Šiemet Vilnius švenčia 700-ąsias įkūrimo metines. Taip pat minime Mikalojaus Koperniko 550-ąsiais gimimo metines, o 2023-ieji Lenkijoje paskelbti Mikalojaus Koperniko metais. Ar kas nors sieja abu sukaktuvininkus? Ar Kopernikas lankėsi Vilniuje? O gal jis čia netgi galėjo gydyti patį Lietuvos didįjį kunigaikštį ir Lenkijos karalių Aleksandrą?
Vilnių ir Koperniką tikrai sieja čia gimęs istorikas dr. Jerzy Sikorski, kurio beveik visi moksliniai darbai susiję su garsiuoju mokslininku. Tačiau ne vien tai – kopernikologas, kurio tyrimai padėjo archeologams Fromborko katedros požemiuose atrasti astronomo kapą, neabejoja, kad Mikalojus Kopernikas lankėsi Vilniuje.
1506 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Koperniko dėdę Varmės vyskupą Luką Vacenrodę, kuris buvo valdovo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro tarpininkas, į Vilnių pasikvietė pasitarti dėl santykių su kryžiuočiais. Istorikas teigia, kad su dėde turėjo keliauti ir Kopernikas – tuomet Varmės kanauninkas, nes jis nuolat lydėdavo vyskupą – dalyvavo Prūsų seimuose Torunėje, Elblionge, Grudziondze ir Malborke, taip pat buvo šalia dėdės, kai šis 1504 m. valdovą Aleksandrą priėmė Torunėje, paskui su karaliaus palyda Mikalojus keliavo per visą Prūsiją iki pat Gdansko ir atgal į Torunę. Daugybė panašių pavyzdžių įrodo, kad visur, kur vykdavo Vacenrodė, keliaudavo ir Kopernikas, nors ne visada šaltiniuose apie jį užsimenama, kadangi jis šiose kelionėse dalyvaudavo kaip privatus asmuo. Anot Sikorskio, istoriniuose šaltiniuose apie Koperniko viešnagę Vilniuje nutylima, nes vyskupo sekretorius galėjo nemėgti Mikalojaus, kadangi apie jį neužsiminė ir rašydamas apie kitas išvykas, kuriose Kopernikas tikrai dalyvavo. Vyskupas imdavo jį visur, tad sunku patikėti, kad Kopernikas nedalyvavo tokioje ilgoje ir reikšmingoje kelionėje. Vyskupas jį ruošė savo įpėdiniu, tad susipažinti su dvaru, su politika kryžiuočių atžvilgiu buvo būtina, o tokią galimybę teikė kelionė į Vilnių, – teigia istorikas.
Vyskupui su palyda keliaujant į Vilnių, Lietuvos ir Lenkijos valdovas sunkiai susirgo. „Karalius, nutrenktas apopleksijos, atiduotas medikams – nemokšoms, neturėjo vilties“, – rašė vyskupo sekretorius Paulius Doistervaldas. Vis dėlto audiencija įvyko, nes vyskupas apie ją perdavė žinią didžiajam magistrui, – pastebi Sikorski. Be to, istorikas teigia, kad Kopernikas Vilniuje galėjo būti ne tik svečias, kad jis, tikėtina, pravertė kaip gydytojas, nes gydytojų konsiliumai anuomet buvo įprastas dalykas, o valdovas susirgo labai rimtai.
Žinoma, dabar Koperniko pėdsakų Vilniuje neberasime, galime ieškoti tik istorinių vietų, kuriose jis lankėsi. Kita vertus, ieškoti kambario, kuriame gyveno Kopernikas, nėra jokios prasmės, tik galima spėti, kad jis gyveno arba aukštutinėje, arba žemutinėje pilyje.
Parengta pagal žurnale „Kurier Wileński“ (Nr. 17 (48), 2021 m. balandžio 24–30 d.) publikuotą Ilonos Lewandowskos straipsnį:
https://kurierwilenski.lt/2021/04/29/mikolaj-kopernik-i-wilno-maja-ze-soba-wiele-wspolnego