Ši kolekcija vertinama kaip ypatingas europinės mecenatystės, dailės ir kultūrinio paveldo fenomenas, senosios Lenkijos ir Lietuvos valstybės istorinė relikvija, prilygstanti valdovo insignijoms. Šiandieninėje Lenkijoje Žygimanto Augusto gobelenai yra įvardijami kaip vertingiausia istorinė kolekcija, svarbiausias Krokuvos Vavelio karališkosios pilies eksponatas, traukiantis pasaulio smalsuolius.

Didžiulis XVI a. audinių rinkinys reprezentuoja europinę Renesanso kultūrą, paskutiniojo Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovo – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio – reprezentacijos užmojus ir primena Krokuvos bei Vilniaus aukso amžių – Renesanso epochą.

 

Žygimanto Augusto gobelenų kolekciją sudarė apie 160 meninių audinių. Jie sukurti apie 1550–1560 m., tad kolekcijai sukaupti prireikė maždaug dešimties metų. Pirmosios dvi biblinių gobelenų serijos baigtos 1553 m., kai šie įspūdingi audiniai, sukeldami didelį susirinkusių svečių susižavėjimą, papuošė Vavelio pilies sales per Žygimanto Augusto vestuves su Kotryna Habsburgaite. Gobelenai buvo sukurti svarbiausiame to meto Europos meninių audinių centre – Ispanijos Nyderlandų sostinėje Briuselyje. Šio miesto dailininkai ir audėjų manufaktūros aukščiausio meistriškumo, brangiausiais audiniais aprūpino valdovus, vyskupus, didikus. Gobelenų kainos buvo didžiulės, gerokai didesnės nei tapybos darbų. Žygimantas Augustas gobelenų įsigijimui ieškojo paskolos, prilygstančios vienų metų Livonijos karo kampanijos išlaidoms.

Viena patraukliausių gobelenų savybių yra galimybė juos pervežti iš vienos vietos į kitą. Gobelenai anuomet netgi vadinti „šiaurietiškomis kilnojamomis freskomis“, kurios pilyse, rūmuose ir katedrose kūrė didybės ir prabangos įspūdį, šlovino savininkus. Šie audiniai vertinti ne tik kaip meno kūriniai, bet ir kaip valdovo didybės įkūnytojai, pamokančių Biblijos istorijų pasakotojai, gyvūnijos ir augalijos pažinimo žinynai, simbolinių prasmių slėpiniai.

 

Žygimanto Augusto gobelenų piešinius kūrė bei audinius audė žymiausi to meto meistrai. Gobelenų su biblinėmis scenomis projektų autoriumi laikomas Michilis I Koksis (Michiel I Coxcie, 1499–1592) iš Mecheleno, vadintas „flamandų Rafaeliu“. Jis studijavo Romoje, vėliau interpretavo Rafaelio bei Mikelandželo kūrinius. Verdiūrų kartonų autorystė priskiriama nežinomam dailininkui, priklausiusiam Piterio Kukės van Alsto (Pieter Coecke van Aelst, Pieter van Aelst, 1502–1550) aplinkai. Heraldiniai ir valdovo monogramomis (inicialais) papuošti gobelenai sukurti remiantis Antverpeno grafikos darbais, kurie atsirado dėl Kornelio Florio (Cornelis Floris, 1514–1575) ir Kornelio Boso (Cornelis Bos, 1506 (1510)–1556) įtakos. Vilnoniais ir šilkiniais siūlais, aukso ir sidabro gijomis gobelenus audė net aštuoniose Briuselio dirbtuvėse, priklausiusiose Piterio van Alsto jaunesniojo (Pieter van Aelst the Younger), Jano de Kempenero (Jan de Kempeneer), Vilemo de Kempenero (Willem de Kempeneer), Jano van Tigemo (Jan van Tieghem) ir kitiems meistrams.

 

Žygimanto Augusto testamentu gobelenai palikti seserims, o po jų mirties – Abiejų Tautų Respublikai. Brangūs audiniai buvo saugomi Lenkijos Karalystės ižde. Po trečiojo Respublikos padalijimo 1795 m. audiniai buvo pagrobti ir išvežti į Rusiją, dalis jų tuo metu buvo pažeista ar sunaikinta. 1921 m. sutartimi bolševikinė Rusija gobelenus grąžino Lenkijai. Jie papuošė Krokuvos Vavelį. Susigrąžinant gobelenus daug nusipelnė Vilniaus universiteto profesorius Marianas Moreliovskis (Marian Morelowski). 1939 m. nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją, Žygimanto Augusto gobelenai, kaip nacionalinė relikvija, buvo evakuoti į Kanadą. Į Lenkiją, Vavelio karališkąją pilį, neįkainojama kolekcija sugrįžo tik 1961 metais. Iki šių dienų išliko bemaž 140 gobelenų ir dauguma jų saugoma Vavelio karališkojoje pilyje.

 

Valdovų rūmų muziejuje pristatomos visos Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos grupės. Čia galima pamatyti beveik 40 gražiausių audinių – 9 gobelenus su Pirmųjų Tėvų, Nojaus ir Babelio bokšto statybos biblinėmis scenomis, 10 verdiūrų, 6 gobelenus su valdovo inicialais, 10 audinių su Lietuvos ir Lenkijos herbais bei 2 kitus mažesnius gobelenus. Dalis audinių integruota į interjerų ekspoziciją. Toks didelis gobelenų rinkinys niekada nebuvo rodomas už Vavelio sienų. Taigi ši paroda yra išskirtinis Vavelio karališkosios pilies ir Lenkijos dėmesio bei palankumo Lietuvai ženklas, geriausia dovana Vilniui 700 metų sukakties proga. Tai yra ir vienas sudėtingiausių, didžiausių bei brangiausių projektų Lietuvos muziejininkystės istorijoje.