Žurnalas „Metai“, bendradarbiaudamas su Lenkijos institutu Vilniuje, parengė žymiam lenkų poetui ir humanistui Adamui Zagajewskiui (1945–2021) skirtą publikaciją.

Naujausiame „Metų“ numeryje (2025, Nr. 1) rasite A. Zagajewskio eilėraščių iš rinkinio „Trzy czwarte“ („Trys ketvirtosios“). „Tai – poezija, itin taikliai iliustruojanti XX amžiaus aktualijas“, – apie jau po poeto mirties išleistą knygą rašo vertėjas Tadas Žvirinskis.

Malonaus skaitymo!

Adam Zagajewski

1945 06 21 – 2021 03 21

 Poetas, prozininkas, eseistas, kritikas, vertėjas, lenkų „Naujosios bangos“ atstovas.

Vienas garsiausių XX ir XXI a. sandūros lenkų poetų. Racionalią, aiškią, kupiną nuorodų į klasiką poeziją rašė verlibru. Daugybės literatūros premijų laureatas, be kita ko, apdovanotas „mažuoju Nobeliu“ vadinama Neustadtų premija (2004) ir „kinų poezijos Nobeliu“ vadinama „Zhongkun“ premija (2014). Daugybę kartų pretendavęs į Nobelio premiją. Pasirašinėjo pseudonimais: A. Z., Antoni Kamiński ir galbūt Jadwiga E. Kamasz.

Gimė Lvive, netrukus su tėvais buvo repatrijuotas į Lenkiją. Vaikystę praleido Silezijoje, Glivicėse, psichologiją ir filosofiją studijavo Krokuvos Jogailaičių universitete.

1967 m. savaitraštyje „Życie literackie“ debiutavo eilėraščiu „Muzika“, o 1972 m. išleido pirmą poezijos rinkinį „Komunikat“ („Pranešimas“). 1975 m. debiutavo kaip prozininkas – pasirodė jo romanas „Ciepło, zimno“ („Šilta, šalta“), o 1978 m. pasirodė pirmas esė rinkinys „Drugi oddech“ („Antrasis kvėpavimas“).

Lietuvių kalba išleista: esė rinkiniai „Solidarumas ir vienatvė“ (2009, vertė Laura Liubinavičiūtė ir Dainius Morkūnas) ir „Du miestai“ (2013, vertė Kazys Uscila) bei poezijos rinktinė „Orfėjo kriauklė“ (2011, vertė Eugenijus Ališanka).