Skveras Naugarduko ir Kauno gatvių sankirtoje, priešais pagrindinį Vilniaus lenkų kultūros namų (Naugarduko g. 76) įėjimą.
Iškilmingas gėlyno atidarymas vyks 2023 m. rugpjūčio 17 val. 9 val.
Daug žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje žino, kad šiemet 700 metų jubiliejų švenčiantis Vilnius yra amžinai jaunas miestas. O jaunystė siejama su žalia spalva, kurios Vilniuje netrūksta – Lietuvos sostinė mirga įvairiais žaliais atspalviais – nuo šviesių tonų pavasarį iki visų įmanomų spalvų vasarą, kurios rudenį po truputį pasikeičia į margą aukso ir raudonų atspalvių paletę. Spalvų gausybė atgaivina, suteikia energijos, įkvepia. Lygiai taip pat kaip žvaigždėtas dangus – ypač šiltais rugpjūčio vakarais ir naktimis. Visa tai mus, Lenkijos institutą Vilniuje, įkvėpė gimtadienio proga miestui įteikti dovaną – kupiną kvapų ir spalvų – gėlyną!
Kadangi net UNESCO švenčia Vilniaus sukaktį, galima sakyti, kad šiais metais Lietuvos sostinė tapo Saule, aplink kurią sukasi visas pasaulis. Visi žinome, kad heliocentrinės pasaulio sistemos, pagal kurią visi dangaus kūnai sukasi aplink Saulę, kūrėjas yra Mikalojus Kopernikas. Garsus lenkų astronomas, matematikas, teisininkas, gydytojas ir ekonomistas taip pat šiais metais švenčia savo apvalų, tik kiek kuklesnį, gimtadienį – 550-ąjį! Būtent dėl to Lenkijoje 2023-ieji paskelbti Mikalojaus Koperniko metais. To, kuris „sustabdė Saulę ir išjudino Žemę“, gimimo metinės taip pat įtrauktos į UNESCO minimų datų sąrašą.
Žymus astronomas laikomas šiuolaikinio mokslo tėvu, kadangi jo veikalas „De revolutionibus orbium coelestium“, arba „Apie dangaus sferų sukimąsi“, turėjo nepaprastai didelės įtakos mokslo raidai. Kopernikas prie jo dirbti pradėjo tikriausiai apie 1530 metus. Pirmas jo leidimas išėjo 1453 metais Niurnberge, paskesni – 1566-aisiais Bazelyje ir 1617-aisiais Amsterdame. Beje, vieną iš nedaugelio išlikusių svarbiausio lenkų astronomo darbo pirmojo leidimo egzempliorių savo rinkiniuose turi Vilniaus universiteto biblioteka. Jis prieinamas bibliotekos Skaitmeninių kolekcijų platformoje: https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/objects/VUB01_000449849. Manoma, kad leidinį į Vilnių atvežė Žygimanto Augusto dvare tarnavęs ir šios knygos leidybai vadovavęs Koperniko mokinys Georgas Joakimas Retikas. Be to, kai kurie istorikai tvirtina, kad 1506 metais pats Kopernikas galėjo lankytis Vilniuje, deja, neišliko jokių šią teoriją įrodančių pėdsakų.
Tad, įkvėpti Vilniaus ir Koperniko, norime vilniečiams ir miesto svečiams priminti šį didį mokslininką ir Lietuvos sostinei padovanoti gėlyną, atspindintį garsaus lenkų astronomo atradimą. Šiam sumanymui įgyvendinti pasikvietėme Vilniaus miesto savivaldybę ir Vilniaus lenkų kultūros namus.
Praeiviai gali grožėtis iš gėlių ir žavingų žolių sudaryta kompozicija. Daugybės daugiamečių augalų kilimas simbolizuoja ne tik žvaigždžių nusėtą vasaros dangų, bet ir Vilniaus daugiakultūriškumą, kuriuo Vilnius garsėja nuo senų laikų.
Gėlyną sudaro 20 rūšių augalų 340 sodinukų. Čia auga raudonžiedės žiognagės, gojiniai, vaistiniai ir menturiniai „Endless Love“ šalavijai, citrininės viendienės, amerikiniai dirktai, plokščialapės zundos, saulainės „Rubizwerg“, žydrieji bandreniai „Veitch’s Blue“, gumbenės, šluoteliniai flioksai „Sweet Summer Ocean“, rykštėtosios soros „Squaw“, rudeniniai mėlitai, rudbekijos, kinmėtės, kininiai termopsiai, klemaliai „Ice Ballet“, makedoninės buožainės, šiurkščialapiai astrai „Septemberrubin“ ir „Violetta“.
Gėlynas įrengta sparčiai besivystančiame sostinės rajone – tai ne tik elegantiška dekoratyvinė miesto gamtovaizdžio architektūros forma, bet ir duoklė mažiausiems, dažnai nepastebimiems „miestiečiams“, užtikrinantiems miesto ekosistemos bioįvairovę. Pasodinti augalai kelis sezonus vilios drugelius, kamanes, bites ir kitus miesto vabzdžius.
Organizatorius: Lenkijos institutas Vilniuje
Bendraorganizatoriai: Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus lenkų kultūros namai
Projektas yra Vilniaus 700 metų jubiliejaus programos dalis.
