Kai 1791 m. gegužės 3 d. Ketverių metų seimas, vadinamas Didžiuoju, priėmė Abiejų Tautų Respublikos Valdymo įstatymą, vadinamą Gegužės Trečiosios Konstitucija, Lenkijos ir Lietuvos valstybė tapo pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje šalimi, priėmusia pagrindinį įstatymą. Tai buvo pažangus ir drąsus tiems laikams, daugybę reformų inicijavęs teisės aktas. Taip pat tai buvo ilgalaikių Lenkijos ir Lietuvos santykių vainikavimas.
Šiandien, kai minime Gegužės Trečiosios Konstitucijos, kurią prieš 230 metų priėmė paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis (Stanisław August Poniatowski), metines, verta prisiminti, kad būtent ši Konstitucija įvedė trijų valdžių sistemą ir pakeitė valstybės santvarką, numatydama dalinę Abiejų Tautų Respublikos gyventojų lygybę. Ja taip pat buvo išreikšta valia ginti nepriklausomybę po 1772 m. Austrijos, Prūsijos ir Rusijos įvykdyto pirmojo Lenkijos ir Lietuvos Valstybės padalijimo.
Gegužės Trečiosios Konstitucija kartu su ją papildžiusiu Abiejų Tautų tarpusavio įžadu, Ketverių metų seimo priimto 1791 m. spalio 20 d., reiškė ir lenkų bei lietuvių tautų sąjungos stiprėjimą. Šis aktas garantavo, kad visose bendrose valstybės institucijose lenkai ir lietuviai turės po pusę narių, pagal paritetą 1:1. Su pasididžiavimu galime konstatuoti, kad abiejų tautų ir valstybių vadovai, nepaisydami visų skirtumų, sugebėjo efektyviai veikti kartu jų egzistencijai lemiamų išbandymų metu. Šis pavyzdys iki šiol įkvepia Varšuvos ir Vilniaus bendradarbiavimą ir draugystę.
Deja, ambicingus reformų planus, kurie turėjo būti įgyvendinti remiantis naujo pagrindinio įstatymo nuostatomis, sužlugdė ginkluota rusų kariuomenės intervencija 1792 m. Kaip teisinis aktas Gegužės Trečiosios Konstitucija oficialiai nustojo galioti 1793 m. lapkritį, remiantis Gardine sušaukto seimo nutarimu, priimtu pagal Rusijos bei Prūsijos diktatą. Tais pačiais metais šios dvi valstybės įvykdė antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą.
Galutinai Lenkijos ir Lietuvos Valstybė iš Europos žemėlapio daugiau kaip 120 metų išnyko po trečiojo padalijimo 1795 m., kuriame dalyvavo Austrija, Prūsija ir Rusija. Šis aktas, prieštaraujantis visiems tarptautinės teisės principams, buvo panaikintas tik po Pirmojo pasaulinio karo, kai 1918-aisiais Lenkija ir Lietuva atgavo nepriklausomybę kaip dvi suverenios valstybės.
Lenkijai atgavus nepriklausomybę Gegužės Trečiosios Konstitucijos priėmimo metinės valstybiniu lygiu buvo minimos jau nuo 1919-ųjų. Vokiečių bei sovietų karinės okupacijos laikotarpiu bei valdant komunistams, kai ši šventė buvo panaikinta, dauguma lenkų ir toliau gegužės 3 d. laikė šventine diena. Suverenioje Lenkijoje nuo 1990-ųjų vėl minime nacionalinę Gegužės Trečiosios šventę.
Gegužės Trečiosios Konstitucija bei Abiejų Tautų tarpusavio įžadas – tai vienas pagrindinių ilgamečių Lenkijos ir Lietuvos santykių paveldo elementų. Šių dokumentų priėmimas yra vienas iš šiandieninio mūsų valstybių bendradarbiavimo Europos Sąjungoje ir NATO pagrindų.
Šiandien Lenkiją ir Lietuvą sieja ne tik bendra praeitis, bet ir daugybė bendrų energetinių ir transporto projektų, tarnaujančių visai Europai, taip pat bendros pastangos stiprinti saugumą pasaulyje, ypač regione.
Remdamosi bendru Abiejų Tautų Respublikos paveldu abi mūsų šalys remia kaimynus: Ukrainą, kuri šiandien gina savo suverenumą ir teritorinį integralumą kovoje su rusų agresija ir okupacija, bei Baltarusijos liaudį, nusipelniusią laisvės ir demokratijos nepriklausomoje valstybėje.
