2023 m. spalio 11 d. 16 val. Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, minint lenkų žurnalisto ir publicisto Józefo Mackiewicziaus metus, literatų garbės sienoje Literatų gatvėje bus atidengta meninė lentelė, skirta šiam žymiam vilniečiui. Šią iškilmingą ceremoniją pratęs 17 val. Signatarų namų Štralio renginių salėje rengiama diskusija „Tik tiesa yra įdomi. Józefo Mackiewicziaus minties aktualumas“. 
Józef Mackiewicz, vienas įdomiausių XX amžiaus lenkų rašytojų, tarpukaryje gyvenęs ir dirbęs Vilniuje, savo apmąstymus  apie Vilniaus likimą pirmuoju sovietmečiu ir nacių okupacijos metais užrašė jau būdamas emigracijoje.
Rašytojas savo kūryba siekė užfiksuoti istoriją, aprašyti įvykius, kurių liudytoju ir dalimi pats buvo. „Tik tiesa yra įdomi“ – tai Józefo Mackiewicziaus gyvenimo moto. Ši jo vizitine kortele tapusi frazė bus įamžinta meninėje lentelėje, kurią sukūrė vilnietis skulptorius Rafał Pieślak.
Diskusijoje Signatarų namuose dalyvaus dr. Mindaugas Kvietkauskas (Vilniaus universitetas), dr. Andrzej Pukszto (Vytauto Didžiojo universitetas), Leonardas Vilkas (J. Mackiewicziaus romanų vertėjas į lietuvių kalbą).
Józef Mackiewicz gimė 1902 metais Sankt Peterburge. Po kelerių metų Mackiewiczių šeima persikėlė gyventi į Vilnių. Būdamas septyniolikos Józef dalyvavo savanoriu 1920 metų kare su bolševikais. Vėliau studijavo, tačiau universiteto nebaigė. Trečiojo dešimtmečio pradžioje pasirodė jo pirmosios publikacijos. Iki 1939 metų dirbo Vilniuje leidžiamame dienraštyje „Słowo“, kurio vyriausiasis redaktorius buvo Józefo brolis Stanisław Mackiewicz. 
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui pasitraukė į Kauną. Per sovietų okupaciją dirbo medkirčiu ir vežiku. Trečiajam reichui užpuolus SSRS, vokiečiai jam pasiūlė leisti laikraštį lenkų kalba, bet Mackiewicz atsisakė. Vis dėlto okupantų leidinyje „Goniec Codzienny“ išspausdino kelis antikomunistinius straipsnius.
Po karo Józef Mackiewicz su žmona gyveno emigracijoje: Romoje, Londone ir Miunchene. Rašytojas savo talentą pirmiausia skyrė komunizmo kritikai, nors ryškiai aprašė ne tik sovietų, bet ir nacių nusikaltimus.
Józef Mackiewicz – pirmasis rašytojas ir žurnalistas, per Antrąjį pasaulinį karą dalyvavęs tiriant Katynės nusikaltimo pėdsakus. Savo įžvalgas jis sudėjo į po karo išleistą knygą „Apie Katynės žudynes remiantis dokumentais“ („Zbrodnia katyńska w świetle dokumentów“), kuriai pratarmę parašė gen. Władysław Anders.
Gyvendamas Miunchene parašė savo garsiausius romanus „Kontra“, „Pulkininko Miasojedovo byla“ („Sprawa pułkownika Miasojedowa“), „Kairė laisva“ („Lewa wolna“) ir „Nereikia garsiai kalbėti“ („Nie trzeba głośno mówić“). Józefas Mackiewiczius mirė 1985 m. sausio 31 d.
Savo knygose, apmąstydamas Vilniaus likimą, apmąstydamas istorijos vingius, visada gvildeno sunkias, nevienareikšmiškai vertinamas temas, kėlė lenkiško ir lietuviško nacionalizmo klausimą. Visų jo kūrinių – nesvarbu, ar tai būtų romanas, ar spaudos straipsnis – pagrindinis veikėjas yra žmogus, patekęs į sudėtingas istorines aplinkybes. Vienoje garsiausių jo knygų „Kairė laisva“ įtaigiai aprašomi dramatiški Lenkijos–Sovietų Rusijos karo įvykiai, o romane „Kelias į niekur“ perteikiamas išskirtinis Vilniaus vaizdinys Antrojo pasaulinio karo okupacijų kaitos laikotarpiu.

Renginys nemokamas ir vyks lietuvių ir lenkų kalbomis. 

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Signatarų namai; rėmėjas: