Lenkijos institutas Vilniuje tęsia bendradarbiavimą su literatūros žurnalu „Metai“. Naujausiame mėnraščio numeryje (2025, Nr. 8–9) spausdinami lenkų bakteriologijos pradininko Odo Bujwido dienoraščio fragmentai (vertė Rimvydas Strielkūnas).
Dienoraštį O. Bujwidas pradėjo rašyti 1932 m. mirus žmonai, pradžioje tai buvo tarsi laiškai sutuoktinei, o paskui įgavo įprasto dienoraščio formą. Jį rašė ne kasdien, bet iki paskutinės gyvenimo dienos. Antrojo pasaulinio karo meto įrašuose galima rasti paralelių su šiandiena.
Iš dienoraščio aiškėja, kad O. Bujwidas – labai ryški, įdomi, dėmesio verta asmenybė. Todėl galima džiaugtis, kad 1990 m. jis pasirodė knyga „Vienišumas. 1932–1942 metų dienoraštis“ („Osamotnienie. Pamiętniki z lat 1932–1942“). Originalas saugomas O. Bujwido muziejuje Krokuvoje.
Žurnale „Metai“ spausdinami 1933 m. pabaigos – 1934 m. vidurio įrašai: www.zurnalasmetai.lt
Malonaus skaitymo!
Odo (Odon) Bujwid (1857–1942)
Garsus lenkų bakteriologas Odo Bujwidas gimė Vilniuje. Tėvas buvo iš nusigyvenusių lietuvių bajorų, motina – iš Kauno vaistininko šeimos. Tėvai įklimpo į alkoholizmo liūną, todėl gamtos mokslais besidominčiam Odo teko dirbti korepetitoriumi, mažiau dėmesio skirti mokymuisi. Kelis kartus likęs toje pačioje klasėje, metė mokyklą, bet mokslu domėtis nenustojo. 1879 m. abitūros egzaminus išlaikė eksternu. Studijavo Varšuvos universitete, vėliau mokėsi pas garsius mokslininkus Robertą Kochą ir Louis Pasteurą. Savo namuose įsteigė pirmą bakteriologijos laboratoriją Lenkijoje. Buvo vedęs lietuvių bajorų Kazimiero ir Liucijos Klimantavičių šeimoje gimusią Kazimierą, vieną ryškiausių to meto Lenkijos feministinio judėjimo veikėjų. Su ja susilaukė keturių dukterų – Kazimieros, Zofios, Jadwigos ir Helenos, dviejų sūnų – Stanisławo ir Jano.
Jis, galima sakyti, buvo šiuolaikinis žmogus, ne vien dėl jo laiką aplenkusių pažiūrų, bet ir dėl daugybės užsiėmimų. Jis buvo ne tik mokslininkas, bet ir aktyvus visuomenės veikėjas. Ne tik dirbo miesto taryboje, bet ir žmonai padėjo kovoti už moterų teises. Ne tik dėstė universitete, bet ir aktyviai skleidė esperanto kalbą. Rūpinosi ne tik visuomenės sveikata, bet ir jos švietimu. Mėgo ne tik dirbti darže, bet ir auginti gyvulius. Ne tik medžioti, bet ir žvejoti. Negėrė degtinės ir nežaidė kortomis. Garbino ne tik L. Pasteurą, bet ir Józefą Piłsudskį. Daug skaitė, parašė apie 400 mokslo publikacijų. Visko neišvardysi.
Mirė Krokuvoje.
