2023 m. kovo 10 d. – balandžio 25 d., Okupacijų ir laisvės kovų muziejus (Aukų g. 2A, Vilnius)
2023 m. kovo 10 d., 12 val. – iškilmingas atidarymas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse 

Parodą po atviru dangumi „Nusikaltėlių paktas“, skirtą Molotovo–Ribbentropo pakto pasirašymo 83-iosioms metinėms, parengė Tautos atminties institutas Varšuvoje.
1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje po tik vieną dieną trukusių derybų buvo pasirašyta Sovietų Sąjungos ir Vokietijos nepuolimo sutartis, kuri turėjo papildomą slaptąjį protokolą. Jis yra žinomas kaip Molotovo–Ribbentropo paktas.
Europai ir visam pasauliui Adolfas Hitleris ir Josifas Stalinas drauge paruošė iki tol nematytų mastų žudikišką karą. Pirmąja jų bendradarbiavimo auka tapo Lenkija, užpulta iš dviejų pusių 1939 m. rugsėjo 1 ir 17 dienomis.
Per ilgus šešerius metus trukusias abiejų totalitarinių režimų represijas Lenkijos Respublika neteko beveik 6 milijonų piliečių. Šios tūkstančių nusikaltimų epochos simboliais tapo Katynė ir Aušvico koncentracijos stovykla.
Sovietų Sąjunga po dvejų metų glaudaus bendradarbiavimo su Trečiuoju Reichu pati buvo jo užpulta 1941 m. birželio 22 dieną. SSRS karą baigė priklausydama nugalėjusiai sąjungininkų koalicijai. Anglosaksai nuolaidžiavo naujajai sovietų totalitarizmo politikai. Apie sovietų dalyvavimą „pirminiame nusikaltime“ tuomet mažai kas norėjo prisiminti.
Hitleris ir Ribbentropas už savo veiksmus sumokėjo gyvybe. Pirmasis pralaimėjimo akivaizdoje nusižudė Reicho kanceliarijos bunkeryje Berlyne. Antrasis Niurnbergo karo tribunolo buvo nuteistas mirties bausme. Tačiau tūkstančiai vokiečių budelių liko nenubausti.
Stalinas, Molotovas ir kiti sovietų vadai bei jų pavaldiniai iki šiol ne tik nesulaukė atpildo, bet dar jų nusikaltimai kartais iš viso yra kvestionuojami.

Organizatoriai: Tautos atminties institutas Varšuvoje, Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras