Paroda „Dievo Motinos ikonos ant šovinių dėžių”
2025 m. sausio 8 d. – vasario 24 d.
Kraštiečių muziejus (D. Bukonto g. 1, Zarasai)

Ukrainiečių  menininkų Sofijos Atlantovos ir Oleksandro Klimenkos paroda „Dievo Motinos ikonos ant šovinių dėžių ” susideda iš 11 darbų. Tai naujausias menininkų ciklas skirtas rusų nelaisvėje laikomiems ukrainiečių vaikams.
„Per Rusijos agresiją prieš Ukrainą žuvo neįtikėtinai daug žmonių, sugriauta begalybė namų ir sukelta nemažai sielvarto. Labiausiai jos pasekmes pajuto motinos ir vaikai. Vaiką ant rankų laikanti motina tapo nekaltos kančios ir begalinio skausmo simboliu, įkūnijo kovą tų, kurie bėga ir klajoja, gyvena tremtyje ar nelaisvėje. Šis vaizdinys – tai galingas šauksmas, prašantis apsaugoti, tai pagalbos šauksmas, žymintis esminę gėrį ir blogį skiriančią ribą: gelbėdami ir apsaugodami vaikus, mes giname šviesą.
Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizdas puikiai atspindi simbolinę gėrio ir blogio, meilės ir neapykantos, gyvenimo ir mirties priešpriešą. Svarbu, kad moters su vaiku įvaizdis peržengtų įprastą bažnytinę šio paveikslo interpretaciją ir net išeitų už krikščioniškosios tradicijos ribų. Dievo Gimdytojos ikona nėra vien tik šventas paveikslas, tai dar archetipas. Motinystė, pamatinė ir visuomenei gyvybiškai svarbi sąvoka, tampa antikariniu šūkiu, konflikto antiteze, vilties simboliu. Ant šovinių dėžės nutapytas Motinos su Kūdikiu paveikslas atgaivina šią viltį, gyvybės atvaizdu par excellence paverčia tai, kas kadaise simbolizavo mirtį.
Paradoksalu, Motinos su Kūdikiu paveikslas ne tik simbolizuoja gyvenimo pergalę prieš mirtį, bet ir yra stiprus išsivadavimo įvaizdis. Dievo Motinos ikonos ne tik atspindi nekaltųjų kančią, bet ir įkūnija viltį ateityje išsilaisvinti iš pragaro gniaužtų ir džiaugsmą išsivadavus iš nelaisvės – ypač pragariškos rusų nelaisvės, kurioje atsidūrė ukrainiečiai, kontekste. Šios pirmiausia rusų nelaisvėje laikomiems ukrainiečių vaikams skirtos Dievo Motinos ikonų parodos tikslas – atkreipti dėmesį į didžiulį pagrobimų, kuriuos vykdo ne pavieniai asmenys ar grupės, o visa šalis, mastą, taip pat į šių vaikų grąžinimo problemą: iki šiol dešimtys tūkstančių jaunųjų Ukrainos piliečių vis dar laikomi įkaitais. Dabar labiau nei bet kada mums reikia bendrų visos žmonijos – visų geros širdies žmonių – pastangų, kad mažieji įkaitai būtų išvaduoti iš rusų nagų. Turime neprarasti vilties, kad vieną dieną ukrainiečių vaikai grįš į savo tėvynę” – pažymi parodos autoriai.

Šių ir kitų ikonų parodos keliauja po pasaulį. Jos jau eksponuotos keliolikoje šalių ir daugiau kaip 150 vietų. Projekto „Ikonos ant šovininių dėžių“ kūriniai jau buvo eksponuoti Lietuvoje: 2022 m. Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje, 2023 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje ir Kėdainių krašto muziejuje, o 2024 m. Kauno IX forto muziejuje.
Naujausias ciklas jau buvo eksponuotas Lietuvoje: Sapiegų rūmuose Vilniuje, Kauno Ąžuolyno bibliotekoje, Kino centre „Garsas“ Panevėžyje, Anykščių kultūros centre ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Sofija Atlantova (g. 1981, Kyjive) – menininkė, ikonų kūrėja, rašytoja. Studijavo Kyjivo valstybiniame Taraso Ševčenkos dailės licėjuje ir Nacionalinėje vaizduojamosios dailės ir architektūros akademijoje. Oleksandras Klimenka (g. 1976, Kyjive) – menininkas, ikonų kūrėjas, dailės kritikas, rašytojas. Studijavo Nacionalinėje vaizduojamosios dailės ir architektūros akademijoje ir M. Rylskio dailės istorijos, folkloro ir etnologijos institute. Dėstė Kyjivo valstybiniame M. Boičuko dekoratyvinio ir taikomojo meno institute.  

Parodos organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Zarasų krašto muziejus
Nuotraukos autorius: Modestas Endriuška