Rugsėjį Vilniuje prasidės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinių dokumentavimo darbai

Garsiųjų Rasų kapinių šešėlyje likusiose Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėse, vadinamose Saulės kapinėmis, prasidės dokumentavimo darbai. Gavus Nacionalinio Lenkijos kultūros paveldo užsienyje instituto „Polonika“ finansavimą, bus inventorizuota daugiau kaip 300 su lenkų kultūros paveldu susijusių objektų.

Projektą „Vilniaus Antakalnio šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinių dokumentavimas“ įgyvendina Kardinolo Stefano Wyszyńskio universiteto Varšuvoje plėtros fondas. Projektui skirta parama pagal „Polonikos“ instituto programą „Lenkų kultūros paveldas užsienyje – savanorystė. 2026 m. programa“. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Visuomenine Rasų kapinių draugija.

Lauko darbai vyks 2026 m. rugsėjo 24–30 d. Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėse, vadinamose Saulės kapinėmis, taip pat prie išlikusių buvusių šventoriaus kapinių objektų, esančių Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios aptvertoje teritorijoje.

XIX a. pradžioje įkurtos Saulės kapinės – vienas vertingiausių istorinių Vilniaus nekropolių. Tačiau jos ištirtos ir dokumentuotos gerokai mažiau nei Rasų kapinės. Jos liudija lenkų ir lietuvių kultūros tradicijų sąveiką ir yra materialus bendro Abiejų Tautų Respublikos paveldo pėdsakas.

Kapinėse išliko įvairių šeimų, pvz., Oginskių, Zavišų, Meištovičių ir Sidorovičių, antkapiai bei laidojimo koplyčios. Jie atspindi skirtingas sepulkralinio meno kryptis – nuo klasicizmo ir istorizmo iki neogotikos. Įrašai lenkų, lotynų ir lietuvių kalbomis saugo žinias apie buvusius Vilniaus gyventojus, vietinių šeimų istoriją ir miesto lenkų bendruomenę.

Per septynias dienas komanda parengs ne mažiau kaip 300 antkapių, paminklų, lentų, įrašų ir kitų įamžinimo formų dokumentavimo kortelių. Kiekvienas objektas bus nufotografuotas ir tiksliai lokalizuotas. Dokumentacija taip pat apims įrašų perskaitymą, objekto formos, medžiagos ir ikonografijos aprašymą bei preliminarų jo būklės įvertinimą. Bus parengtas ir kapinių planas, kuriame bus pažymėtos inventorizuotų paminklų vietos.

Kiekvienas išblukęs įrašas reiškia prarastą konkretaus žmogaus, šeimos ir viso miesto istorijos dalį. Dokumentavimas nepakeis konservavimo, tačiau leidžia išsaugoti informaciją, kuri ateityje gali tapti tyrimų ir paveldo apsaugos darbų pagrindu, – sako vienas iš projekto autorių, Kardinolo Stefano Wyszyńskio universiteto Meno istorijos instituto atstovas dr. Bartłomiej Gutowski.

Darbai bus dokumentacinio pobūdžio. Jų tikslas – išsaugoti žinias apie objektus, kuriems gresia nykimas, medžiagos pažeidimai ir laipsniškas įrašų neįskaitomumas. Surinkta informacija galės naudotis tyrėjai, restauratoriai, genealogai, kultūros institucijos ir kapinėse palaidotų asmenų šeimos.

Projekto komandą sudarys savanoriai – Kardinolo Stefano Wyszyńskio universiteto Meno istorijos instituto studentai, absolventai ir darbuotojai. Mokslinę darbų priežiūrą vykdys prof. Anna Sylwia Czyż ir dr. Bartłomiej Gutowski, „Polonikos“ instituto išleisto vadovo apie lenkų kapinių inventorizavimą už šalies ribų bendraautoriai.

Kviečiame vilniečius nuo rugsėjo 25 d. prisidėti prie darbų. Prašome iš anksto užpildyti registracijos formą arba užsiregistruoti el. paštu b.gutowski@uksw.edu.pl.

Baigus inventorizavimą ir parengus surinktą medžiagą, ji bus perduota „Polonikos“ institutui ir parengta skelbti portale „Baza Polonika“ (www.baza.polonika.pl). Taip žinios apie Antakalnio paminklus bus įtrauktos į viešai prieinamą skaitmeninę duomenų bazę, kurioje dokumentuojamas lenkų kultūros paveldas užsienyje.

Bendra projekto vertė – 25 438 zlotų. Iš šios sumos 22 338 zlotų sudaro „Polonikos“ instituto finansavimas, o 3 100 zlotų – Kardinolo Stefano Wyszyńskio universiteto Varšuvoje plėtros fondo įnašas.

Fot. Norbert Piwowarczyk (Kardinolo Stefano Wyszyńskio universiteto Varšuvoje plėtros fondas)