2026 07 24–2026 12 31, Vilniaus muziejus (Vokiečių g. 6)

1801 m. įsteigtos Rasų kapinės šiemet mini 225 metų jubiliejų. Šios kapinės buvo pirmosios „modernios“ kapinės Vilniuje, ir apskritai Lietuvoje, įkurtos už miesto ribų, tuščioje vietoje.

Jos ypatingos tuo, kad yra trims tautoms – lietuviams, lenkams ir baltarusiams – svarbių istorinių asmenybių panteonas. Rasose esantys Jono Basanavičiaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vladislavo Sirokomlės, brolių Luckevičių kapai, Józefo Piłsudskio širdies mauzoliejus leidžia gretinti šias kapines su garsiausiomis Europos kapinėmis – Monmartro (1798) ir Per Lašezo Paryžiuje (1804), Povonzkų Varšuvoje (1790). Rasose, kaip ir minėtose istorinėse kapinėse, lankytojas mato ne tik kapus, bet ir kultūrines epochas, siejančias Vilnių su visos Europos paveldu.

Rasos ypatingos kaip architektūros paminklas, kaip XIX–XX a. tautinių ir politinių manifestacijų vieta bei kaip unikali žalia miesto erdvė. XXI a. žaliuosius miesto plotus matome kaip svarbias žmonių, gyvūnų ir augalų sambūvio vietas. Šitaip žvelgiant į kapines, jos tampa ne tik mirties, bet ir gyvenimo erdve. Parodoje kviečiame į Rasų kapines pažvelgti ne tik iš architektūrinės ar istorinės perspektyvos, bet ir susipažinti su kai kuriais kapinių gyventojais – paukščiais, vabzdžiais, augalais, grybais ir kerpėmis, ir atskleisti iki šiol netyrinėtas kapinių vertes.

Organizatorius: Vilniaus muziejus
Partneris: Lenkijos institutas Vilniuje