Kovo 1-ąją Lenkijoje prisimenami Pamirštieji kariai, kovoję prieš nacistinį ir komunistinį totalitarizmus. Vieną iš jų lyderių Łukaszą Cieplinskį 1951 m. kovo 1 d. nužudė komunistų slaptosios tarnybos. Jūsų dėmesiui jo istorija.

Apie Pamirštuosius karius
Pamirštaisiais kariais vadinami lenkai, besipriešinę nacių ir sovietų okupantams. 1945 metais Lenkijos padėtis buvo sunki. Pasirašius Teherano, Jaltos bei Potsdamo konferencijų rezoliucijas Europa buvo padalinta į įtakos sferas. Nuo 1944-ųjų Lenkijos vyriausybė nebebuvo renkama, ji buvo priklausoma nuo Tarybų Sąjungos. 1947-aisiais, kaip buvo numatyta Jaltos konferencijos nutarimuose, įvykę parlamentiniai rinkimai buvo suklastoti, įsikišus sovietų politinei policijai NKVD.

Pogrindžio kariai nutarė priešintis naujajai valdžiai ginklais. Šiandien juos vadiname Pamirštaisiais kariais, kadangi iki Lenkijos nepriklausomybės atgavimo 1989-aisiais, Lenkijos Liaudies Respublikos valdžia laikė jų veiklą nusikalstama, o apie represijas, kurias šie žmonės kentėjo, ypač stalinizmo laikais, buvo nutylima. Pirmosios antikomunistinio pogrindžio ginkluotosios struktūros buvo įkurtos jau 1943-iaisiais, tačiau intensyviausias ginkluotas pasipriešinimas prieš jėga primestą valdžią vyko 1945-aisiais. Manoma, kad pokario Lenkijoje įvairiose pogrindžio organizacijose veikė daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Pogrindžio veikėjai nesutiko su svetimos valios primetimu lenkų tautai. Jų tikslas buvo Jaltos konferencijos nutarimų dėl tikrai laisvų ir demokratiškų rinkimų įgyvendinimas.

Pamirštieji kariai žūdavo ne tik kovose. Dauguma jų pateko į kalėjimus, kur buvo kankinami ir žudomi. Sprendimai dėl to buvo priimami nesilaikant demokratinių normų. Kai kurie jų buvo išvežti į sovietų lagerius. Dažnai jie buvo teisiami dėl jiems neteisingai primetamų kaltinimų kolaboravus su vokiečiais, nepaisant to, kad Antrojo pasaulinio karo metais jie aktyviai kovojo su nacių okupantu pogrindžio valstybės struktūrose.

Dauguma antikomunistinio pogrindžio dalyvių išėjo iš slėptuvių 1947-ųjų vasarį. Daugelis jų turėjo slapstytis prisidengę netikromis pavardėmis net iki Lenkijos Liaudies Respublikos laikų pabaigos.

Nuotr. IPN