Balandžio 13-oji – Katynės žudynių aukų atminimo diena.

Prieš 80 metų pasaulis sužinojo apie genocido nusikaltimą – Katynėje rasti Lenkijos kariuomenės karininkų, nužudytų šūviu į pakaušį, masinės kapavietės. Jie žuvo įsakius aukščiausiajai Sovietų Sąjungos valdžiai. 

Katynės žudynės – tai apie 22 tūkstančių Lenkijos piliečių sušaudymas, įvykęs 1940 m. pavasarį aukščiausios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) valdžios organams įsakius. Nusikaltimo pavadinimas susijęs su Katynės, esančios netoli Smolensko, pavadinimu; čia buvo atrasti pirmieji nužudytųjų kapai.

Žudynių aukomis tapo tarptautinės teisės saugomi karo belaisviai, paimti į nelaisvę po sovietų įvykdytos agresijos į Lenkiją 1939 m. rugsėjo 17 d., o taip pat civiliai žmonės, kuriuos suėmė NKVD. Ši analogų neturinti masinė žmogžudystė ne tik sudavė žiaurų smūgį Lenkijos armijai, bet ir buvo planuotos naikinimo akcijos, nukreiptos prieš tautos elitą, dalis. Tarp aukų daugiausia buvo Lenkijos inteligentų – profesorių, teisininkų, gydytojų, mokytojų, kūrėjų, tarnautojų ir daugelis kitų. Šitaip patirtos dvasinės netekties masto neįmanoma įvertinti ir atlyginti.

Katynės žudynės – tai žmogžudystė (išžudyti tam tikros tautinės grupės nariai), karo nusikaltimas (aukomis tapo karo belaisviai) ir nusikaltimas prieš žmoniją (civiliniai kaliniai buvo žudomi dėl politinių priežasčių, be jokių kaltinimų).

Nuotr. Tautos atminties institutas Varšuvoje