2024 11 13 – 2025 02 23, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Parodos globėjai
Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys
Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministrė Hanna Wróblewska

Nuo 2024 m. vasario 23 iki gegužės 19 d. Valdovų rūmų muziejuje vykusioje parodoje eksponuotas vienas vertingiausių brandžiojo Renesanso tapytojo Džovanio Belinio (Giovanni Bellini, apie 1430–1516) paveikslų – Dievo Motina su Kūdikiu.
Valdovų rūmų muziejus tęsia ilgametį bendradarbiavimą su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi – Valstybiniais meno rinkiniais (Lenkija) ir parodoje Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano pristato dar penkis įspūdingus Italijos Renesanso kūrėjų darbus.
Šioje parodoje eksponuojami kūriniai priklauso dviejų tapybos mokyklų – Florencijos ir Venecijos – meistrams. Žavėjimasis Antika, spalvų plastika, idealizuoto grožio žmonių vaizdavimas – tai bene garsiausio Florencijos dailininko, novatoriaus Sandro Botičelio (Sandro Botticelli, tikr. Alessandro di Mariano di Vanni Filipepi, 1445–1510) kūrybos bruožai. Jie puikiai matomi darbe Dievo Motina su Kūdikiu ir angelais.
Venecijos mokyklos meistrai garsėjo spalviniais kontrastais, dinamiškumu ir realistiniu žmonių vaizdavimu. Būtent Venecijos mokyklos paveikslai XV– XVI a. buvo populiariausi ir valdovų bei didikų dvaruose geidžiamiausi meno kūriniai, dėl kurių varžėsi monarchai nuo Portugalijos iki pat Lenkijos, Lietuvos ar Švedijos. Parodoje galima išvysti keturis ryškiausius Vidurio Rytų Europoje saugomus Venecijos mokyklos tapytojų darbus: Ticiano (Tiziano, tikr. Tiziano Vecellio, 1488/1490–1576) ir jo dirbtuvės Meilės alegoriją, dirbtuvės paveikslą Dievo Motina su Kūdikiu, šv. Jonu Krikštytoju ir šv. Cecilija, Pariso Bordonės (Paris Paschalinus Bordone, 1500–1571) kūrinį Diana ir Kalista ir Palmos Jaunesniojo (Palma il Giovane, tikr. Jacopo Negretti, 1548–1628) drobę Juozapas ir Potifaro žmona.
Eksponuojamus paveikslus sieja moters grožio ir meilės temos. Kiekvienas menininkas jas interpretavo savitai, unikaliai, atskleidė skirtingų siužetų ir kompozicijų kūriniuose. Medičių (Medici) dvaro klientu buvęs S. Botičelis perėmė ten sklandžiusias neoplatonizmo idėjas, skelbusias grožio ir dieviškumo vienovę. Tapydamas paveikslą Dievo Motina su Kūdikiu ir angelais, jis taip pat rėmėsi savo mokytojo Fra Filipo Lipio (Fra Filippo Lippi, apie 1406–1469) kūrybos principais ir parodė savo erudiciją: angelo laikomos rožės yra Marijos besąlygiškos meilės Atpirkėjui simbolis, kartu tai aliuzija į Senojo Testamento Giesmių giesmę.
Vėlesniuose Venecijos mokyklos darbuose daugiau pasitelkiami antikiniai siužetai. Ticiano Meilės alegorijoje moteris, tapatintina su Psiche, tarsi nieko aplinkui nematydama, laukia savo mylimojo, gniaužia meilės dievo Kupidono lanką ir strėlę, net nežiūri į vyriškio laikomą veidrodį. Šios moters veido bruožai iš dalies pakartoti tapant šv. Ceciliją viename ankstyviausių Ticiano dirbtuvės kūrinių. Tiek Ticiano, tiek ir jo dirbtuvės darbuose galima įžvelgti Džordžonės (Giorgione, 1477/1478–1510) tapybos metodą, kai figūros paveiksle pavaizduotos lyg sustabdytas judesio kadras. Žvilgsnių tarp veikėjų žaismas drobėje Dievo Motina su Kūdikiu, šv. Jonu Krikštytoju ir šv. Cecilija pabrėžia svarbiausius asmenis kūrinyje – Jėzų ir Švč. Mergelę Mariją.
Pariso Bordonės, garsaus antikinių siužetų tapytojo, vieno reikšmingiausių Ticiano mokinių, paveiksle Diana ir Kalista pasakojamas mitas apie uždraustą meilę. Deivės Dianos sekėja Kalista, pasiryžusi išlikti nekalta, buvo suvedžiota pačia Diana pasivertusio Dzeuso. Maudynių metu pastebėjusi, kad Kalista laukiasi, deivė nusprendžia ją ištremti.
Paskutinio Ticiano mokinio ir Venecijos mokyklos aukso amžiaus tapytojo Palmos Jaunesniojo drobėje taip pat vaizduojama uždrausta meilė ir aistra ar veikiau trumpas biblinio pasakojimo siužetas apie tai, kaip Potifaro vergas Juozapas nepasidavė savo šeimininko žmonos gundymams. Vėliau Potifaro žmona apkaltino Juozapą išprievartavimu, ir šis buvo įmestas į kalėjimą, tapytojas būtent ją pavaizdavo kaip skendinčią tamsybėje, o Juozapą – moralinės ir dvasinės šviesos apsuptyje. Vienuolio Palmos Jaunesniojo paveikslai neretai turėdavo kokį nors moralą, tad Katalikų Bažnyčios reformą palaikę monarchai ir kilmingieji dažnai įsigydavo jo darbų. Žinoma, kad jų būta ir Lenkijos bei Lietuvos valdovų Vazų kolekcijoje. Dvi Palmos Jaunesniojo drobes galima išvysti ir Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje.

Parodos organizatoriai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Vavelio Karališkoji pilis (Zamek Królewski na Wawelu)

Partneris
Lenkijos institutas Vilniuje