2025.10.16 – 2026.02.08 

Parodos atidarymas: 2025 m. spalio 16 d. 18 val., Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Katedros a. 4, Vilnius)

Napoleonas Orda (1807–1883) – vienas įvairiapusiškiausių XIX a. Lietuvos kūrėjų, visuomenininkų. Paryžiuje jis išgarsėjo kaip pianistas ir kompozitorius, jo muzikinius kūrinius ir gebėjimus vertino tokie meistrai kaip Friderikas Šopenas, Ferencas Listas ir Stanislovas Moniuška. N. Orda aktyviai telkė nuo politinių persekiojimų iš Rusijos pasitraukusius asmenis, užsiėmė publicistine veikla, rašė straipsnius, eilėraščius ir poemas, artimai bendravo su žymiausiu to laiko poetu Adomu Mickevičiumi. Vis dėlto vertingiausia ir gausiausia N. Ordos meninio palikimo dalis yra piešiniai ir akvarelės, pristatomos šioje Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir Krokuvos nacionalinio muziejaus parodoje.

Ši itin spalvinga asmenybė įkūnija valstybingumą praradusios Lietuvos gyventojo, intelektualo dilemas: visų vadinamas lietuviu, tačiau vargiai mokėjo lietuviškai; dėl dalyvavimo antirusiškose jaunimo organizacijose buvo pašalintas iš Vilniaus universiteto ir negalėjo siekti aukštojo mokslo, bet būdamas itin smalsus toliau tęsė mokslinę veiklą, parašė lenkų kalbos gramatiką, traktatą apie muzikos komponavimą. Nepaprastai mylėjo tėvynę, tačiau buvo priverstas iš jos emigruoti ir keletą dešimtmečių gyventi svetur; siekė įamžinti žūvantį valstybės paveldą, bet nuolat susidurdavo su lėšų trūkumu, ligomis, visuomenės dėmesio stoka. Vis dėlto per paskutinius du savo gyvenimo dešimtmečius N. Orda sukūrė neįkainojamą akvarelių ir piešinių rinkinį, kuriame užfiksuoti nykstantys Lietuvos valstybingumo ir didybės ženklai liudijo tiek nepaprastai didelį norą šitai išsaugoti, tiek asmeninį menininko santykį su savuoju kraštu, jo istorija, kultūra ir tikėjimu.

 N. Ordos dailės palikimą sudaro kiek daugiau nei tūkstantis akvarelių, piešinių ir eskizų. Daugumą jų paveldėjo kūrėjo sesers Hortenzijos ir jos vyro Aleksandro anūkė Konstancija Skirmuntaitė, viena aktyviausių krajovcų judėjimo, siekusio Lietuvos ir Lenkijos susitaikymo tarpukariu, dalyvių. Ji aktyviai bendravo su Lietuvos nepriklausomybės šaukliais, ypač Jonu Basanavičiumi. Būtent ji pagrindinę N. Ordos palikimo dalį padovanojo Krokuvos nacionaliniam muziejui. Iki šiol čia saugomi net 989 šio menininko darbai. Beveik 70 procentų sukauptų kūrinių atspindi būtent Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros ir kraštovaizdžio peizažus, o kituose užfiksuoti vaizdai iš N. Ordos kelionių po Prancūziją, Vokietiją, Šveicariją, Austriją, Portugaliją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją, Olandiją, Belgiją, Alžyrą.

 Šioje tarptautinėje parodoje lankytojai kviečiami pirmą kartą gyvai susipažinti su didele dalimi įspūdingiausių N. Ordos darbų, skirtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldui įamžinti. Parodą sudaro keturios dalys. Pirmoje pristatomas N. Ordos gyvenimas, kūryba ir jos raida; antroje – religinės paskirties pastatai, kurie buvo itin svarbūs šiam labai pamaldžiam kūrėjui. Trečioje eksponuojami eskizai ir akvarelės, kuriuose matyti miestų vaizdai, joje puikiai atsiskleidžia ir autoriaus paieškos, bandant išreikšti savo kūrybiškumą, kurti skirtingos spalvų gamos darbus. Didžiausioje, ketvirtoje, dalyje galima susipažinti su darbais, kuriuose matyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys, rūmai ir dvarai, giminių, kovojusių už Lietuvos valstybingumą, palikimas.

Paroda veiks iki 2026 m. vasario 8 d.  

Parodos organizatorius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Partneris: Lenkijos institutas Vilniuje