Tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“
Tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“
2024 10 29 – 2025 01 26, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Parodos globėjai
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas
Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas
Pacai – viena seniausių, įtakingiausių, turtingiausių ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei labiausiai nusipelniusių, jos interesus gynusių didikų giminių. Pacai didžiavosi aristokratišku grafų titulu, išraiškingu dvigubos lelijos herbu, kurio motyvus naudojo ir Prancūzijos karaliai, ir Florencijos Medičiai. Pacai žaidė tiek garbingu savo herbo įvaizdžiu ir prasmėmis, tiek ir panašiais savo pavardės bei lotyniško žodžio, reiškiančio taiką ar ramybę (vardininkas Pax, kilmininkas Pacis), sąskambiais (pvz., Mons Pacis – „Taikos kalnas“, Regina Pacis funda nos in Pace – „Taikos Karaliene, sutvirtink mus taikoje“).
Valdovų rūmų muziejaus parodoje, skirtoje Pacų giminės istorijai, atraskite šios svarbios šeimos kilmės istoriją ir jos per šimtmečius suformuotas giminės tradicijas, jų palikimą ateities Lietuvai. Pasak vieno iš parodos kuratorių, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generalinio direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, „šiai parodai Valdovų rūmų muziejus rengėsi trejus metus. Eksponatus skolino pusšimtis institucijų ir privatūs kolekcininkai iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos, o vaizdinę medžiagą parodai ir rengiamam išsamiam jos katalogui pateikė dar daugiau nei dešimt kitų atminties institucijų iš Lietuvos, Lenkijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Turkijos“.
V. Dolinsko teigimu, „nuveiktas didžiulis darbas. Pacų istorijai ir paveldui skirta paroda tęsia tradiciją pristatyti ryškiausias, vertingiausią paveldą palikusias istorines Lietuvos didikų gimines. 2012 m. parodos sulaukė kunigaikščiai Sapiegos, o 2019–2020 m. sandūroje – kunigaikščiai Radvilos. Grafams Pacams surengta paroda išsiskiria tuo, kad joje pristatoma jau išmirusi didikų giminė, kuri pati negali nei pasirūpinti savo protėvių paveldu, nei toliau kaupti kolekcijų, formuoti giminės ar atskirų jos atstovų istorinio įvaizdžio ir veikti visuomenės istorinės atminties. Tad didikams Pacams skirta paroda tampa dar aktualesniu paminklu, įprasminančiu kadaise didžios, bet išnykusios didikų giminės nuopelnus, aktualinančiu unikalų jų paveldą“.
Pacams skirta paroda išsamiai pristato grafus Pacus ir ryškiausius giminės atstovus, jų veiklą, nuopelnus, supažindina su Lietuvai paliktais istoriniais statiniais ar jų grupėmis. Iš viso parodoje rodoma bemaž 300 eksponatų: tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, auksakalystės ir kitų taikomosios dailės kūrinių, piešinių ir projektų, senųjų fotografijų, autentiškų dokumentų ir senųjų spaudinių, ginklų ir šarvų, kitų istorinių relikvijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių rinkinių.
I aukštas, 1 salė
KILMĖ. GIMINĖ. ISTORIJA
Įvadinėje parodos erdvėje supažindinama su Lietuvos didikų Pacų kilme, giminės istorijos pradžia, vedybiniais ryšiais, įvaizdžio formavimu, gyvensenos tradicijomis ir laidojimo papročiais. Naujai sukurtame Pacų genealoginiame medyje pristatomi visi žinomi giminės atstovai, o keliose grafinių atvaizdų faksimilėse – ankstyvieji Pacų protėviai. Pacų siekį įtvirtinti Lietuvoje savo galią bei šlovę liudija ir legendinė kilmės iš senovės romėnų teorija, kurią atspindi XVII–XVIII a. rankraštinės genealogijos schemos, herbynai, Pacų giminaite laikytos Florencijos karmelitės šv. Marijos Magdalenos de Paci portretas. Vienas garsiausių vedybų, kai Lietuvos kancleris Kristupas Zigmantas Pacas susituokė su dviejų Lenkijos ir Lietuvos valdovių – Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers, 1611–1667) ir Eleonoros Habsburgaitės (1653–1697) – rūmų dama, prancūzų grafaite Klara Izabele de Maji-Laskaris (Clara Isabelle de Mailly Lascaris, 1630–1685), primena poriniai sutuoktinių portretai. Laidosenos tradicijas pristato kanclerio Kristupo Zigmanto Paco mirusio sūnelio († 1661) paveikslas, paties kanclerio įkapės, jo antkapio projektai Pažaislio bažnyčiai, taip pat Pacų giminės atstovų nekrologai ir laidotuvių panegirikos.
I aukštas, 2 salė
GALIA. VALDŽIA. KARYBA
Antrojoje erdvėje atskleidžiama ryškiausių Pacų giminės atstovų politinė ir karinė veikla, nuopelnai puoselėjant Lietuvos valstybę ir jos valstybingumo sergėjimo tradicijas. Čia rodoma XVII–XIX a. gyvenusių Pacų portretų galerija, pristatanti giminės galybės kūrėją pakanclerį Steponą Kristupą Pacą bei „auksinės kartos“ atstovus – kanclerį Kristupą Zigmantą, Vilniaus vyskupą Mikalojų Steponą, didįjį etmoną ir Vilniaus vaivadą Mykolą Kazimierą bei Žemaičių vyskupą Kazimierą. Apie valstybinę Pacų giminės atstovų veiklą byloja įspūdingos privilegijos ir kiti dokumentai, leidiniai. Iškiliausią Pacų giminės asmenybę – Lietuvos didįjį kanclerį Kristupą Zigmantą Pacą – primena unikalus spaudas, galintis prilygti valdovų insignijai, 1673 m. Respublikos Seimo įstatymas dėl bendrų seimų rengimo Lietuvoje. Didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco riterystę ir karinius žygius liudija su juo siejamas buzdyganas, kariuomenės iždo skrynia, didžiulis būgnas, tipiški husaro pusšarviai, 1673 m. Chotino mūšio vaizdai. Pacų giminės saulėlydį iliustruoja išraiškingi Lietuvos rūmų maršalkos ir Maltos ordino kavalieriaus Kazimiero Mykolo Paco, taip pat Baro konfederacijos maršalkos, generolo Mykolo Jono Paco ir generolo Liudviko Mykolo Paco portretai.
II aukštas, 3 salė
DVASININKAI. FUNDACIJOS. BAŽNYČIOS
Trečioji parodos salė skirta XVI–XVIII a. Pacų giminės moterims ir vyrams, pašventusiems savo gyvenimą Dievui ir Bažnyčiai. Net penkių Pacų giminės katalikų vyskupų veiklą pristato įvairūs dokumentai bei leidiniai. Trys ganytojai – Žemaičių vyskupai Mikalojus Pacas ir Kazimieras Pacas bei Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas Pacas – į lankytojus žvelgia iš portretų. Čia taip pat rodomas ir restauruotas Vilniaus benediktinių vienuolyno abatės Sibilės (Magdalenos) Pacaitės (po 1658–1741) atvaizdas. Salėje taip pat pristatomos dosnios Pacų giminės atstovų bažnytinės fundacijos: Vilniaus Šv. Teresės, Vilniaus Šv. Juozapo Sužadėtinio, Vilniaus Šv. Kotrynos, Jiezno, Ražankos, Bahdanavo bažnyčių istoriniai atvaizdai, su šiomis šventovėmis, vienuolynais ir parapijomis susiję dokumentai. Pacų, kaip aktyvių fundatorių, nuopelnus paliudija ir dvi XVIII a. atminimo lentos, skirtos Jiezno bažnyčios geradariams – Lietuvos raštininkui, pulkininkui Antanui Mykolui Pacui (apie 1715–1774) ir jo žmonai Teresei Barborai Radvilaitei-Pacienei (1714–1780) – atminti, bei Pacų herbu papuoštas varpas, priklausęs Merkinės bažnyčiai ar rotušei.
II aukštas, 4 salė
PAMALDUMAS. MECENATYSTĖ. BAROKAS
Ketvirtojoje parodos erdvėje akį patraukia XVII a. antros pusės Pacų „auksinės kartos“ žymiausioms, įspūdingiausioms fundacijoms – Pažaislio kamaldulių vienuolynui su unikalia bažnyčia, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai bei Laterano kanauninkų vienuolynui, taip pat Vilniaus katedrai ir Šv. Kazimiero bažnyčiai – dovanoti tikėjimo ir pamaldumo ženklai, sakralinės dailės lobiai. Tai – Pacų herbais puošti prabangūs liturginiai rūbai, Augsburgo, Florencijos, Dancigo, Vilniaus ir kitų miestų auksakalių sukurti įstabūs liturginiai indai, Pacams dirbusio italų dailininko Mikelandželo Palonio (Michelangelo Palloni, 1642–1711/1713) ar jo sekėjų nutapyti religiniai paveikslai, Pažaislio fundatorių portretai, Pažaislio Dievo Motinos paveikslo kopija. „Pacų baroko“ lobyno ekspozicija papildyta ir kitų katalikų šventovių – Tverečiaus, Daugėliškio, Merkinės bažnyčių – liturginiais indais, Trakų Dievo Motinos paveikslo sidabriniu aptaisu. Visų šių vertybių mecenatai taip pat buvo XVII a. gyvenę Pacų giminės nariai. Greta rodomi svarbiausių Pacų bažnytinių fundacijų vaizdai, su šventovių steigimu ir statybomis susiję dokumentai, su ispaniškuoju Eskorialiu lygintino Pažaislio ansamblio maketas.
II aukštas, 5 salė
RŪMAI. KOLEKCIJOS. PAVELDAS
Penktoji ir paskutinė parodos erdvė skirta Pacų pasaulietiniam paveldui – jų svarbiausioms rezidencijoms Vilniuje, Jiezne, Dauspudoje, Varšuvoje – ir dvarų kultūrai. Greta istorinės rezidencijų ikonografijos galima pasigėrėti Pacų rūmų architektūrinėmis dekoro detalėmis, Valdovų rūmuose rastais Pacų herbais puoštais kokliais, pasidomėti dvarų inventoriais ir kitais dokumentais. Ekspoziciją praturtina Jiezno rezidencinio ansamblio maketas. Neišdildomą įspūdį palieka pirmą kartą per bene du šimtus metų į vieną vietą surinkti ir rodomi net penki herbiniai gobelenai, kurių užsakovas buvo Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas. Skaudų Rusijos išgrobstytų, suniokotų ir pavogtų Pacų rūmų kolekcijų likimą primena tušti paveikslų rėmai ir greta esantys nedideli Smolenske slepiamų Pacų portretų atvaizdai. Parodą užbaigia paskutiniojo Pacų giminės vyriškos lyties atstovo – generolo grafo Liudviko Mykolo Paco – sukauptos dailės kolekcijos fragmentai: antikiniai reliktai, žymių dailininkų paveikslai, skulptūros, taip pat grafui dedikuoto muzikinio kūrinio natos.
Parodos organizatoriai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Instytut Adama Mickiewicza, Polska
Parodos bendraorganizatoriai
Bažnytinio paveldo muziejus
Vilniaus universiteto biblioteka
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Parodos partneriai
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Lietuvos nacionalinis muziejus
Lenkijos institutas Vilniuje
Zamek Królewski w Warszawie – Muzeum, Polska
Zamek Królewski na Wawelu – Państwowe Zbiory Sztuki, Polska
Vilniaus arkivyskupijos kurija
Kauno arkivyskupijos kurija
Kaišiadorių vyskupijos kurija
Panevėžio vyskupijos kurija
Telšių vyskupijos kurija
Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija Pažaislyje
Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia