2025 m. rugsėjo 4 d. – lapkričio 4 d., Pamėnkalnio galerija (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius). Atidarymas – rugsėjo 4 d. 19 val.
Ivonos TAU ir Julijos GOYD dueto paroda „Miela ELIZA“ – tai bandymas prasiskverbti į feminizmo „archeologijos“ sluoksnius per ekologijos ir dirbtinio intelekto tyrimo principus. Parodoje siekiama susieti ankstyvosios DI programos ELIZA istorinę reikšmę su kritinėmis feminizmo kryptimis. Parodos kūrėjos įkvėpimo semiasi iš Marijos Gimbutienės tekstų skaitymo, taip pat iš tokių sąvokų kaip fosilizacija ir atgyvenimas/senėjimas dirbtinio intelekto ir archeologijos kontekste. Paroda sujungia šiuolaikinį ir ateities „kasinėjimą“ per kūrinius, kurie siekia „atkurti istorinį teisingumą“ ir aktualizuoja visuotinai įsigalėjusios dirbtinio intelekto technologijos pirmtakus.
Parodos pavadinimas – tai nuoroda į ELIZA, vieną pirmųjų natūralios kalbos apdorojimo dirbtinio intelekto programą, kurią 1964–1967 m. sukūrė Josephas Weizenbaumas. Domintis ELIZA pokalbio simuliacijos technologija ir jos poveikiu žmonių bendravimui, nesunku išvesti paraleles tarp ELIZA bandymo suprasti žmogų ir atlikti „rūpybos darbą“ (ang. care-work), taip prisiliečiant prie feminizmo naratyvų, susijusių su moters kaip vaikų ir namų prižiūrėtojos, šeimos narių slaugytojos darbu. Nors ELIZA tėra kodas, parašytas kūrėjo, ji tik atrodo panaši į dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi sistemas. Galima teigti, kad ELIZA – tai ankstyviausias pasaulinio DI dominavimo artefaktas, kuris vis dar valdomas ir vystomas dažniausiai vyrų.
Be to, kuratorę ir menininkes domina, kaip dirbtinis intelektas keičia mūsų mintis apie tapatybę, kūną ir savo išvaizdos priėmimą – tiek internete, tiek už jo ribų. Pasitelkus unikalius Ivonos Tau ir Julijos Goyd požiūrius, galima pasigilinti, kaip šie technologiniai pokyčiai meta iššūkį feministiniams naratyvams ir / ar juos praplečia. Formos ir turinio požiūriu, paroda sujungs ankstyvąsias dirbtinio intelekto dienas, pavyzdžiui, programą ELIZA, su neolito laikotarpio deivių pavidalais, remiantis M. Gimbutienės tyrinėjimais.
Ivona Tau – generatyvinio intelekto menininkė, dirbanti su neuroniniais tinklais ir kodu kaip medija eksperimentinėje fotografijoje ir judesio tapyboje. Jos tikslas – surasti ir sukelti emocijas pasitelkiant dirbtinai išmanias priemones. Ji kuria visuotinai suprantamus prisiminimus, transformuodama savo patirtį, užfiksuotą analoginėje ir skaitmeninėje juostoje, pasitelkdama generatyvinius neuroninius tinklus (GAN).
Julija Goyd – Berlyne gyvenanti fotografė, vaizdo ir kino menininkė. Goyd nuotraukos buvo įtrauktos į Peterio Weiermairo kuruotą knygą „The Naked & The Nude“, išleistą 2013 m. (Stockmal and Martel). Ši knyga – tai tarptautinė akto fotografijos antologija, kurioje pristatomi tokie garsūs šiuolaikinio meno vardai kaip Wolfgangas Tillmansas, Nobuyoshi Araki, Ralphas Gibsonas, Vanessa Beecroft ir Jeffas Barkas. Po pirmosios knygos sėkmės Peteris Weiermairas parengė antrąjį leidinį „Faces“ (2015), kuriame Julijos fotografijos antrą kartą buvo pristatytos kartu su Roberto Mapplethorpe’o, Juergeno Tellerio, Antono Corbijno, Antoine’o D’Agatos ir Pieterio Hugo darbais. 2020 m. „GUP Magazine“ įtraukė Juliją į perspektyviausių Europos fotografų sąrašą.
Justė Kostikovaitė – nepriklausoma kuratorė, kuri domisi vietos kūrimo, tvarumo ir bendruomenės įtraukimo idėjomis, įvairiais kolektyvinių žinių mainų formatais ir yra inicijavusi keletą menininkų rezidencijų projektų, tokių kaip AIROOM Londone ir Vilniuje, MaloniojiAIR Vilniuje, Berlyne ir kt.
Organizatorius: Pamėnkalnio galerija
Partneris: Lenkijos institutas Vilniuje
Įėjimas nemokamas
