Nacionalinės filharmonijos pagrindinė užduotis – puoselėti ir plėtoti lenkiškos muzikos tradicijas, parodyti pasaulio muzikinio paveldo turtingumą bei populiarinti šiuolaikinę muziką šalyje ir užsienyje. Filharmonija savo tikslus įgyvendina steigdama simfoninius orkestrus, mišrius chorus ir kamerinius ansamblius, taip pat rengdama simfoninius, kamerinius, chorinės muzikos bei solinius koncertus vaikams ir jaunimui. Be to, Filharmonija leidžia kompaktines plokšteles, daro įrašus radijui, televizijai ir internetui, bendradarbiauja su meninio ugdymo įstaigomis bei vykdo pedagoginę veiklą ugdydama jaunuosius talentus. Nuo 1995 m. Nacionalinė filharmonija kas 5 metus organizuoja vieną seniausių ir prestižiškiausių fortepijono muzikos konkursų pasaulyje – Tarptautinį Fryderyko Chopino pianistų konkursą. http://filharmonia.pl/

 

Krzysztofo Pendereckio Europos muzikos centro Liuslavicuose pagrindinė idėja – įkvėpti talentingiausius jaunus muzikus tobulinti savo įgūdžius ir siekti visiško meninio brandumo. Susitikimuose, meistriškumo kursuose, dirbtuvėse ir koncertuose dalyvauja talentingiausi scenos meno atstovai, taip pat pasaulinio lygio menininkai ir pedagogai. Dėl studentų miestelio privalumų (išsidėstymas, architektūra, infrastruktūra, koncertų salė) ir turtingos programų pasiūlos centre nuolat verda gyvenimas. Vienas pagrindinių centro projektų – muzikos akademijų studentams skirta edukacinė programa „Vasaros muzikos akademija“, organizuojama bendradarbiaujant su „Scharoun Ensemble Berlin“ oktetu, kuriame groja legendinės Berlyno filharmonijos muzikantai. https://www.penderecki-center.pl/

 

 Nacionalinį Lenkijos radijo simfoninį orkestrą (NLRSO, lenk. NOSPR) 1935 metais Varšuvoje įkūrė Grzegorz Fitelberg ir jam vadovavo iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. 1945 m. orkestrą Katovicuose atgaivino Witold Rowicki. Be archyvo įrašų Lenkijos radijui, orkestras įrašė daugiau nei 300 albumų. Su NLRSO koncertavo daug puikių dirigentų ir solistų. Orkestras nuolat pristato lenkų muziką viso pasaulio koncertų salėse. Per savo gyvavimo istoriją NLRSO koncertavo 52 šalyse, 5 žemynuose. 2014 m. atidaryta nauja orkestro nuolatinė būstinė su 1800 vietų koncertų sale. Bendradarbiaudamas su didžiausiomis pasaulio muzikos įrašų studijomis, kolektyvas nepaprastai prisidėjo prie lenkų kompozitorių, įskaitant Witoldą Lutosławskį, Krzysztofą Pendereckį ir Henryką Mikołajų Góreckį, muzikos populiarinimo. 2019 m. NLRSO priimtas į tarptautinę organizaciją „European Concert Hall Organization“, kuri vienija 21 įtakingiausią kultūros instituciją Europoje. https://nospr.org.pl/

 

 Jerzio Semkowo Lenkijos orkestras „Sinfonia Iuventus“ įkurtas 2007 metais. Jį sudaro talentingiausi meno akademijų absolventai bei studentai iki 30 metų amžiaus. „Sinfonia Iuventus“ suteikia jauniems muzikantams galimybę dirbti profesionaliame orkestre, susipažinti su plačiu orkestro repertuaru ir dirbti su puikiais dirigentais bei solistais. Kolektyvas koncertuoja ir daro įrašus Lenkijoje bei užsienyje, taip pat dalyvauja festivaliuose. 2009 m. „Sinfonia Iuventus“ tapo Europos nacionalinių jaunimo orkestrų federacijos (EFNYO) nariu, dažnai koncertavo užsienyje, vyko į koncertines keliones po Ukrainą, Kiniją ir Italiją, dalyvavo tokiuose festivaliuose kaip „Festival de Musique de Strasbourg“ arba „Classic Night VEREIN OPERA“. https://sinfoniaiuventus.pl/

 

 Lenkų muzikos leidykla (Polskie Wydawnictwo Muzyczne, PWM) – valstybinė kultūros institucija, kuri specializuojasi leisdama natas ir knygas apie lenkų muziką – nuo klasicizmo ir romantizmo iki XXI amžiaus. Leidiniais naudojasi jaunieji muzikai, žinomi menininkai, orkestrai, dėstytojai ir daugybė muzikos mylėtojų. PWM leidinių galima rasti visame pasaulyje, nes bendradarbiaujama su daugybe muzikos platintojų, kurie savo rinkoms pristato Chopino, Szymanowskio, Wieniawskio, Moniuszko, Bacewicz kūrinius, taip pat lenkų edukacinę muziką ir šiuolaikinių kompozitorių kūrinius. Lenkijoje PWM atstovauja daugeliui garsių užsienio leidėjų, tarp kurių „Schott Music“, „Boosey & Hawkes“, Edition „Peters“, „Baerenreiter“, „Breitkopf & Hartel“. https://pwm.com.pl/

 

Nacionalinis Helenos Modrzejewskos senasis teatras Krokuvoje – vienas seniausių teatrų Lenkijoje, gyvuojantis jau 230 metų. Teatre kūrė tokie menininkai kaip Tadeusz Kantor, Jerzy Grotowski ir Andrzej Wajda. Šiandien, beveik keturiasdešimties pavadinimų repertuare, be kita ko, yra Krystiano Lupos, Paweło Miśkiewicziaus, Jano Klatos, Agnieszkos Glińskos, Monikos Strzępkos ir Krzysztofo Garbaczewskio spektakliai. Senasis teatras jau keletą dešimtmečių bendradarbiauja su partneriais iš Čekijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Italijos, Rumunijos, Rusijos ir JAV. Su jais kuriami bendri tarptautiniai teatro projektai. https://stary.pl/pl/

 

 2017 m. įkurta Karališkoji lenkų opera skleidžia muzikinę kultūrą rengdama, pristatydama ir populiarindama operą, oratorijas, simfoninę ir kamerinę muziką, ypatingą dėmesį skirdama lenkų kompozitorių muzikai, ypač senųjų meistrų repertuarui, taip pat prikeldama naujam gyvenimui pamirštus lenkų kūrinius. 2018 m. rugsėjį įsteigtas ansamblis „Capella Regia Polona“, kurį sudaro jauni ir talentingi muzikantai. Kolektyvas specializuojasi atlikdamas senąją muziką, grodamas istoriniais instrumentais bei jų kopijomis. Muzikantai dirba su geriausiais Lenkijos ir užsienio ansambliais. Karališkoji lenkų opera – tai vieta, kur puoselėjamas Lenkijos muzikos akademijų absolventų talentas. https://operakrolewska.pl/

 

 Varšuvos didysis teatras – Lenkijos nacionalinė opera  itin svarbi Lenkijos nacionalinei kultūrai valstybinė kultūros institucija, Žečpospolitos (Abiejų Tautų Respublikos) teatro tradicijų paveldėtoja. Didysis teatras – Nacionalinė opera vykdo įvairias ne tik su operos ir baleto spektaklių statymu susijusias veiklas, taip pat užsiima leidyba, parodomis ir edukacija. Tai institucija, „įsteigta puoselėti ir savo veikla praturtinti istorines kultūrines tradicijas bei populiarinti šiuolaikinę lenkų muzikinę kūrybą ir baletą, taip pat pristatyti vertingiausius lenkų ir pasaulinio repertuaro kūrinius“. Ši misija vykdoma nuosekliai, tinkamai formuojant repertuarą, remiant jaunųjų talentų ugdymą Operos akademijoje bei pristatant lenkų muzikos ir baleto literatūrą, pvz., internetu rodomi teatro spektakliai, bendri projektai bei garso ir vaizdo įrašai. Remdamasis turtingomis tradicijomis, jis atlieka ypač svarbią kultūros formavimo funkciją, siūlo plačią kultūrinių renginių paletę, galinčią sudominti Lenkijos ir užsienio žiūrovus. Tarp pastaruoju metu didelio dėmesio sulaukusių teatro projektų – Karolio Szymanowskio operos „Karalius Rogeris“ pristatymas Švedijos karališkojoje operoje (2019) ir Prahos nacionaliniame teatre (2020). https://teatrwielki.pl/

 

 

 Nacionalinis teatras – ketvirtoji seniausia nacionalinė scena Europoje. Teatrą 1765 m. įkūrė karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Beveik septyniasdešimt aktorių vaidina trijose scenose. Repertuare – per trisdešimt lenkų ir pasaulio dramaturgijos spektaklių. Nacionaliniame teatre susitinka įvairios estetikos ir skirtingos kartos. Pagal kasmetinį kritikų reitingą jis dažnai skelbiamas geriausiu Lenkijos teatru. Teatras daug gastroliavo užsienyje, palaikė nuolatinius kultūrinius ryšius su Aleksandro teatru Sankt Peterburge, organizavo Tarptautinį nacionalinių teatrų susitikimą ir Nacionalinių teatrų simpoziumą. Su teatru bendradarbiavo daug žinomų užsienio režisierių, tarp kurių Konstantinas Bogomolovas, Jacques’as Lassalle’as, Eimuntas Nekrošius ir Ivanas Vyrypajevas. https://www.narodowy.pl/

 

Šiuolaikinio meno centras Ujazdowskio pilis – vieta, kur kuriamas ir pristatomas menas, šiuolaikinio pasaulio tyrinėjimo įrankis. Tai erdvė kūrybiškam eksperimentui. ŠMC tarpdisciplininė programa skatina kūrybą vaizduojamojo meno, performanso, kino, muzikos, literatūros ir humanitarinių mokslų sankirtoje. Institucija nuolat bendradarbiauja su užsienio šiuolaikinio meno institucijomis, vykdo plačią meninių rezidencijų programa. Centras kasmet kviečia atrinktus menininkus iš užsienio į rezidencijas bei ilgalaikius projektus, organizuoja lenkų menininkų atrankas į rezidencijas užsienyje. Šiuolaikinio meno centras taip pat rengia viešnages kitiems meno praktikams, pvz., menotyrininkams ir kuratoriams, organizuodamas viešnagę drauge su tarptautinėmis organizacijomis, tarp kurių „Akademie Schloss Solitude“ (Vokietija), „Points Center for Contemporary Art“ (Kinija), „Kyoto Art Center“ (Japonija). Pasirašius sutartis su užsienio platintojais, tarp kurių „Motto“ ir „Walther König“, Ujazdowskio pilies šiuolaikinio meno centro leidiniai tapo prieinami už Lenkijos ribų. Jie pristatyti 2018 m. tarptautinėje meno knygų mugėje „Bon Art Book Fair Keresht“ netoli Teherano (Iranas) bei 2019 m. „Miss Read“ Berlyne (Vokietija). https://u-jazdowski.pl/

Pagrindinė Lenkijos skulptūros centro misija – rengti skulptūrų parodas, rinkti ir kaupti šiuolaikinės skulptūros kolekciją, prižiūrėti nuolatinę istorinę ekspoziciją Józefo Brandto rūmuose. Kiekvienais metais daugiau nei 200 Lenkijos ir užsienio menininkų pasinaudoja įvairiomis centro siūlomomis galimybėmis. Centras turi savo architektūra ir kraštovaizdžiu vertingą erdvę. Ją sudaro Šiuolaikinės skulptūros muziejus ir kraštovaizdžio parko teritorijoje esančios galerijos. Centras vykdo įvairias edukacines veiklas, taip pat skirtas asmenims su negalia. Be to, jis tvarko šalyje ir užsienyje dirbančių lenkų menininkų dokumentacijos mokslinį katalogą bei jo elektroninę versiją. Viena svarbiausių pastarųjų metų parodų – Henry’o Moore’o darbų pristatymas, surengtas bendradarbiaujant su Henry’o Moore’o fondu (Peri Grinas, Didžioji Britanija). Išskirtinio menininko darbų parodą lydėjo XX amžiaus lenkų skulptorių, įkvėptų jo meno, darbai. 2020 m., bendradarbiaudamas su „Kunsthaus Wiesbaden“, centras Oronske surengė parodą „Nemėtoma akmenimis, gyvenant stikliniame name“, joje pristatydamas lenkų ir vokiečių menininkų kūrinius. https://www.rzezba-oronsko.pl/

 

 Japonijos meno ir technologijų muziejus „Manggha“ atlieka muziejaus bei kultūros centro funkcijas, skleisdamas žinias apie Japoniją ir Tolimuosius Rytus. Moderniame, aplinkai draugiškame pastate, kurį suprojektavo žymus japonų architektas Arata Isozaki, veikia naujo tipo muziejus, kuriame taikomi nauji veiklos metodai ir formos. Naudodamasis savo ilgamete patirtimi ir ryšiais, muziejus nagrinėja temas, daugiausia susijusias su daile, taip pat su muzika, teatru, kinu, literatūra, filosofija, Japonijos ir Tolimųjų Rytų religija. Jame pristatyta daugiau nei 100 parodų, įskaitant tradicinį japonų meną, šiuolaikinę grafiką, tapybą, instaliacijas ir naujausias japonų technologijas. https://manggha.pl/

Belsko Bialos animacinių filmų studija – seniausia lenkų animacinių filmų studija. Joje sukurta daugiau nei 1000 filmų, tarp kurių 5 pilnametražiai. Filmas „Didžioji Boleko ir Lioleko kelionė“ parduotas 86 šalims. Studija daug dėmesio skiria vaikų ugdymui, stato Pasakų ir animacijos interaktyvų centrą. Be filmų vaikams, studijoje sukurti autoriniai filmai suaugusiems žiūrovams. Jie sulaukė didelės sėkmės šalies ir tarptautiniuose festivaliuose. Su studija bendradarbiavo daug pripažintų menininkų, tarp jų Krzysztofas Pendereckis, Agnieszka Osiecka, Andrzej Czeczot, Zbigniew Lengren ir Eryk Lipiński. http://www.sfr.com.pl/

Dokumentinių ir vaidybinių filmų studija įkurta 1949-aisiais. Iš pradžių tai buvo dokumentinių filmų ir Lenkijos kino kronikos gamybos centras, tačiau greitai tapo svarbiu vaidybinių filmų centru. Šioje studijoje sukurti garsūs lenkų dokumentiniai filmai ir šimtai kino kronikos serijų, o filmus kūrė tokie autoriai kaip Andrzej Munk, Krzysztof Kieślowski, Jan Łomnicki, Tadeusz Makarczyński, Ludwik Perski, Maria Kwiatkowska, Władysław Ślesicki, Kazimierz Karabasz ir kiti. Studijos paviljonuose, laboratorijose ir montavimo kambariuose buvo sukurti garsūs Andrzejaus Wajdos, Jerzio Antczako, Krzysztofo Zanussio, Krzysztofo Kieślowskio, Jerzio Hoffmano kūriniai. Pastaraisiais metais studija tapo plačiai žinomu šiuolaikinio kino edukacijos centru. Į originalius studijos projektus kasmet plūsta tūkstančiai jaunų dalyvių iš visos Lenkijos, atvykstančių dėl išskirtinių užsiėmimų, ekskursijų ir kino dirbtuvių. http://www.wfdif.pl/

Europos kino centrasCamerimage“ – tai valstybinė kultūros įstaiga, kurią 2019 m. pabaigoje įsteigė Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, Torūnės miesto savivaldybė ir Tumulto fondas. Pagrindinis įstaigos tikslas – pastatyti Torūnėje nuolatinę Tarptautinio kino festivalio „EnergaCAMERIMAGE“ būstinę. Centras kasmet prisideda prie festivalio ir kitų kultūrinių, edukacinių bei mokslinių lenkų ir pasaulio audiovizualinės kultūros projektų organizavimo. Europos kino centras užpildė Lenkijos kultūros infrastruktūroje buvusią spragą.  https://ecfcamerimage.pl/

 

Audiovizualinių technologijų centras (buvusi Vaidybinių filmų studija Vroclave) yra moderni kultūros įstaiga. Dėl geros infrastruktūros ir turimų techninių priemonių čia gimsta įvairiausia kino produkcija. Centre taip pat rengiama daugybė kinematografijos bei naujųjų technologijų seminarų ir mokymų, organizuojami kultūriniai renginiai. Centre, be kita ko, kuriami filmai, taip pat drauge su kinematografininkais iš užsienio, seminarai su užsienio menininkais ir filmų kūrėjais, IT ir naujųjų technologijų konferencijos, abstrakcijų kino festivalis bei stažuotės užsienio universitetų studentams. https://filmstudioceta.pl/

 

Pileckių namų-muziejaus Mazovijos Ostruvoje misija – dokumentuoti, įamžinti atminimą bei skleisti Lenkijoje ir visame pasaulyje žinią apie rotmistro Witoldo Pileckio ir jo žmonos Marijos gyvenimą. Pagrindinis Pileckių namų-muziejaus kultūrinės veiklos tikslas – pristatyti kapitono Witoldo Pileckio asmenybę istoriniame, kultūriniame ir socialiniame fone bei išsaugoti ir prižiūrėti su jo gyvenimu ir veikla susijusį materialųjį ir nematerialųjį paveldą, taip pat skleisti jo išpažintas vertybes ir nepriklausomybės tradicijas. http://www.muzeumpileckich.pl/

 

Varšuvos geto muziejaus tikslas – pristatyti tragiškus Antrojo pasaulinio karo įvykius vokiečių okupuotoje Lenkijoje ir pagerbti tuo metu gete gyvenusių ir kentėjusių atminimą. Muziejus įkurtas 2018 m. buvusios Bersohnų ir Baumanų vaikų ligoninės pastate, adresu Sienna gatvė 60, buvusioje Varšuvos geto teritorijoje. Varšuvos getas buvo didžiausias visoje vokiečių okupuotoje Europoje. 1941 m. balandį jame gyveno daugiau nei 400 000 žmonių, sugrūstų maždaug 3 km² plote. Dėl savo vietos muziejus tampa buvusios žydų Varšuvos simboliu, drauge su kitomis išsaugotomis vietomis kaip Nożykų sinagoga, Žydų istorijos institutas bei žydų kapinės Okopowa gatvėje. https://1943.pl/

 

Šv. Jono Paulius II vardo muziejus „Atmintis ir tapatybė“ įkurtas 2018-aisiais. Pristato Lenkijos istoriją nuo krikščioniškųjų valstybingumo ištakų iki šių dienų, nesivadovaujant paprastais chronologiniais modeliais. Šalies prie Vyslos istoriją pateikia iš daugelio perspektyvų, sukurdamas įvairiapusio pažinimo galimybę, tačiau pagrindinis jo tikslas yra įkūnyti Šv. Jono Paulius II – tikėjusio, kad istorinius įvykius reikia suprasti per filosofinių ir teologinių tiesų prizmę, – žinią. Šv. Jono Pauliaus II muziejaus „Atmintis ir tapatybė“ užduotis – pristatyti Lenkijos istoriją, lenkų paveldą, puoselėti laisvės ir solidarumo idėjas tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje erdvėje. https://muzeumpit.pl/

 

 2019 m. įkurto Literatūros instituto tikslas – vykdyti valstybės kultūros politiką lenkų šiuolaikinės literatūros srityje. Instituto veikla apima ir kitus menus, turinčius įvairių sąsajų su literatūra, taip pat literatūros studijas ir literatūrinį ugdymą. Instituto darbuotojų ir bendradarbių komandą sudaro ne tik žmonės, dirbantys literatūros srityje, bet ir literatūros kūrėjai. Vykdydamas savo misiją, institutas kartą per ketvirtį leidžia žurnalą „Nowy Napis. Liryka, epika, dramat“. Institutas taip pat leidžia seriją „Pono Cogito biblioteka“, kurioje išeina žymiausių Lenkijos ir užsienio tyrinėtojų mokslinės monografijos apie šiuolaikinę literatūrą. Be to, institutas leidžia knygas apie literatūrą ir remia kitų leidėjų leidinius. https://instytutliteratury.eu/

 

Valstybinis leidybos institutas – valstybinė leidykla, įkurta 1946 metais Varšuvoje. Jis leidžia svarbiausius lenkų ir pasaulio literatūros kūrinius, įskaitant prozą, poeziją, esė ir literatūros kritikos knygas, taip pat užsiima sklaida, vertimais ir moksline veikla. Be grožinės literatūros, kuriai VLI skiria daugiausia dėmesio, leidykloje leidžiama humanitarinė literatūra, todėl esė ir istorija taip pat užima svarbią vietą instituto leidybinėje veikloje. Garsiausios iki šiol išleistos serijos: „Civilizacijos kilmė“, „Šiuolaikinės minties biblioteka“ (dar vadinama „Plius minus begalybė“) bei „Žinomų žmonių biografijos“. Išleisti svarbiausi pasaulio veikalai: Sofoklio, Corneille’io, Racine’o, Bulgakovo, Melville’io, Shakespeare’o, Molière’o, Tolstojaus, Goethe’s, Byrono, Dickenso, Hemingway’aus, Remarque’o, Camus, Roland’o, Stendhalio, Zweigo, Orwello, Kunderos, Hrabalo, Hesse’s, Shaw, Garcíos Márquezo, Singerio, Eco bei daugelio kitų.  https://piw.pl/   

Wojciecho Kętrzyńskio Šiaurės institutas Olštyne – valstybinė kultūros institucija, įsteigta 2018 m., pakeitusi Wojciecho Kętrzyńskio mokslinių tyrimų centrą. Šiaurės institutas tęsia centro darbą – užsiima senovės Prūsijos žemių, ypač šiaurės rytų Lenkijos, paveldo ir istorijos tyrinėjimais bei sklaida. Institutas kaupia, saugo ir rūpinasi mokslinių tyrimų rinkiniais, susijusiais su Varmijos ir Mozūrų istorija bei paveldu. Dokumentuoja, vykdo informacinę ir leidybinę veiklą, rengia ir leidžia mokslines bei mokslo populiarinimo knygas, žurnalus. Institutas, atlikdamas regiono praeities ir paveldo tyrimus, bendradarbiauja su Lenkijos ir užsienio institucijomis, vykdo stipendijų ir dotacijų programas. http://ip.olsztyn.pl/

 

Į Silezijos instituto veiklos sritį įeina atminties politikos įgyvendinimas Silezijos istoriniame regione, mokslinių pagrindų kūrimas, siekiant plėtoti žinias apie Silezijos istoriją ir kultūros paveldą, ypatingą dėmesį skiriant šiame regione gyvenusių lenkų istorijai ir kultūros paveldui. Silezijos institutas savo misiją vykdo dokumentuodamas Silezijos reikalus, ypač dabartinę situaciją Silezijoje ir istorinius ryšius tarp Silezijos žemių ir kitų Lenkijos žemių. Instutas planuoja, organizuoja ir vykdo mokslinius darbus, ypatingą dėmesį skirdamas Silezijos ekonominiams, socialiniams, demografiniams, geografiniams, istoriniams ir kultūriniams klausimams, taip pat skelbia mokslinius ir mokslo populiarinimo darbus apie Sileziją. Per spaudą, radiją ir įvairius leidinius įgyvendina informacines kampanijas apie Sileziją užsieniečiams. https://instytutslaski.pl/historia-instytutu-slaskiego/

 

2020-aisiais įsteigtas Romano Dmowskio ir Ignaco Jano Paderewskio tautinės minties paveldo institutas įgyvendina atminties politiką Lenkijos istorijos ir paveldo srityje, daugiausiai dėmesio kreipdamas į tautinės, konservatyviosios ir krikščioniškosios minties populiarinimą, atlieka Lenkijos istorijos ir paveldo mokslinius tyrimus, vykdo leidybinę, informacinę veiklą. Skaitmenina ir pristato su instituto veikla susijusia medžiagą.  https://idmn.pl/

Solidarumo“ paveldo instituto misija – skleisti žinias apie „Solidarumo“ („Solidarność“) judėjimą ir jo svarbą, taip pat tirti ir saugoti jo istoriją ir autentišką paveldą. Į instituto tikslus, be kita ko, įeina: įamžinti ir populiarinti istorinį Nepriklausomos profesinės sąjungos „Solidarumas“, visuomeninio judėjimo ir antikomunistinės demokratinės opozicijos Lenkijoje, paveldą šalyje ir užsienyje, ypatingą dėmesį skiriant 1980 m. rugpjūtį vykusiam Lenkijos pilietiniam sukilimui. Institutas atlieka Nepriklausomos profesinės sąjungos „Solidarumas“ istorijos tyrimus, taip pat inicijuoja kultūrinius, socialinius ir mokslinius projektus, susijusius su „Solidarumo“ judėjimo tradicijomis. Taip pat institucijos vienas tikslų – tarptautinėje sąmonėje įtvirtinti lenkų indėlį griaunant komunistinę sistemą. https://www.ids1980.pl/index.php

Europos atminimo ir solidarumo tinklas tiria, dokumentuoja ir skleidžia žinias apie šiuolaikinę istoriją, ypač apie XX amžiaus totalitarinius ir autoritarinius režimus, jų atsiradimo priežastis, istoriją ir pasekmes, karų aukų likimus, priverstines migracijas, rasistinius, nacionalistinius ir ideologinius nusikaltimus ir represijas, taip pat pasipriešinimą totalitariniams režimams ir Europos visuomenės kovai su jais. Institutas inicijuoja institucijų ir asmenų, susijusių su XX amžiaus Europos istorija, bendradarbiavimą, taip pat renka, analizuoja, dokumentuoja ir platina istorines žinias. Institutas savo tikslų siekia organizuodamas konferencijas, seminarus, pažintinius vizitus ir parodas, taip pat vykdydamas leidybinę veiklą. Europos atminimo ir solidarumo tinklui priklauso Lenkija, Vokietija, Vengrija, Rumunija ir Slovakija. Vienas iš tarptautinių jo projektų – paroda po atviru dangumi „Po Didžiojo karo. Naujoji Europa 1918–1923 m.“, skirta parodyti naujos tvarkos formavimąsi po Pirmojo pasaulinio karo. https://enrs.eu/pl/about-us

 

Lenkijos ir Rusijos dialogo ir tarpusavio susitarimo centro užduotisinicijuoti ir remti Lenkijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje vykdomą veiklą, grindžiama dialogu ir supratimu Lenkijos ir Rusijos santykiuose. Centras atlieka savo misiją vykdydamas mokslinius tyrimus, leidybinę ir edukacinę veiklą, jaunimo ir studentų mainus, viešąsias diskusijas, taip pat rengdamas konferencijas ir paskaitas apie Lenkijos ir Rusijos santykius, abiejų šalių istoriją ir kultūrą. Į projektus įtraukiamos buvusios Sovietų Sąjungos bei Europos Sąjungos šalys. Centras, bendradarbiaudamas su „Center for Strategic and International Studies“, kasmet Vašingtone organizuoja konferencijas, skirtas analizuoti Lenkijos ir Rusijos santykius ir jų įtaką euroatlantiniam regionui. Centrui priklauso internetinė svetainė www.novayapolsha.pl. Tinklalapyje rusų kalba pasakojama apie lenkų kultūrą, meną, visuomenę ir ekonomiką. http://cprdip.pl/

 

Visuomeninių archyvų centras – 2020 m. fondo „Karta“ ir Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministro įkurta kultūros įstaiga. Centro veikla susijusi su parama socialinėms iniciatyvoms, užtikrinančioms tekstinių, ikonografinių, kino, fonografinių ir kitų rinkinių, dokumentuojančių istorinę atmintį ir nacionalinį paveldą, apsauga ir minėtų veiklų subjektų bendradarbiavimo tinklo kūrimu bei piliečių skatinimu dalyvauti dokumentuojant istoriją. Be to, centras teikia informaciją bei užsiima savo veiklos sklaida šalyje ir užsienyje, kuria informacinę sistemą, įskaitant duomenų bazes, interneto portalus ir IT įrankius, vykdo edukacinę veiklą, įskaitant mokymus, praktinius užsiėmimus ir kursus, vykdo stipendijų programas, rengia parodas bei leidinius, įskaitant knygas, žurnalus ir multimedijines publikacijas. https://archiwa.org/

 

Programos „Niepodległa“ („Nepriklausoma“) biuras koordinuoja įvairias iniciatyvas, susijusias su Lenkijos nepriklausomybės atgavimo ir Lenkijos valstybingumo atkūrimo šimtmečiu. Visuotinę šventę įkvėpė svarbios lenkams vertybės: laisvė, pagarba žmogaus orumui ir teisėms bei solidarumas. Biuras dirba vadovaudamasis nuostatomis, 2017–2022 metams nustatytomis daugiametės programos „Niepodległa“, kurios pagrindinis tikslas – stiprinti pilietiškumo ir bendrystės jausmą. Programa numato veiklą trijose prioritetinėse srityse. Pirmasis prioritetas – projektai, už kuriuos atsakingos nacionalinės kultūros institucijos, pavaldžios Kultūros, nacionalinio paveldo ir sporto ministerijai. Antrasis – subsidijuojamos programos „Koalicje dla Niepodległej“ (remiant renginio organizavimą per pilietines iniciatyvas) bei „Niepodległa“ (skirta vietos valdžios kultūros institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms), kurių valdytojas yra programos „Niepodległa“ biuras. Trečiasis – tarptautinė šventės programa, už kurią atsakingas Adomo Mickevičiaus institutas. https://niepodlegla.gov.pl/  

Nacionalinė biblioteka – centrinė valstybinė biblioteka ir viena svarbiausių nacionalinių kultūros institucijų. Ji atidaryta 1747 m. ir yra viena seniausių nacionalinių bibliotekų pasaulyje. Vykdydama didžiausios humanitarinio profilio mokslinės ir viešosios bibliotekos funkcijas, ji taip pat yra pagrindinė nacionalinės literatūros saugykla ir visų leidinių registras. Nacionalinė biblioteka atlieka mokslinius tyrimus ir rengia mokymus kitoms Lenkijos bibliotekoms. Jos rinkinius galima rasti šiuolaikinėse svetainėse, taip pat polona.pl – didžiausioje Lenkijos skaitmeninėje ir vienoje moderniausių pasaulio bibliotekoje. Institucija bendradarbiauja su užsienio šalimis, pvz., skaitmeninant Literatūros instituto „Kultura“, įsikūrusio Mezon Lafito viloje, visų rinkinių, įrašytų į UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“, rankraščius ir nuotraukas. Nacionalinė biblioteka taip pat teikia visapusišką pagalbą kuriant ir apsaugant išeivijos rinkinius Rusijos nacionalinėje bibliotekoje Sankt Peterburge bei Berlyno valstybinės bibliotekos Senųjų spaudinių skyriuje. https://www.bn.org.pl/

 

Klasicizmo stiliaus rūmai Radzejovicuose 1965 m. tapo kultūros darbuotojų kūrybos centru. Rūmuose taip pat yra muziejaus salės ir laikinų parodų galerija. Kūrybos namus Radzejovicuose globoja Kultūros, nacionalinio paveldo ir sporto ministras. Įstaiga vykdo savo misiją sudarydama sąlygas kūrybiniam, meniniam, moksliniam ir edukaciniam darbui bei organizuodama koncertus, teatro spektaklius, meno parodas ir kitus kultūrinius renginius. Centras taip pat užsiima jaunųjų menininkų neakademinio ugdymo plėtra, jų kūrybos pristatymu bei leidybine veikla. https://www.palacradziejowice.pl/