Išrinkta „Metų verstinė knyga“ – ja tapo lenkų rašytojo Wieslawo Mysliwskio „Adatos ąsa“
Šiais metais Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) dvyliktą kartą rengė konkursą „Metų verstinė knyga“. Sudaryti trys geriausių 2020 m. išleistų verstinių knygų sąrašai šiuolaikinės grožinės literatūros, literatūros klasikos ir humanitarinės literatūros kategorijose. Portalo LRT.lt skaitytojai buvo kviečiami balsuoti ir iš vadinamojo ekspertų penketuko išrinkti metų verstinę knygą, kuri tradiciškai skelbiama gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, rašoma LLVS pranešime žiniasklaidai.
Po itin aktyvaus balsavimo ir permainingos kovos 2020 metų verstine knyga tapo lenkų rašytojo Wieslawo Mysliwskio romanas „Adatos ąsa“, kurį išvertė Kazys Uscila ir išleido leidykla „Mintis“. „Adatos ąsa“ iki pat paskutinių balsavimo akimirkų nuožmiai rungėsi su prancūzų rašytojos Virginie Despentes romanu „Vernonas Subutexas“, kurį išvertė Paulius Jevsejevas ir išleido „Baltos lankos“.
„Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga džiugiai sveikina turbūt brandžiausią lenkų literatūros žvaigždės W. Mysliwskio romaną „Adatos ąsa“ ir jo vertėją Kazį Uscilą, – sako projekto koordinatorius Paulius Garbačiauskas. – Pakartota 2018-ųjų sėkmė, kai metų verstine knyga buvo išrinktas to paties rašytojo romanas „Paskutinis išdalijimas“, verstas taip pat K. Uscilos, kurį drąsiai galime tituluoti W. Mysliwskio ekspertu. Be galo džiugina ir didžiulis susidomėjimas būtent mūsų regiono literatūra, kurios pastaraisiais metais turime išties įspūdingos, ir viso Metų verstinės knygos rinkimų projekto aktualumas, apie kurį iškalbingiausiai liudija toks aktyvus skaitytojų įsitraukimas, ir, galiausiai, kryptingas bei nuoseklus leidyklų darbas. Lietuvos leidyklos tiesiog pavyzdingai reaguoja į pasaulines tendencijas, svarbiausias literatūros premijas. Absoliučiai visos visų trijų sąrašų knygos yra tiesiog puikios – viliamės, kad šie sąrašai smalsiam skaitytojui bus naudingas orientyras plačiame ir giliame verstinės literatūros vandenyne.“
„Ši knyga – tai visai W. Mysliwskio kūrybai būdinga meditacija apie žmogaus likimą, atmintį, istoriją, nepermaldaujamą, nesustabdomą laiko tėkmę, gyvenimo prasmę, gėrį ir blogį, meilę, apie tai, kas laikina ir kas amžina, o pirmiausia – apie žmonių santykių slėpiningumą, tų santykių, bėgančio laiko, savo ir pasaulio paliekamų žymių suvokimą, – sako romano vertėjas Kazys Uscila. – Knygos apmąstymų objektas yra ne laikini, paviršutiniški, banalūs dalykėliai, įvykiai, o pasaulio universalių dėsnių ir tiesų, žmogaus egzistencinės problemos. Tokias knygas skaityti, be abejo, reikia susikaupus, o ir skaitytojas turi būti išprusęs, apsiskaitęs.“
Šaltinis: LRT.lt
