XX tarptautinė mokslinė konferencija – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje

„Tėvynės laisvės aušra“ – 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija. Genezė. Turinys. Reikšmė“

Skiriama 230-osioms 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos ir Abiejų tautų įžado priėmimo metinėms paminėti 

2021 m. spalio 20–21 d., Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Katedros a. 4, Vilnius)

Konferencijos globėjai
Lietuvos Respublikos Prezidentas GITANAS NAUSĖDA
Lenkijos Respublikos Prezidentas ANDRZEJ DUDA

Organizatoriai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Lietuvos istorijos institutas
Vytauto Didžiojo universitetas 

Partneriai
Lenkijos institutas Vilniuje
Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje
Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje
Didžiojo Seimo palikuonių draugija
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas

Anotacija. Paskutinieji Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo dešimtmečiai yra viena iš intensyviausiai analizuojamų temų šiuolaikinėje istoriografijoje, tačiau iki šiol nesutariama tiek dėl Apšvietos epochos idėjų raiškos formų, tiek dėl XVIII a. antrojoje pusėje įvykdytų reformų masto, centralizacijos proceso rezultatų ar valstybės žlugimo / sužlugdymo vertinimo. Istoriografinių prieštarų kontekste ypatingai svarbus išlieka 1569 m. Liublino unijos aktu nubrėžtos dvinarės Lenkijos ir Lietuvos valstybės raidos klausimas, analizuojamas Ketverių metų seimo (1788–1792) reformas vainikavusios 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos kontekste. Greta vertinimų, jog Gegužės 3 d. konstitucija yra bendras to meto Lenkijos ir Lietuvos bajorijos dokumentas, atliepiantis centralizuotos konstitucinės monarchijos šalininkų siekius, istoriografijoje taip pat pabrėžiama, kad Gegužės 3 d. konstituciją galima laikyti Lietuvos konstitucingumo istorijos dalimi tik 1791 m. spalio 20 d. Seime priimto Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo (įžado) kontekste.
Minint 230-asias 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos ir Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo priėmimo metines rengiamos tarptautinės mokslinės konferencijos tikslas – pristatyti naujausius mokslinių tyrimų rezultatus, susijusius su Gegužės 3 d. konstitucijos geneze ir jos priėmimo kontekstais, aptarti šio teisės akto poveikį visuomenės ir valstybės raidai, įvertinant Konstitucijos vietą Abiejų Tautų Respublikos paveldo valstybių istorinėje atmintyje bei atsakyti į klausimą: ar iš tiesų Gegužės 3-iosios Konstitucija perskaitoma Liublino unijos dvasioje tik dėl spalio 20 d. įsipareigojimo dokumento?
Konferencijos dėmesio centre – socialinis, ekonominis, politinis, geopolitinis bei kultūrinis konstitucinių pokyčių Abiejų Tautų Respublikoje kontekstai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinio savarankiškumo raiška centralizacijos akivaizdoje: 1791 m. spalio 20 d. Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo priėmimo aplinkybės, jo reikšmė valstybės sąrangos pokyčiams ir visuomenės raidai. Numatomos šios teminės konferencijos pranešimų sekcijos:

• Suverenumo krizė ir jos įveikos keliai;
• Valstybės ir visuomenės modernizacijos problemos;
• Parlamentarizmo raida Abiejų Tautų Respublikoje;
• Apšvietos epochos politinė ir konstitucinė mintis;
• Tautos ir valstybės sampratos kaita XVIII amžiuje;
• Ketverių metų seimo (1788–1792) laikotarpio literatūra, dailė, teatras, muzika;
• Gegužės 3-osios reprezentacija ir refleksija literatūroje ir mene.

Konferencija rengiama kaip jubiliejinis, 20-asis aštuonioliktojo amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrėjų renginys, bendrai diskusijai sutelkiantis įvairiose Lietuvos ir užsienio mokslo institucijose dirbančius įvairių sričių XVIII a. Lietuvos istorijos tyrinėtojus.