Nežinantiems vienos garsiausių pasaulyje lenkiškų operų atsiradimo istorijos savotišku netikėtumu gali būti jos ukrainietiška kilmė. Taip pat ją verta priminti, kadangi balandžio 5 dieną Klaipėdoje bus rodomas Gdansko Baltijos operos pastatytas spektaklis, kuriame, kas įdomu, pasirodys ir iš Ukrainos kilę atlikėjai.

Ši istorija buvo sumanyta ir natomis aptaisyta daugiau kaip prieš 100 metų kovų apimtoje Ukrainoje, tiksliau – Jelizavetgrade (dabar Kropyvnyckis), kuriame 1918 m. gyveno 36-metis, bet jau garsus kompozitorius Karolis Szymanowskis. Šiek tiek anksčiau, per bolševikų revoliuciją, jo šeima prarado savo gimtąjį Tymošivkos dvarą ir kaimyninis Jelizavetgradas Szymanowskiams tapo laikinu prieglobsčiu prieš galutinai persikeliant į Lenkiją. Šiame mieste vasarą leido ir 21-metis kompozitoriaus pusbrolis Jarosławas Iwaszkiewiczius, anuomet dar tik pradedantis poetas, kuris taip pat netrukus nuo karo suirutės paspruko į Varšuvą.

Šiųdviejų kūrėjų keliai jau daug kartų buvo susikirtę. Iwaszkiewiczius, gimęs kaimyniniame Kalnyke ir mokslus krimtęs Jelizavetgrade, dažnai lankėsi Tymošivkos dvare, kuriame tvyrojo nepaprastai meniška atmosfera. Savo prisiminimuose jis aprašo nuolatines kalbas apie literatūrą, kartu kuriamas teatro ir operos vaidinimų scenas ir visų pirma – grojimą garsiuoju Szymanowskių fortepijonu, tuo pačiu, kurį netrukus bolševikų minia nuskandino prie namo esančioje kūdroje. Šiuose prisiminimuose ne kartą minimas ne tik kompozitorius, bet ir jo sesuo Stanisława Szymanowska, vėliau tapusi garsia operos dainininke.

Nenuostabu, kad iš šios draugystės ir bendrų interesų galų gale gimė meninis projektas, t. y. Karolio sukomponuota opera, kuriai, kad ir remdamasis vyresnio pusbrolio vizija, libretą parašė Jarosławas. Jos atspirties tašku tapo Szymanowskio pasakojimai apie jo keliones į Italiją, tiksliau – į Siciliją, kuri jam paliko didžiulį įspūdį ne tik antikinio meno, bet ir viduramžių meno paminklais, liudijančiais persipynusias įvairias kultūras. Būtent pamatęs graikų kultūros paminklus, sukūrė miniatiūras fortepijonui ir smuikui „Mitai“, taip pat garsiąsias „Metopes“ ir „Kaukes“.

Tačiau kompozitorius žavėjosi ir Rytų menu, kurio pėdsakų rado ir Sicilijoje bei kurį pasitelkė kurdamas „Karalių Rodžerį“, pavyzdžiui, kupiną rytietiškų motyvų garsiąją Roksanos ariją. Be to, prieš kelerius metus buvo parašęs arabų ir persų poezijos įkvėptas „Hafizo meilės dainas“, o 1918 m. baigė darbą prie „Apkvaišusio muezino dainų“. Visa tai idealiai derėjo prie Iwaszkiewicziaus vaizduotės ir jausenos, jo kūryboje tuo metu taip pat vyravo Rytų ir Viduržemio jūros temos. Nežinia, ar abiejų kūrėjų estetizuojančios vaizduotės kelionė į senuosius laikus, tolimus kraštus ir fantastiškas istorijas buvo sunkios karo ir revoliucijos tikrovės, kurią Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje išgyveno Ukraina, rezultatas, tačiau tikrai jos įtakos neigti negalima. Taip jau yra, kad niūriais ir nesaugiais laikais mėginame mintimis persikelti į visiškai kitokį pasaulį – šviesų, saugų ir draugišką.

Šitaip atsirado operos istorija, įkvėpta tikros asmenybės – Sicilijos karaliaus Rodžerio II, viduramžių valdovo, garsėjusio tolerancija, svajojusio sukurti idealią karalystę, kurioje taikiai sugyventų ir sudarytų tobulą mozaiką įvairūs papročiai, tradicijos ir religijos. Kompozitoriui ir libreto autoriui šios idėjos buvo artimos, nes abu augo Ukrainoje, t. y. įvairių kultūrų, kalbų ir tradicijų sandūroje, lenkų dvaruose, kuriuose puoselėta aukštoji kultūra ir kurie buvo atviri Europoje ir pasaulyje vyraujančioms tendencijoms. 1918 m. jau buvo aišku, kad tokia Ukraina nueina į užmarštį ir artėja nauji, barbariški laikai ir grėsmingi istorijos sūkuriai. Ši šimtmečius karų ir nelaimių kankinta, bet nepaprastai derlinga ir spalvinga šalis, vadinta „Europos svirnu“, visada užaugindavo ne tik puikų derlių, bet ir iškilius kūrėjus, tarp jų ir lenkų kultūros atstovus. To nereikėtų pamiršti klausantis „Karaliaus Rodžerio“ ir kalbant apie jo tarptautinę sėkmę, kūrinys, nors vis dar nėra deramai įvertintas, priskiriamas prie XX a. reikšmingiausių Europos operų.

Šį tiek muzikine, tiek literatūrine prasme sudėtingą, tačiau nepaprastai originalų kūrinį galima interpretuoti įvairiai. Kai kas „Karalių Rodžerį“ netgi laiko pirmąja muzikos istorijoje „genderine“ opera. Šiuo keliu nuėjo neseniai Košicės nacionaliniame teatre premjerą parodę slovakų kūrėjai, sukėlę nemažą šurmulį pasitelkdami pamirštus akivaizdžią homoerotinę potekstę turinčius Szymanowskio eilėraščius ir pateikdami būtent tokią Rodžerio ir Roksanos santuokos krizės priežastį. Šiek tiek skandalingas, bet labai elegantiškas ir stilingas 2022 m. Antono Porenčio režisuotas vaidinimas, kuriame pagrindines partijas atliko Michałas Partyka ir jaunas kroatų sopranas Gabriela Hržejnak, patiko ne tik Košicės, bet ir tarptautinių festivalių Bratislavoje, Budapešte ir Prahoje publikai. Ją, anksčiau negirdėjusią šio kūrinio, taip pat sužavėjo ir muzika. Itin patiko I veiksmą pradedantys chorai, primenantys bažnytines giesmes, minėta Roksanos arija bei darnioje Rodžerio karalystėje sąmyšį sukėlusio paslaptingo Piemens sužavėtos minios ekscentriški šokiai. Daugeliui kilo klausimas, kas iš tiesų tas keistas atvykėlis ir kodėl juo susižavi tiek daug žmonių. Šis klausimas nepaprastai aktualus ir mūsų laikais, kai iš niekur atsiranda įvairaus plauko stabai ir abejotini autoritetai.

Įdomu, kokią „Karaliaus Rodžerio“ interpretaciją į Klaipėdą atveš Baltijos opera. Labiau tradicinį ar sušiuolaikintą spektaklį? Ar sukels skandalą? Žinoma tik viena, kad Lietuvoje dainuos garsūs solistai. Be abejo, vakaro žvaigžde bus pasaulinio garso ukrainiečių kilmės lenkų sopranas Olga Pasiecznik (Pasichnyk), laikoma geriausia Roksanos vaidmens atlikėja pasaulyje. Rodžerį įkūnys puikus baritonas Leszekas Skra, o didžiausią smalsumą kelia Andrzejaus Lemperto pasirodymas. Nemažai žmonių prisimena, kaip jis, būdamas paauglys, prieš daugelį metų be konkurencijos tapo televizijos laidos „Szansa na sukces“ nugalėtoju, sudainavęs Marylios Rodowicz dainą. Dabar jis, baigęs operinio dainavimo studijas, grįžta į sceną kaip subrendęs artistas ir vienas įdomiausių lenkų tenorų, vis dar turėdamas jaunatviško žavesio, kuris nepaprastai tinka Piemens vaidmeniui. Orkestrui diriguos iš Ukrainos kilęs Yaroslavas Shemetas, vos 28-erių Katovicų Silezijos filharmonijos meno direktorius ir Baltijos operos muzikos direktorius, kuriam prieš akis puiki tarptautinė dirigento karjera.

Mūsų laukia reikšmingas meno įvykis, įtrauktas į Lenkijos pirmininkavimui ES Tarybai skirtų renginių sąrašą. Kviečiame!

Piotr Drobniak

Karol Szymanowski „Karalius Rodžeris“, 3 veiksmų opera

Libreto autorius: Jarosław Iwaszkiewicz, kartu su kompozitoriumi

Pirmasis pastatymas: 1926 m., Varšuva

Gdansko Baltijos operos premjera: 2022 m. spalio 1 d. Režisierius: Romuald Wicza-Pokojski

Vaidinimas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre: 2025 m. balandžio 5 d. 18.30 val.

Renginys organizuojamas dviem teatrams bendradarbiaujant pagal programą „Įkvepianti kultūra“, kuria siekiama populiarinti įdomiausius lenkų kultūros reiškinius užsienyje. Finansuojama Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos lėšomis pagal programą „Įkvepianti kultūra“.

Partneriai: Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Lenkijos institutas Vilniuje.

Vaidinimas įtrauktas į Lenkijos pirmininkavimui ES Tarybai skirtų renginių sąrašą. Bilietus galite įsigyti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kasoje ir svetainėje.