Lenkijos institutas Vilniuje tęsia bendradarbiavimą su literatūros žurnalu „Metai“. Naujausiame mėnraščio numeryje (2026, Nr. 2) spausdinamas Bruno Schulzo straipsnis apie Witoldo Gombrowicziaus romaną „Ferdydurkė“.

Bruno Schulz buvo pirmas žmogus, susipažinęs su Witoldo Gombrowicziaus romanu „Ferdydurkė“: dar 1936 m. – su fragmentais, vėliau – su pradine romano versija. Iš pradžių jam šis kūrinys nepadarė įspūdžio, jis pareiškė, kaip W. Gombrowicz rašo „Lenkiškuose prisiminimuose“, „man atrodo, šito nereikėtų publikuoti“. B. Schulzo reakciją „Ferdydurkės“ autorius aprašo ir „Dienoraštyje“:

Daviau jam paskaityti tos knygos rankraštį, dar nebaigtą, ir po savaitės jis abejingu veidu grąžina man jį atgal.

– Verčiau būtum grįžęs prie savo „Brendimo dienoraščio“ fantastikos, anoji literatūros rūšis tau labiau tinka, – tarė jis akivaizdžiai ir labai susikrimtęs.

Bet paskui, kai perskaitė „Ferdydurkę“ jau išleistą knyga, visas užsiliepsnojo, ir ta liepsna mane, šaltą žmogų, beveik nuplikė. (Vertė Irena Aleksaitė)

Pataisytas romanas, pasirodęs 1937 m. spalį (datuotas 1938 metais), daugelio kritikų buvo įvertintas neigiamai, o B. Schulzą sužavėjo. Jis parašė tekstą apie „Ferdydurkę“, kurį 1938 m. sausį viešai perskaitė Lenkijos rašytojų sąjungoje ir sulaukė audringos reakcijos – buvo puolamas aršiau nei pats romano autorius. Kai kurie leidiniai atsisakė spausdinti šį straipsnį, bet pagaliau jis vasarą pasirodė žurnale „Skamander“.

2004 m. W. Gombrowicziaus „Ferdydurkė“ pasirodė lietuviškai (vertė I. Aleksaitė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).