1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje – iškilus Apšvietos epochos teisės paminklas.

Prieš 232 metus priimta Gegužės 3-iosios Konstitucija vainikavo XVIII a. antrojoje pusėje kelis dešimtmečius trukusią Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio valstybės reformavimo ir stiprinimo programą, ji buvo tiesioginis Apšvietos epochos pažangiausių idėjų rezultatas aprobuotas Ketverių metų (1788–1792) seime.

1791 m. gegužės 3 d. jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės Seimo priimtas „Valdymo įstatymas“ (lenk. Ustawa Rządowa) užima ypatingai svarbią vietą konstitucinės minties raidoje, tai – pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje rašytinė konstitucija, įtvirtinusi esminę valstybės valdymo reformą ir paklojusi pamatus naujai pilietinei Lietuvos ir Lenkijos visuomenei formuotis. Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo priimta politinio valdovo ir bajorijos kompromiso keliu: pažangioms idėjoms atstovaujantys Lietuvos ir Lenkijos reformų šalininkai, suvokdami valstybės stiprinimo Rusijos agresijos akivaizdoje svarbą, sutiko su abipusėmis nuolaidomis ir susivienijo prieš konservatyviąją bajoriją. Radikalūs respublikonai nesipriešino konstitucinės monarchijos įvedimui, o centralizuotos unitarinės valstybės ideologai nusileido Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės interesus ginantiems pasiuntiniams, įsipareigodami įtvirtinti valstybinių institucijų dualizmą. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovų siekiai užkirsti kelią valstybės unitarizavimui buvo įgyvendinti 1791 m. spalio 20 d. Seimui priėmus Abiejų Tautų tarpusavio įžado įstatymą. Šis dokumentas „bendrai sutikus abiem – Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – tautoms“ įteisino modifikuotą dvinarę Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Respubliką.

Nuotr. 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas Karalių rūmų Senatorių salėje Varšuvoje, dailininkas Žanas Pjeras Norblinas de la Gurdenas, apie 1791 m., Lenkijos nacionalinė biblioteka. R.4312/WAF.9