Paroda „Stovėjo bajoro dvaras…“
Waldemaro Śliwczyńskio fotografijos

2024 m. spalio 4 d. – lapkričio 30 d., Chaimo Frenkelio vila-muziejus (Vilniaus g. 74, Šiauliai)

Lenkijos dvarai ir dvareliai, rūmai ir pilaitės – dabar visos šios vietos iškyla keliauninko vaizduotėje. Prabangios žmonių gūžtos. Tos, kurios tapo žemininkų gyvenimo kanonu, buvo pastatytos dažniausiai apie XVIII a. vidurį, vėliau perdarytos ir modernizuotos, nepaisant karo kataklizmų, išliko iki šiol.
Nelabai panašiuose į Lietuvos žemininkų dvarus, bet mintyse su jais susisiejančiuose Didžiosios Lenkijos dvaruose nuo 1831 m. rugpjūčio iki 1832 m. kovo viešėjo jaunas garsus lenkų poetas Adomas Mickevičius. Jo kelias per Didžiąją Lenkiją ėjo nuo dvarų ir dvarelių iki rūmų – kur tik jis nesilankė! Kartais net sunku patikėti, kad per tokį trumpą laiką Didžiąją Lenkiją sugebėjo išmaišyti skersai išilgai, o svarbiausia – bent keliolikai valandų apsistoti daugybėje gyvenviečių. 
Būtent svetinguose Didžiosios Lenkijos dvaruose paskutinį kartą ragavo tautinių patiekalų ir grožėjosi nepakartojamais gamtovaizdžiais, prisilietė prie bajoriškos, lenkiškos tradicijos. Šios atmintį gaivinančios maudynės lenkų kalboje jam paskui padėjo parašyti „Poną Tadą“. 

Waldemar Śliwczyński (g. 1958) – Lenkijos fotomenininkų sąjungos narys, „Kwartalnik Fotografia“ (iki 2012) ir „Wiadomości Wrzesińskie“ (nuo 1991) leidėjas ir vyriausiasis redaktorius, leidyklos „Wydawnictwo Kropka Śliwczyńscy“ savininkas, Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete baigęs kultūrologijos ir filosofijos studijas, gyvenantis ir dirbantis Vžesnioje (lenk. Września). Jo albumai „Cisza“ („Tyla“, 2008), „Topografia ciszy“ („Tylos topografija“, 2012) ir „808,2 km“ (2015) įvertintos geriausių Lenkijos fotografijos leidinių konkursuose.  

Parodos organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Šiaulių „Aušros” muziejus