Filmo premjera vyks 2022 m. lapkričio 23 d. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos prospektas 22, Vilnius). Prieš filmo peržiūrą vyks diskusija su filmo kūrėjais ir su dr. Jerziu Orda susijusiais žmonėmis. Renginio pradžia 17.00 val. Įėjimas laisvas.
2022 m. gruodžio 7-10 dienomis filmas taip pat bus rodomas kino centre „Skalvija“.
Filmo peržiūros – Vilniaus 700-ojo gimtadienio minėjimo programos dalis.

Birželį sukako 50 metų nuo Jerzio Ordos, vienos ryškiausių XX amžiaus Vilniaus asmenybių, mirties. Lapkričio 23 dieną bus pristatytas dokumentinis filmas, skirtas šio nepelnytai užmiršto istoriko ir visuomenės veikėjo gyvenimui.
„Vilnietis pagal pasirinkimą“, „integralus humanistas“, „paradoksų žmogus“ – taip apie Jerzį Ordą
sakė tie, kurie jį pažinojo. Jis pats dar tarpukariu yra save pavadinęs „šventojo Augustino įkvėptu anarchistu“, o anarchizmo pagal šv. Augustiną esmė labai paprasta: „Mylėk ir daryk, ką nori“.

Jerzis Orda gimė 1905 m. kovo 20 d. Novišicuose, netoli Pinsko. Buvo kilęs iš bajorų giminės, puoselėjusios gilias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijas. Giminystės ryšiai jį siejo su akvarelininku, grafiku Napoleonu Orda, taip pat su Giedroycais. Jerzio Ordos giminė iš motinos pusės buvo kilusi iš Galicijos, jo senelis – garsus istorikas Stanisławas Smolka. 1926 m. Jerzis Orda atvyko į Vilnių tęsti istorijos studijų Stepono Batoro universitete. Sužavėtas miesto barokinės architektūros ir išskirtinumo, Orda liko jam ištikimas, nepaisant visų audringų II pasaulinio karo peripetijų ir dešimtmečius trukusios sovietų okupacijos.
„Tikroji jo specializacija, meilė ir profesija buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė Vilnius. (…) Kartais svarstau, su kuo jis vėliau diskutuodavo, kai visa jo aplinka iš universiteto, institutų ir bibliotekų emigravo. Galbūt, turint omenyje, kad jo meilės objektas – barokinių bažnyčių miestas – liko nesunaikintas, kalba Ordai nebuvo svarbiausia ir jis rado panašių į save fanatikų tarp lietuvių Vilniaus išpažinėjų?“ – apie Jerzį Ordą rašė Czesławas Miłoszas.
Puikiai išsilavinęs istorikas buvo ne tik nepamainomas Vilniaus archyvų fondų žinovas, bet ir, gal net visų pirma, išskirtinė asmenybė. Praktiškai visą gyvenimą Orda konfrontavo su autoritarizmu arba totalitarizmais. Tokiais sudėtingais laikais jis visada sugebėdavo apginti savo nepriklausomybę ir elgtis pagal sąžinę, nors už tai teko mokėti milžinišką kainą. Kartais garsiai protestuodamas, kartais tyliai, jis visąlaik laikėsi savo ir liko ištikimas tiesai…
„Jerzis Orda – viena iš originalių tuometinio Vilniaus figūrų. Amžininkas Borisas Tungusovas prisimena: „Neaukštas, pailga, visiškai plika kaukole, ant kurios įtempto susikaupimo akimirką ryškėja raukšlės. Siaura nosimi (…), išsprogusiomis tamsiomis akimis, padėvėtu švarku ir neaiškios spalvos kelnėmis, jis avėjo medinius sandalus, pritvirtintus prie kojų visai sudriskusiais plonais dirželiais (…). Atrodė, tarsi žmogus kiaurai permato istorijos rūką, visus jos surizgusius siūlus. Jis mus drąsino ir mokė pro paviršiaus sluoksnį įžiūrėti esminius įvykius, kurie šičia, Rytų ir Vakarų paribyje, yra tokie painūs ir kaprizingi“, – apie Ordą rašė prof. Tomas Venclova.
Filme su Orda žiūrovus supažindins jį asmeniškai pažinoję žmonės bei tie, kurių aistra sutampa su jo.
Iš pirmo žvilgsnio ramus, nors iš tiesų dramatiškų posūkių kupinas Ordos gyvenimas filmo kūrėjams suteikia galimybę apsvarstyti žmogaus laisvės ribas totalitarizmo sąlygomis, o galbūt ir totalitarinės valstybės poveikio ribas žmogaus laisvei.

Informacija apie filmą
„Jerzy Orda. Anarchistas pagal šv. Augustiną“
Dokumentinis filmas, trukmė: 55 minutės
Scenarijaus autorė: Ilona Lewandowska
Režisierė: Dovilė Gasiūnaitė
Montažo režisierius: Vytautas Tinteris
Filme dalyvavo: Krystyna Adamowicz, dr. Rasa Antanavičiūtė, Alwida Bajor, kun. Wojciech Górlicki, prof. Zigmantas Kiaupa, Wojciech Piotrowicz, doc. dr. Andrzej Pukszto, dr. Vitalija Stravinskienė, Wojciech Zagała, Paweł Zienowicz
Prodiuserė: Teresa Rožanovska, „Ketvirta Versija“
© fondas „Pomoc Polakom na Wschodzie“ 2022
Projekto partneriai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus miesto savivaldybė, Lenkijos institutas Vilniuje
Žiniasklaidos partneriai: Polskie Radio dla Zagranicy, Go Vilnius
Projektas finansuotas Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšomis, įgyvendinus konkursą „Viešoji diplomatija 2022“