Spalio 29 d., 30 d., 18:30 val., Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (A. Vienuolio g. 1, Vilnius)
Vienu svarbiausių Lenkijos nepriklausomybės šimtmečio minėjimo Lietuvoje projektų bus lietuviškoji garsaus spektaklio „Vėlinės“, sukurto pagal Adomo Mickevičiaus kūrinį, premjera. Šį Varšuvos nacionalinio teatro spektaklį pastatė žymus lietuvių režisierius Eimuntas Nekrošius. Spektaklis spalio 29 ir spalio 30 d. bus rodomas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ programoje. Spektaklio rodymas Lietuvoje organizuojamas kartu su Adomo Mickevičiaus institutu (Varšuva), Varšuvos nacionaliniu teatru, „Orlen Lietuva“ ir Lenkijos institutu Vilniuje.
Kaip rašo Tomasz Kubikowski, Varšuvos nacionalinio teatro Meno skyriaus vadovas, „Adomas Mickevičius davė patarimą, kad „poetai, dabar rašantys dramas, visiškai atsisakytų juos kaustančio požiūrio“. „Dramų rašytojai, – sakė jis, – apskritai neturėtų galvoti apie teatrą ir sceną.“ Tada kaip statyti „Vėlines“? Juk pačiu savo sumanymu, pačia struktūra ši pjesė griauna teatro ribas. Maža to, autorius savo kūrinio pagrindu pasirinko „kupinas piktžodžiavimų šventvagiškas apeigas“. Tai kaip iš „Vėlinių“ sukurti kanoną? Teatro klasikos pagrindą? O juk kaip tik tokį vaidmenį „Vėlinės“ atlieka lenkų teatro tradicijoje. Toji drama ragina maištauti, kviečia priešintis šventenybėms, jai pačiai, sau patiems. Ją Vilniuje ir Kaune (1820–1822) pradėjo rašyti į gyvenimą žengiantis dvidešimtmetis, Drezdene baigė (1832) kupinas karčios patirties emigrantas. Asmeniniai reikalai čia susipina su visuomeniniais, lenkų kultūra su lietuvių, tikėjimas su abejonėmis, Vakarų civilizacija su kaimo išmintimi. Politinio teroro aukų skundai maišosi su apmąstymais apie kūrybos mechanizmą.
Pirmą kartą šis kūrinys scenoje buvo pastatytas 1901 m. XX a. su juo dirbo garsiausi lenkų teatro režisieriai. „Vėlinių“ istorija Nacionalinio teatro scenoje ypatinga. Kai 1967 m. rudenį jas pastatė tuometinis teatro direktorius Kazimierz Dejmek, premjera buvo suvokta vienareikšmiškai – kaip protestas prieš sovietų dominavimą. Žiūrovų salėje publika stačiai šėlo, ir po dviejų mėnesių spektaklis iš repertuaro buvo pašalintas. Dėl to šalyje prasidėjo bruzdėjimai, kilo politinė krizė.
Paskui pusę amžiaus niekas toje pačioje scenoje neišdrįso galynėtis su legenda. Drąsos įgavome tik Nacionaliniam teatrui švenčiant 250 metų jubiliejų, pasikliovę režisieriaus Eimunto Nekrošiaus išmintimi. Tai visiškai kitokios „Vėlinės“ – vaizdingos, mąslios, savitos, tai šventvagiškos apeigos.“
Spektaklio kalba – lenkų, su lietuviškais ir angliškais titrais. Trukmė 4 val. (1 pertrauka)
Daugiau informacijos: www.sirenos.lt.
Bilietai „Tiketos“ kasose arba adresu: http://www.tiketa.lt/LT/sirenos’18__velines_19275
Spektaklis yra dalis Adomo Mickevičiaus instituto koordinuojamos tarptautinės kultūrinės programos „POLSKA 100“, įgyvendinamos pagal Lenkijos kultūros ir paveldo ministerijos daugiametę 2017–2021 m. programą „NIEPODLEGŁA, Lenkijai minint šimtąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Organizatoriai: „Sirenos“ festivalis, Varšuvos nacionalinis teatras, Adomo Mickevičiaus institutas, Lenkijos institutas Vilniuje, ORLEN Lietuva