Adomo Mickevičiaus institutas, kino centrasas „Romuva“, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus bei Lenkijos institutas Vilniuje pristato parodą „Kraupios istorijos: Aleksandra Waliszewska ir Rytų bei Šiaurės Europos simbolizmas“ lydinčią filmų programą.

PROGRAMA:
-Kovo 10 d. 18:00 val. – Vilkė (Wilczyca), rež. Marek Piestrak, Lenkija, 1982
Filmų programą pristatys jos autorius Tomasz Kolankiewicz. Susitikimas lenkų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.
-Kovo 29 d. 18:00 val. – Baltas elnias (Valkoinen peura), rež. Erik Bromberg, Suomija, 1952
Balandžio 5 d. 18:00 val. – Valerija ir stebuklų savaitė (Valerie a týden divů), rež. Jaromil Jireš, Čekoslovakija, 1972
-Balandžio 20 d. 18:00 val. – Peteliškė (Leptirica), rež. Đorđe Kadijević, Jugoslavija, 1973
-Gegužės 9 d. 18:00 val. – Šokių aikštelės dukros (Córki dancingu), rež. Agnieszka Smoczyńska, Lenkija, 2015
Po filmo vyks susitikimas su filmo režisiere Agnieszka Smoczyńska Susitikimas lenkų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Filmų programa (sudarė Tomasz Kolankiewicz)
Aleksandros Waliszewskos tapyboje labai stipriai juntamas pasakojamasis elementas, menininkė, įterpdama įvairių mitologijų elementus, kuria savo pasaulius ties realybės ir sapno, tikrovės ir nerealumo riba. Dėl to jos menas primena kiną, kuris savo esme yra pasakojimo ir pasaulio kūrimo menas. Parodą lydinčioje programoje rodomi filmai ne tiek susiję su menininkės kūryba, kiek, galima sakyti, yra išaugę iš to paties kamieno, o jų tarpusavio ryšys paremtas nuojauta. Į ją atrinkti dvejopi kūriniai: vieni – senesni filmai, tiek arthausiniai, tiek ir žanriniai, siaubo filmai ir simbolistiniai arthausiniai „Naujosios bangos“ filmai, kiti – šiuolaikiniai Europos filmai, sukurti tuo pačiu pagrindu kaip Waliszewskos darbai: autoriniai kūriniai, priklausantys tarpiniam siaubo ir pasakos žanrui. Į programą įtraukti filmai turi elementų, atspindinčių dvi pagrindines temas: ritualus, pirmiausia susijusius su brendimu, perėjimu iš paauglystės į suaugusiųjų pasaulį („Valerija ir stebuklų savaitė“, „Šokių aikštelės dukros“), santuoka ir meilės romantika („Baltas elnias“, „Peteliškė“) ir mirtimi su perėjimu iš gyvųjų į mirusiųjų pasaulį („Vilkė“, „Peteliškė“) bei su tam tikrų regionų ikikrikščioniškaisiais tikėjimais, perteiktais pagal folk horror žanro taisykles („Baltas elnias“, „Vilkė“, „Peteliškė“). Nepaprastai svarbus regioninis į programą įtrauktų filmų aspektas: čia yra tiek Baltijos jūros regionas – Suomija, Lenkija, tiek Vidurio Europa – buvusi Čekoslovakija ir Lenkija, taip pat Balkanai su nebeegzistuojančia Jugoslavija.

1. Baltas elnias (Valkoinen peura), rež. Erik Bromberg, Suomija, 1952
Jauna samė Pirita išteka už savo mylimojo – elnių piemens Aslako. Kai vyras kaskart iškeliauja ganyti savo bandos, moteris vis labiau ima bijoti vienatvės. Ji pagalbos kreipiasi į vietinį samių šamaną. Šis turi jai padėti vėl Aslako širdyje įžiebti aistrą. Deja, tai reiškia, kad Pirita turi pavirsti vampyre, persikūnijančia į baltą elnią.

2. Valerija ir stebuklų savaitė (Valerie a týden divů), rež. Jaromil Jireš, Čekoslovakija, 1972
Valerijai miegant pavagiami auskarai. Ar merginai pavyks juos atgauti? Ir kokį vaidmenį šioje istorijoje vaidina merginos mama ir močiutė?

3. Peteliškė (Leptirica), rež. Đorđe Kadijević, Jugoslavija, 1973
Jaunasis Strahinja, dideliam ponui nesutikus už jo išleisti dukros, iškeliauja į pasaulį. Jis apsistoja apsėstame malūne ir naujajam malūnininkui tenka kovoti su piktosiomis dvasiomis. Ar galų gale kaimo bernas ves mylimąją?

4. Vilkė (Wilczyca), rež. Marek Piestrak, Lenkija, 1983
Mirties patale gulinti moteris užkeikia savo vyrą: jeigu ji mirs, lankys jį po mirties! Jos žodžiai dar labiau kelia siaubą, kadangi būdama gyva, anot gandų, „davėsi su vilkais“. Ar prakeiksmas stipresnis už mirtį?

5. Šokių aikštelės dukros (Córki dancingu), rež. Agnieszka Smoczyńska, Lenkija, 2015
Bravūriškas vaidybinis Agnieszkos Smoczyńskos debiutas. Pasakiška XX a. 9 dešimtmečio Lenkijos Liaudies Respublikos vizija, šokių aikštelių ir naktinių klubų pasaulis, atsiduodantis cigarečių dūmais ir degtine. Į šią šalį patenka dvi sirenos, kurios užkariauja Varšuvos muzikinę sceną. Tačiau sirenų vieta vandenyje, o ne sausumoje. Ar joms pavyks suderinti savo laukinę prigimtį su žmogiškais troškimai?
Tomasz Kolankiewicz

Tomasz Kolankiewicz
Kinotyrininkas ir kino istorikas, dėstytojas, skaitantis paskaitas ir rengiantis diskusijas apie kiną. Lenkų vaidybinių filmų festivalio meno direktorius, Lodzės ir Varšuvos kino mokyklų dėstytojas. Kino kuratorius, bendradarbiaujantis su televizijomis, kino festivaliais, Varšuvos naujuoju teatru.

Paroda M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikia nuo vasario 3 iki gegužės 22 dienos.
Kino seansai vyks Kauno kino centre „Romuva“ Laisvės al. 54, Kaunas. Bilietus galima įsigyti www.kcromuva.lt ir kino teatro kasose. Pateikus parodos bilietą, bilietas į kiną kainuos perpus pigiau. Pateikus kino bilietą, bilietas į parodą kainuos perpus pigiau.

Filmų programa pdf formatu: