos klasei. Dar, autenti\u0161kai atliekant istorin\u0119 muzik\u0105, pu\u010dia rag\u0105.\\nGabriel Mucha groja istoriniais fagotais ir dulcianais, nes jo \u0161ird\u017eiai nepaprastai mielas sen\u0173j\u0173 epoch\u0173 skambesys. M\u0117gsta muzikinius atradimus. Jam labiausiai patinka ie\u0161koti pamir\u0161t\u0173 k\u016brini\u0173, dirbti su manuskriptais ir j\u0173 \u0161iuolaikiniais variantais bei atlikti veikalus, kurie koncertuose skamba retai.\\nNuolat dalyvauja Poznan\u0117s muzikos akademijos projektuose \u2013 tiek kaip kamerini\u0173 ansambli\u0173, tiek kaip istorini\u0173 ansambli\u0173 narys. Atliko Giovannio Bononcinio, Johanno Friedricho Fascho, Giuseppe\u2019s Torellio, Georgo Friedricho H\u00e4ndelio, Johanno Josepho Fuxo ir kit\u0173 XVII\u2013XVIII a. kompozitori\u0173 k\u016brinius. 2024 m. atlikdamas klasikin\u012f repertuar\u0105 istoriniu fagotu grojo Gaetano Donizetti, Am\u00e9d\u00e9e Rasetti ir Andreaso Gottlobo Schwarzo k\u016brinius.\\nBe muzikos, dievina fantastik\u0105 \u2013 tiek knygas, tiek filmus. Jau\u010dia silpnyb\u0119 vinta\u017einiams daiktams, turi gana didel\u0119 vinilini\u0173 plok\u0161teli\u0173 kolekcij\u0105, o laisvalaikiu siuva. Gyvena \u017de\u0161uve, dirba Var\u0161uvoje, studijuoja Poznan\u0117je, sta\u017euojasi orkestre Pary\u017eiuje, taigi, be instrument\u0173, lagaminas ir kelionin\u0117 pagalv\u0117 \u2013 jo nuolatiniai atributai.\"},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/09\/25\/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos\/#primaryimage\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/09\/Julijus-Cezaris.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/09\/Julijus-Cezaris.jpg\",\"width\":1400,\"height\":600},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/09\/25\/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Klaip\u0117dos muzikinio teatro premjera su kviestiniais muzikais i\u0161 Lenkijos\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website\",\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/\",\"name\":\"Instytut Polski w Wilnie\",\"description\":\"Instytuty Polskie\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"pl-PL\"},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c\",\"name\":\"strielkunasr\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"pl-PL\",\"@id\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/\",\"url\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g\",\"contentUrl\":\"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g\",\"caption\":\"strielkunasr\"},\"url\":\"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/strielkunasr\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Klaip\u0117dos muzikinio teatro premjera su kviestiniais muzikais i\u0161 Lenkijos - Instytut Polski w Wilnie","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/09\/25\/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos\/","og_locale":"pl_PL","og_type":"article","og_title":"Klaip\u0117dos muzikinio teatro premjera su kviestiniais muzikais i\u0161 Lenkijos - Instytut Polski w Wilnie","og_description":"Barokin\u0117 G. F. H\u00e4ndelio opera \u201eJulijus Cezaris\u201c Libreto autorius: Nicola Francesco Haym Pirmasis pastatymas: 1724 m. vasario 20 d. Karaliaus teatre Londone Klaip\u0117dos valstybinis muzikinis teatras (Dan\u0117s g. 19, Klaip\u0117da) Operos \u201eJulijus Cezaris\u201c premjera \u2013 2026 m. spalio 9 d. 18:30 val. 2026 m. spalio 10 d. 18:30 val. 2026 m. spalio 13 d. 18:30 [&hellip;]","og_url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/09\/25\/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos\/","og_site_name":"Instytut Polski w Wilnie","article_published_time":"2026-09-25T08:21:58+00:00","article_modified_time":"2026-09-25T08:21:59+00:00","og_image":[{"width":1400,"height":600,"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/09\/Julijus-Cezaris.jpg","type":"image\/jpeg"}],"author":"strielkunasr","twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Napisane przez":"strielkunasr","Szacowany czas czytania":"6 minut"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"event","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/09\/25\/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos\/","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/09\/25\/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos\/","name":"Klaip\u0117dos muzikinio teatro premjera su kviestiniais muzikais i\u0161 Lenkijos","isPartOf":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/09\/25\/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos\/#primaryimage"},"image":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/09\/Julijus-Cezaris.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/09\/Julijus-Cezaris-300x129.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/09\/Julijus-Cezaris-1024x439.jpg","https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/09\/Julijus-Cezaris.jpg"],"thumbnailUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/09\/Julijus-Cezaris.jpg","datePublished":"2026-09-25T08:21:58+02:00","dateModified":"2026-09-25T08:21:59+02:00","author":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c"},"breadcrumb":{"@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/09\/25\/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos\/#breadcrumb"},"inLanguage":"pl-PL","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/09\/25\/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos\/"]}],"@context":"https:\/\/schema.org","startDate":"2026-10-09","endDate":"2026-10-13","eventStatus":"EventScheduled","eventAttendanceMode":"OfflineEventAttendanceMode","location":{"@type":"place","name":"","address":"","geo":{"@type":"GeoCoordinates","latitude":"","longitude":""}},"description":"Barokin\u0117 G. F. H\u00e4ndelio opera \u201eJulijus Cezaris\u201c\nLibreto autorius: Nicola Francesco Haym\nPirmasis pastatymas: 1724 m. vasario 20 d. Karaliaus teatre Londone\nKlaip\u0117dos valstybinis muzikinis teatras (Dan\u0117s g. 19, Klaip\u0117da)\nOperos \u201eJulijus Cezaris\u201c premjera \u2013 2026 m. spalio 9 d. 18:30 val.\n2026 m. spalio 10 d. 18:30 val.\n2026 m. spalio 13 d. 18:30 val.\nTrukm\u0117: ~2 val. (2 veiksmai su viena pertrauka)\nKalba: ital\u0173 kalba\nSubtitrai: lietuvi\u0173 ir angl\u0173 kalba\nRodrigo Calveyra \u2013 operos \u201eJulijus Cezaris\u201c muzikos vadovas ir dirigentas\nTristan Braun \u2013 spektaklio re\u017eisierius\nDaugiau informacijos ir bilietai: Julijus Cezaris \n2026 m. spalio 9 d. Klaip\u0117dos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) scenoje laukiama i\u0161skirtinio \u012fvykio: pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvos muzikinio teatro scenoje pastatyta Georgo Friedricho H\u00e4ndelio opera \u201eJulijus Cezaris Egipte\u201c, o KVMT repertuar\u0105 praturtins autenti\u0161kai atliekamas baroko sceninis veikalas. Operos pastatymui j\u0117gas suburs KVMT bei kviestiniai solistai i\u0161 Lietuvos ir u\u017esienio, Klaip\u0117dos koncert\u0173 sal\u0117s Kamerinis orkestras, kviestiniai baroko muzikos instrumentalistai bei visa KVMT baleto trup\u0117. \nKVMT dr\u0105siai imasi vieno did\u017eiausi\u0173 jungtini\u0173 teatro pastatym\u0173 ir dar baroko dvasioje. Iki \u0161iol n\u0117 vienas Lietuvos teatras negal\u0117jo pasigirti savo repertuare turintis G. F. H\u00e4ndelio oper\u0105 \u201eJulijus Cezaris Egipte\u201c, tad tai did\u017eiulis i\u0161\u0161\u016bkis ir neeilinis \u012fvykis Lietuvos muzikiniame pasaulyje. Taip pat tai pirmas kartas \u0161alyje, kai muzikinio teatro repertuare atsiduria autenti\u0161kai atliekama baroko opera.\nDirigentas, \u017einomas baroko muzikos atlik\u0117jas Rodrigo Calveyra (Brazilija \/ Pranc\u016bzija) pabr\u0117\u017eia \u0161io projekto svarb\u0105: \u201eTeatro scenoje pastatyti baroko oper\u0105, atliekam\u0105 autenti\u0161kais instrumentais bei stiliumi \u2013 tai did\u017eiulis \u017eingsnis pirmyn. Europoje tokie pastatymai visuomet sulaukia did\u017eiulio susidom\u0117jimo.\u201c\nGeorgo Friedricho H\u00e4ndelio \u201eJulijus Cezaris\u201c \u2013 viena ry\u0161kiausi\u0173 baroko oper\u0173, kurioje istorinis pasakojimas susipina su meile, vald\u017eios tro\u0161kimu, ker\u0161tu ir i\u0161davyste. Daugiau nei tris \u0161imtus met\u0173 skai\u010diuojantis k\u016brinys iki \u0161iol stebina ne tik muzikin\u0117s formos rafinuotumu, bet ir galingu emociniu u\u017etaisu, o jame skamban\u010dios arijos laikomos tikrais hitais \u2013 daugel\u012f j\u0173 klausytojai atpa\u017eins vos i\u0161gird\u0119 pirmuosius taktus.\nNors operos veiksmas nukelia \u012f tolim\u0105 praeit\u012f, meil\u0117s, pavydo, i\u0161davyst\u0117s, ker\u0161to ir vald\u017eios tro\u0161kimo s\u016bkurys \u012ftraukia ir \u0161i\u0173 dien\u0173 \u017emog\u0173. Veikiausiai tod\u0117l opera \u010dia atsiskleid\u017eia ne kaip praeities artefaktas, o kaip gyvas, pulsuojantis ir paveikus sceninis vyksmas. Cezaris, Kleopatra ir kiti veik\u0117jai pastatyme ne tik istorin\u0117s fig\u016bros \u2013 jie \u017emon\u0117s, kuriems tenka rinktis tarp asmenini\u0173 tro\u0161kim\u0173 bei politini\u0173 interes\u0173.\nSpecialiai baroko operai Klaip\u0117doje suburta \u201eCanto Fiorito\u201c atlik\u0117j\u0173 komanda muzik\u0105 atliks istoriniais instrumentais \u2013 barokine arfa, viola da gamba, liutnia, barokiniais obojais, fagotais. J\u0173 skambesys G. F. H\u00e4ndelio k\u016briniui suteiks ypating\u0105 spalv\u0105, drauge leis i\u0161ry\u0161kinti baroko muzikos gro\u017e\u012f bei subtilum\u0105. Spektaklyje dalyvauja istoriniais instrumentais grojantys lenk\u0173 muzikai Tomasz Weso\u0142owski, Krzysztof Stencel ir Gabriel Mucha.\nPirm\u0105 kart\u0105 Lietuvoje statomas \u201eJulijus Cezaris\u201c uostamiestyje sub\u016br\u0117 didel\u0119 tarptautin\u0119 k\u016br\u0117j\u0173 ir atlik\u0117j\u0173 komand\u0105. Ry\u0161k\u016bs baroko muzikos interpretatoriai, ambicingas pastatymo mastas oper\u0105 i\u0161skiria i\u0161 viso teatro repertuaro \u2013 tarptauti\u0161kumu bei u\u017emojais projektas per\u017eengia Vakar\u0173 regiono ar net Lietuvos ribas.\nBaroko entuziastams \u201eJulijus Cezaris\u201c taps tikru muzikiniu desertu, o ma\u017eiau su \u0161io laikotarpio muzika susipa\u017einusiems klausytojams \u2013 pirmuoju \u017eingsniu \u012f u\u017eburiant\u012f baroko pasaul\u012f.\nGeneralinis spektaklio r\u0117m\u0117jas \u2013 VMG grup\u0117.\nLenk\u0173 meninink\u0173 dalyvavim\u0105 spektaklyje remia Lenkijos institutas Vilniuje.\nTomasz Weso\u0142owski \u2013 fagotininkas, grojantis istoriniais instrumentais, koncertuojantis solo, kameriniuose kolektyvuose ir orkestruose, taip pat u\u017esiimantis pedagogine veikla. 2004 m. su pagyrimu baig\u0117 Gdansko Stanis\u0142awo Moniuszkos muzikos akademij\u0105 (Wojciecho Orawieco klas\u0119). Grojimo istoriniais instrumentais \u017einias ir geb\u0117jimus tobulino Hagos karali\u0161kojoje konservatorijoje, vadovaujant Donnai Agrell ir Wouterui Verschurenui, bei Milano tarptautin\u0117je muzikos akademijoje pas Alberto Grazz\u012f.\nGdansko miesto prezidento ir Fondazione Marco Fodella stipendij\u0173 laureatas. Nuo 2008 m. Poznan\u0117s I. J. Paderewskio muzikos akademijoje moko groti istoriniu fagotu. 2022 m. apsigyn\u0117 disertacij\u0105, skirt\u0105 \u00c9tienne\u2019o Ozi 42 kaprizams fagoto solo, ir 2023 m. jam buvo suteiktas daktaro laipsnis.\nBendradarbiauja su \u017eymiausiais istoriniais instrumentais grojan\u010diais orkestrais, tarp kuri\u0173 \u201eLes Musiciens du Louvre\u201c, \u201eCapella Cracoviensis\u201c, istorinis orkestras {oh!}, \u201eB'rock\u201c, Fraiburgo baroko orkestras, \u201eLes Musiciens du Prince\u201c, \u201eAnima Eterna\u201c, \u201eRoChrispanaset\u201c, \u201eGli Angeli Gen\u00e8ve\u201c, \u201eCappella Mediterannea\u201c, \u201eBach Collegium Japan\u201c, \u201eNetherlands Bach Society\u201c, \u201eCanto Fiorito\u201c, \u201eArte Dei Suonatori\u201c.\nDar\u0117 \u012fra\u0161us \u201eMezzo\u201c, \u201eArte\u201c, \u201eErato\u201c, Lenkijos radijui, \u201eChannel Classics\u201c, \u201ena\u00efve\u201c, \u201eAlpha\u201c, BIS, ORF, \u201eclaves\u201c, \u201eBrillant Classics\u201c, DUX, taip pat \u201eNetflix\u201c ir HBO.\nDa\u017enai skaito paskaitas Lenkijos ir u\u017esienio universitetuose bei muzikos mokyklose.\nKrzysztof Stencel \u2013 kamerin\u0117s muzikos atlik\u0117jas ir pedagogas, priklausantis pirmajai muzik\u0173, kuri\u0173 specializacija \u2013 istoriniai instrumentai, kartai. Katovic\u0173 muzikos akademijoje baig\u0117 Mieczys\u0142awo Korczo klas\u0119, studijas t\u0119s\u0117 Hjustone (JAV) pas William\u0105 VerMeulen\u0105. 2014 m. jam suteiktas muzikos moksl\u0173 daktaro laipsnis.\nSen\u0105j\u0105 muzik\u0105 atliko su \u201eHelsinki Baroque Orchestra\u201c, \u201eDen Jyske Sinfonietta\u201c, \u201eFinnish Baroque Orchestra\u201c, \u201eEnghave Barok\u201c, Vroclavo baroko orkestru, \u201eEsterh\u00e1zy Hofkapelle\u201c, \u201eCapella Savaria\u201c ir \u201eArte dei Suonatori\u201c.\nTaip pat koncertuoja kaip \u0161iuolaikinis valtornistas. Nuo 2017 m. \u201eSinfonia Varsovia\u201c narys, be to, grojo \u201eWorld Orchestra for Peace\u201c ir Nacionalin\u0117s filharmonijos orkestre. Dirbtuvi\u0173 valtornistams \u201eRogowisko\u201c sumanytojas ir reng\u0117jas, o Poznan\u0117s I. J. Paderewskio muzikos akademijoje vadovauja valtornos klasei. Dar, autenti\u0161kai atliekant istorin\u0119 muzik\u0105, pu\u010dia rag\u0105.\nGabriel Mucha groja istoriniais fagotais ir dulcianais, nes jo \u0161ird\u017eiai nepaprastai mielas sen\u0173j\u0173 epoch\u0173 skambesys. M\u0117gsta muzikinius atradimus. Jam labiausiai patinka ie\u0161koti pamir\u0161t\u0173 k\u016brini\u0173, dirbti su manuskriptais ir j\u0173 \u0161iuolaikiniais variantais bei atlikti veikalus, kurie koncertuose skamba retai.\nNuolat dalyvauja Poznan\u0117s muzikos akademijos projektuose \u2013 tiek kaip kamerini\u0173 ansambli\u0173, tiek kaip istorini\u0173 ansambli\u0173 narys. Atliko Giovannio Bononcinio, Johanno Friedricho Fascho, Giuseppe\u2019s Torellio, Georgo Friedricho H\u00e4ndelio, Johanno Josepho Fuxo ir kit\u0173 XVII\u2013XVIII a. kompozitori\u0173 k\u016brinius. 2024 m. atlikdamas klasikin\u012f repertuar\u0105 istoriniu fagotu grojo Gaetano Donizetti, Am\u00e9d\u00e9e Rasetti ir Andreaso Gottlobo Schwarzo k\u016brinius.\nBe muzikos, dievina fantastik\u0105 \u2013 tiek knygas, tiek filmus. Jau\u010dia silpnyb\u0119 vinta\u017einiams daiktams, turi gana didel\u0119 vinilini\u0173 plok\u0161teli\u0173 kolekcij\u0105, o laisvalaikiu siuva. Gyvena \u017de\u0161uve, dirba Var\u0161uvoje, studijuoja Poznan\u0117je, sta\u017euojasi orkestre Pary\u017eiuje, taigi, be instrument\u0173, lagaminas ir kelionin\u0117 pagalv\u0117 \u2013 jo nuolatiniai atributai."},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/09\/25\/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos\/#primaryimage","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/09\/Julijus-Cezaris.jpg","contentUrl":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-content\/uploads\/sites\/24\/2026\/09\/Julijus-Cezaris.jpg","width":1400,"height":600},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/2026\/09\/25\/klaipedos-muzikinio-teatro-premjera-su-kviestiniais-muzikais-is-lenkijos\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Klaip\u0117dos muzikinio teatro premjera su kviestiniais muzikais i\u0161 Lenkijos"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#website","url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/","name":"Instytut Polski w Wilnie","description":"Instytuty Polskie","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"pl-PL"},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/0fe71ab8ff05e4d313f18753e7735a3c","name":"strielkunasr","image":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"pl-PL","@id":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/#\/schema\/person\/image\/","url":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g","contentUrl":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1f685238784360c3347cf65c78e0c870?s=96&d=mm&r=g","caption":"strielkunasr"},"url":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/author\/strielkunasr\/"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9665","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/users\/179"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9665"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9665\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":9668,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9665\/revisions\/9668"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9666"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9665"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9665"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/instytutpolski.pl\/vilnius\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9665"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}