2026.07.03-2026.12.06

Valdovų rūmų muziejus kartu su Vavelio karališkąja pilimi – Valstybiniais meno rinkiniais (Zamek Królewski na Wawelu – Państwowe Zbiory Sztuki) ir Lenkijos institutu Vilniuje (Instytut Polski w Wilnie) pristato tarptautinę parodą „Nuo priešo iki sąjungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osmanų imperija XIV–XIX a.“ bei kviečia lankytojus atrasti tolimą ir iki šiol politiškai, kultūriškai ir istoriškai mažai pažintą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pietų kaimynę – Osmanų imperiją. Parodos pavadinimas atskleidžia daugiau nei penkis šimtmečius trukusius permainingus šių valstybių santykius, kurie visų pirma reiškėsi karybos, diplomatijos, kultūros ir prekybos srityse. Daug dėmesio parodoje skiriama Lietuvos ir Lenkijos kovoms su Osmanų imperija. Tai įkūnija pirmą kartą Lietuvos muziejininkystės istorijoje eksponuojamas unikalus tekstilės kūrinys – įspūdinga dvistiebė turkiška palapinė.

Pirmieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Osmanų imperijos tarpvalstybiniai kontaktai užsimezgė XV a. pabaigoje, kai šiandieninės Ukrainos teritorijoje gyvavęs Krymo chanatas tapo turkų vasalu. Nors tarp valstybių ne kartą kilo teritorinių ginčų, ilgą laiką Lietuva ir Lenkija vykdė apdairią politiką osmanų atžvilgiu, vengė atvirų ir tiesioginių karinių konfliktų. Situacija pasikeitė XVII a., kai prasidėjo beveik visą amžių trukę karai tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Osmanų imperijos. Šiuo laikotarpiu jungtinei Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei pavyko pasiekti kelias triuškinamas pergales prieš turkus ties Chotynu.

Pagrindiniu tarpvalstybinių santykių lūžiu tapo 1683 m. Vienos mūšis. Per jį Lenkijos ir Lietuvos valdovo Jono Sobieskio (1674–1696) vadovaujamos pajėgos išlaisvino Vienos miestą iš osmanų apsiausties ir pakirto Osmanų imperijos galybę. XVIII a. pastebimos pirmos lietuvių, lenkų ir turkų sąjungos, nukreiptos prieš bendrą priešą – Maskvos valstybę, užuomazgos.

Osmanų imperijoje sąjungininkų ieškojo Baro konfederatai, prieglobsčio – XIX a. sukilimų dalyviai. Ypač svarbu tai, kad Osmanų imperija niekada nepripažino Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, palaikė lietuvių ir lenkų siekius atkurti valstybę. 

Tarptautinę parodą sudaro 7 teminės dalys, nuosekliai atskleidžiančios ilgą ir sudėtingą Lietuvos, Lenkijos ir Osmanų imperijos tarpvalstybinių santykių istoriją. Pirma dalis „Pietų kaimynai“ kviečia pažvelgti į pirmuosius aktyvius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kontaktus su jos pietinėmis kaimynėmis – Aukso orda, Krymo chanatu ir XV a. viduryje čia įsitvirtinusia Osmanų imperija. „Jogailaičių aukos“, antra parodos dalis, pristato įtemptą geopolitinę situaciją Vidurio ir Pietryčių Europoje bei dviejų Lietuvos ir Lenkijos valdovų Jogailaičių dinastijos narių, Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos valdovų, Lietuvos princų – Vladislovo Varniečio (1434/1440–1444) ir Liudviko (1516–1526) Jogailaičių – tragiškiausias kovas su turkais. Trečia dalis „Permainingi amžiai“ atspindi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės (vėliau – Abiejų Tautų Respublikos) vykdytą politiką dėl Osmanų imperijos – nuo tiesioginių konfliktų vengimo iki siekių pakirsti osmanų galią Europoje. Ketvirta parodos dalis „Chotyno pergalės“ liudija triuškinamus Lietuvos ir Lenkijos jungtinių kariuomenių ir jų vadų – Lietuvos didžiųjų etmonų Jono Karolio Chodkevičiaus (1560–1621) ir Mykolo Kazimiero Paco (1624–1682) – laimėjimus prieš grėsmingas osmanų pajėgas. „Vienos išlaisvinimas“, penkta ir svarbiausia parodos dalis, skirta 1683 m. įvykusiam Vienos mūšiui, kai buvo galutinai sutriuškinta turkų didybė, paminėti. Šeštoje dalyje „Taika ir sąjunga“ pristatomas Lietuvos ir Lenkijos susitaikymas su Osmanų imperija, sąjungos paieškos kovoje su bendru priešu – agresyvia Maskvos valstybe. „Saugus prieglobstis“, septinta ir paskutinė parodos dalis, atskleidžia osmanų vykdytą politiką dėl Abiejų Tautų Respublikos padalijimų ir Lietuvoje bei Lenkijoje vykusių XIX a. sukilimų.

Istorinį pasakojimą parodoje iliustruoja daugiau nei 60 autentiškų vertybių: tapybos darbų, audinių, auksakalystės ir keramikos dirbinių, monetų ir medalių, ginklų iš Vavelio karališkosios pilies bei Valdovų rūmų muziejaus rinkinių.

Parodos ašis ir kulminacija yra unikali, vienintelė Europoje visiškai išlikusi XVII a. pirmos pusės ovali dvistiebė turkiška palapinė, kuri, manoma, priklausė Osmanų imperijos didžiajam viziriui Karai Mustafai (1634/1635–1683). Šis tekstilės kūrinys kaip karo grobis į Abiejų Tautų Respubliką pateko po 1683 m. Vienos mūšio, pakirtusio turkų galybę. Šiandien šis neįkainojamas eksponatas priklauso parodos bendraorganizatorės – Vavelio karališkosios pilies kolekcijai ir yra viena reikšmingiausių šio muziejaus vertybių.

Tokie unikalūs ir itin jautrūs karo trofėjai, šiandien išlikę tik Krokuvoje ir Dresdene, į parodas išvežami ypač retai, todėl šios palapinės skolinimas yra didelė dovana Lietuvai, kurioje kadaise taip pat būta panašių karinės šlovės trofėjų, bet jie buvo sunaikinti arba pagrobti.

Valdovų rūmų muziejuje eksponuojama paroda ne tik atskleidžia valstybių tarpusavio nesantaikos ir karo problemas. Kartu ji parodo, kaip, nepaisant praeityje buvusių konfliktų, nesutarimų ar politinių, kultūrinių bei religinių skirtumų, galima susivienyti siekiant bendrų tikslų ir kovojant prieš bendras išorės grėsmes. Tai ypač aktualu ir kalbant apie šių dienų geopolitinį kontekstą, kai Abiejų Tautų Respublikos paveldėtojoms (Lietuvai, Lenkijai, Ukrainai) ir Turkijai bei kitoms Europos valstybėms vėl yra iškilęs realus Rusijos agresijos pavojus.

Parodos organizatoriai: Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai (Zamek Królewski na Wawelu – Państwowe Zbiory Sztuki), Nacionalinis muziejus Lietuvos DidžiosiosKunigaikštystės valdovų rūmai, Lenkijos institutas Vilniuje