Įvairių epochų lenkų literatūra Vilniaus knygų mugėje (Parodų centras „Litexpo“)

Vasario 24 d., ketvirtadienis, 14 val., Konferencijų salė 1.3
Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus „Silviliudijos“ (sud. ir vertėja Eugenija Ulčinaitė) ir „Kražių poezija“ (sud. ir vertėja Ona Dilytė-Čiurinskienė) knygų pristatymas. Dalyvauja sudarytojos, Liudas Jovaiša, Asta Vaškelienė.
Paskutiniaisiais gyvenimo metais, dirbdamas valdovo pamokslininku, Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640) kūrybai laiko beturėjo vis mažiau, jautėsi slegiamas dvaro intrigų, kamuojamas sveikatos sutrikimų. Apie šiuos metus nemažai žinių pateikia jo laiškai bičiuliui vyskupui Stanislovui Liubienskiui. „Niekad nesu laimingesnis, negu būdamas vienas“ – užsiminė paskutiniame išlikusiame laiške. Tačiau ir tuo sunkiu laiku kūrybos neapleido: rašė epinę poemą „Lechiada“ (išliko tik jos XI knygos fragmentas); vienas paskutinių kūrinių – „Silviludijos“ („Miškų žaidimai“) – galėjo būti skirtas Vladislovo IV Vazos rūmų teatro scenai. Nuotaikingas kūrinėlis parašytas remiantis valdovo išvykų bei medžioklės motyvais. Rinkinį sudaro dešimt skirtingo ilgumo eilėraščių. Jame gausu Lietuvos realijų (minimi Birštonas, Merkinė, Šalčininkai), jos gamtos vaizdų. Tai kartu ir vienas mįslingiausių bei problemiškiausių Sarbievijaus kūrinių.
Organizatorius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Vasario 25 d., penktadienis, 16 val., Konferencijų salė 5.3
Neatrastas Miłoszas: nauji poezijos ir prozos vertimai.
Pristatomos dvi naujos knygos: „31 eilėraštis“ ir romanas „Valdžios paėmimas“. Dalyvauja
Darius Kuolys, Mindaugas Kvietkauskas, Tomas Venclova.
Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo romanas „Valdžios užėmimas“ – tai įžvalgi XX amžiaus istorijos slaptų mechanizmų analizė ir jaudinantis pasakojimas apie Vidurio Europos žmonių likimus, apie jų pastangas išlikti „laisviems nuo liūdesio ir abejingumo“. Pagrindinis romano veikėjas Piotras Kvinta mėgina pritapti prie pokario Lenkijos tikrovės, kurioje niekuo negalima kliautis, tik savimi. Stebėdamas, kaip keičiasi draugų gyvenimai, kaip nauja tikrovė užvaldo jį patį, Piotras, buvusios mylimosios Teresos paragintas, ryžtasi bėgti į nežinią.„Geras darbas“ – taip po kelių dešimtmečių romaną įvertino pats Miłoszas. Pasak jo, „įdomiausia šioje knygoje yra visa, kas vyksta po ramių, tvarkingų sakinių paviršiumi“. Apie „Valdžios užėmimą“ rašytojas Witoldas Gombrowiczius yra pasakęs: „Labai stipri knyga. Man Miłoszas – didelis išgyvenimas. […] Miłoszas žino. Miłoszas įsižiūrėjo ir patyrė – žaibui blykstelėjus jis pamatė… mūsų laikų medūzą.“ Romanas „Valdžios užėmimas“ įvertintas Europos literatūros premija ir šiandien išverstas į daugelį pasaulio kalbų. Lietuviškai pasirodo pirmą kartą.
Organizatoriai: Leidyklos „Apostrofa“, „Odilė“

Vasario 26 d., šeštadienis, 19 val., Konferencijų salė 5.2
Lemo išpranašautas pasaulis: ar jis jau atėjo? Stanisławo Lemo „Robotų pasakos“.
Dalyvauja: Marijus Gailius, Bartė Kuolytė, Renata Šerelytė.
Renginyje bus pristatomos žymaus lenkų rašytojo, šiuolaikinės mokslinės fantastinės literatūros klasiko Stanisławo Lemo (1921–2006) „Robotų pasakos“. Tai unikalus kūrinys tiek lenkų, tiek pasaulio literatūroje. Šiose pasakose mokslinė fantastika meistriškai jungiama su folkloro tradicija, socialine ironija ir satyra. „Robotų pasakos“, išverstos į įvairias pasaulio kalbas, kaip išmintingi tekstai yra skaitomi ir jaunimo, ir suaugusiųjų. S. Lemas, pasitelkęs kalbos žaidimus, knygoje kelia ir svarsto žmonijos ateities problemas, dabarties visuomenės moralės klausimus. „Robotų pasakos“ interpretuojamos kaip daugiareikšmiai kūriniai, analizuojantys modernios visuomenės būklę, totalitarinius režimus, socialinės elgsenos stereotipus. Sykiu tai vaizduotę žadinantys ir ugdantys futurologiniai pasakojimai, nuspėję daugybę šiandien paplitusių technologinių išradimų. Tai knyga, ne vieną kartą mokiusi svajoti ir savarankiškai mąstyti.
Organizatoriai: Leidykla „Odilė“, Lenkijos institutas Vilniuje

Vasario 27 d., sekmadienis, 12 val., Rašytojų kampas
Michalinos Zaleskytės-Kosakovskienės knygos „Poezija. Dainos aidas nuo Veliuonos iki Vaitkuškio“ (sud. ir vertėja Regina Koženiauskienė) pristatymas. Dalyvauja sudarytoja, Gintautas Dūdėnas, Asta Vaškelienė, Gytis Vaškelis.
Tik ką pasirodė iš lenkų kalbos išversta dvikalbė Michalinos Zaleskytės-Kosakovskienės (1855–1890) knyga „Poezija. Dainos aidas nuo Veliuonos iki Vaitkuškio“. XIX a. antrosios pusės aristokratės iki šiol niekam nežinoma kūryba atveria aukštosios europietiškos kultūros dvarų akiračius, jų turinį ir dvasią, amžininkių moterų sąmonės slėpinius. Michalina šia knyga įsirašo į labai negausią to laikotarpio literačių, gimusių ir augusių Lietuvoje, šeimą. Sklandi ir elegantiška lenkų kalba, poetinės stilistikos išmanymas rodo autorės išsilavinimą, platų apsiskaitymą, svetimų kalbų mokėjimą. Gimusi A. Mickevičiaus mirties metais Michalina, anot knygos vertėjos ir rengėjos Reginos Koženiauskienės, tęsia ją žavėjusio romantiko tradiciją, o simboliškas jos knygos pasirodymas nuo pirmo „Baladžių ir romansų“ leidimo prabėgus dviem šimtmečiams yra geriausias jos atminimo įamžinimas ir kartu autorės poezijos puokštė didžiajam poetui.
Organizatorius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas