Tarptautinė paroda „Kad tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“
Paroda veiks iki 2022 m. sausio 16 d.
Paroda, skirta Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230-osioms metinėms.
2021 m. spalio 19 d. – 2022 m. sausio 16 d., Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Katedros a. 4, Vilnius)
Parodos globėjai
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzej Duda
Parodos organizatorius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Parodos bendraorganizatoriai: Varšuvos karališkoji pilis – Muziejus (Lenkija), Adomo Mickevičiaus Institutas (Lenkija)
Parodos partneriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje, Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje
XVIII a. pabaigoje pasaulyje buvo priimti trys svarbūs europinės civilizacijos dokumentai, padėję pamatus moderniai visuomenei formuotis: Jungtinių Valstijų Nepriklausomybės deklaracija (1776), Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija Prancūzijoje (1789) bei Gegužės 3-iosios konstitucija Abiejų Tautų Respublikoje (1791). Visus šiuos dokumentus vienijo bendra Apšvietos epochos laisvės dvasia. Ir nors Gegužės 3-iosios konstitucija radikalumu toli gražu neprilygo Prancūzijos revoliucijos dokumentams, tačiau būtent ši Konstitucija tapo riba tarp senosios Lenkijos ir Lietuvos bajoriškosios santvarkos bei moderniųjų laikų.
Minint 230-ąsias 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo (Tarpusavio įžado) priėmimo metines, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose rengiamoje parodoje siekiama plačiau pristatyti XVIII a. antrosios pusės Abiejų Tautų Respublikos modernėjimo procesus, parodyti, kaip gimė „švelniosios revoliucijos“ epocha, kas buvo pagrindiniai naujų idėjų skleidėjai, kokiomis priemonėmis siekta stiprinti valstybę, kaip buvo kuriama konstitucinės monarchijos santvarka, kaip keitėsi tautos sąvokos turinys ir kito Tėvynės samprata, palaipsniui įgydama tautos laisvės simbolio prasmę. Parodos pavadinimas atliepia XVIII a. antrosios pusės Abiejų Tautų Respublikos raštijoje įsitvirtinusį tėvynės gerovės, jos klestėjimo ir suverenumo užtikrinimo naratyvą.
Tarptautinės parodos tikslas – žvelgiant iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės perspektyvos atskleisti 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos priėmimo genezę, jos turinį ir likimą, pristatant Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikotarpiu (1764–1795) įgyvendintų reformų iniciatorius, įdiegtų pertvarkų mastą, parodant Lietuvos visuomenės laikyseną jungtinės valstybės centralizavimo atžvilgiu bei akcentuojant Liublino unijos idėjos tvarumą, įtvirtintą 1791 m. spalio 20 d. priimtame Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatyme (Tarpusavio įžade).
Parodą sudaro 7 teminės dalys, dėstomos chronologiniu-teminiu principu. Valstybės pertvarkymo ir centralizavimo procesai vertinami pasitelkus to meto Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politikų, publicistų, švietėjų ir pamokslininkų tekstus, o įgyvendintos reformos iliustruojamos artefaktais, atspindinčiais pokyčius valstybės politiniame, socialiniame, ūkiniame ir kultūriniame gyvenime. Kiekvienoje teminėje dalyje išryškinamos svarbiausios Konstitucijos epochos asmenybės ir jų veikla.