Rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 24 d. LDS galerijoje „Arka“ (Aušros Vartų g. 7, Vilnius)

Prieš prasidedant rudeniui, rugpjūčio 30 d., LDS galerijoje „Arka“ duris atvers 10-oji Lietuvos tekstilės meno bienalė, šiemet skiriama vizionieriškiems menininkų žvilgsniams atskleisti. Ryškiausių dabarties problemų kontekste tekstilės menas ypač aktualus tvarumo ir progresyvumo atžvilgiu dėl to, kad gali pagrįstai kritikuoti (ekonominių) resursų švaistymą, komercializmą, pramonės įtaką klimato kaitai. Užimdami problemų aktualizavimo poziciją, tekstilės menininkai kūryboje reflektuoja keblią globalinę padėtį, o pagrindinis bienalės dėmesys nukreipiamas į medžiagiškumą ir jo inovatyvacijas.

Paroda orientuota į kūrybinius eksperimentus, mokslo ir technologijų pažangos atskleidimą tekstilės srityje. Ekspozicijoje svarstoma ar šiuolaikinis mokslas, tarnaujantis naujų medžiagų ir pluoštų kūrimui, žengia kartu su ekologinėmis iniciatyvomis? Parodos autoriai koncentruojasi į XXI a. materialiąją ir konceptualiąją tekstilės būtį: tvarias medžiagas, naujas kūrimo ir gamybos technologijas.

Menininkių Žydrės Ridulytės ir Silvijos Juozelskytės kuruojamoje bienalėje dalyvaus daugiau kaip 10 lietuvių autorių bei trys menininkės iš Lenkijos. Bienalėje savo kūrinius pristatys Jolanta Sendaitė-Paulauskienė, Lolita Tučinskaitė ir Indrė Spitrytė, eksperimentuojančios su audinių kūrimu iš dumblių, mielių ar bakterijų. Jų gretas papildys jau žinomi ir įvertinti kūrėjai: kūrybinėje praktikoje naujovių nevengianti Liucija Kryževičienė, kūrinius įvietinantis skulptorius Andrius Erminas, grupė „Baltos kandys“, veikloje tekstilės meną supinančios su fotografijos, vaizdo ir performanso menais, Norvegijoje gyvenanti ir kurianti menininkė Kristina Daukintytė Aas, ekperimentuojanti skaitmeninio žakardo technika bei kiti kūrėjai.

Lietuvos tekstilės meno bienalė šį kartą plečia geografinius horizontus ir pristato ne tik vietinius, bet ir užsienio autorius. Parodoje dalyvauja menininkės Ludwika Żytkiewicz-Ostrowska, Izabela Wyrwa ir Magdalena Soboń iš Lenkijos. Jos pristato kolektyvinę instaliaciją „Sujungti iš naujo“ („Reconnected“), kurioje individualios menininkių kūrybinės praktikos susisieja per kiekvienos siekį suvokti gamtą. Eksponuojamų kūrinių kolekcija atskleidžia autorių žavėjimąsi gamtos tobulumu ir pastangas apčiuoti žmogaus ir jį supančio pasaulio santykių sudėtingumą. Nors menininkės pasitelkia skirtingus vaizdo pateikimo ir prieigos būdus, pagrindinis jų kūrybos elementas yra kontaktas su medžiagomis.

Magdos SOBOŃ kūrimo procesas prasideda pasirinkus tinkamus pluoštus, ištyrus jų galimybes ir ribas, ieškant būdo maksimaliai panaudoti medžiagą. Jos kūriniai skiriasi nuo šviesių Jeano-Michelio Letellier kūrinių ar griežtų ir rezistentiškų Hidemasa Sakihama kūrinių. Magda SOBOŃ leidžia pajausti rankomis gamintą popierių.

Izabelos WYRWA tyrimas pagrįstas naujomis išraiškos formomis ir naujų medžiagų tyrinėjimu. Kiekviena jos kūrybos dalis yra šviesa ir šešėliai. Kūriniai atrodo kaip nėriniai arba faktūros be fono. Išmintingas stebėtojas spėja, kad mokymasis austi yra ilgo kelio pradas, vedantis į šią kūrybiškumo gausą. Kai kurie darbai nukreipia lankytoją ta kryptimi, kuri yra tarp tikrovės ir iliuzijos.

Ludwikos ŻYTKIEWICZ-OSTROWSKA yra ne tik dažyta Shibori Arashi technika. Ji saugo tradicijas ir tuo pačiu keičia jų kryptį asmeninės meninės kūrybos tikslais. Jos audinys (medžiaga) yra šilkas. Šios kilnios medžiagos savybės lemia kiekvieno kūrinio formą. Ji nedvejodama maišo skirtingas technikas ir tokiu būdu ant audinio kuria tapytus, dažytus ir spausdintus reljefus. Kai kurie darbai man primena „mišrios medijos meną“, bet pilną puikaus subtilumo ir praeities įkvėpimo, šiuolaikinių ir labai asmeniškų, autorinių technikų.

Bienalės metu numatoma visuomenei atvira kūrybinių dirbtuvių, perfomansų, ekskursijų ir seminarų programa, kuri vyks iki rugsėjo pabaigos. Detalesnė informacija bus viešinama artėjant renginio datai.    

Projekto rėmėjai: Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybė.

Projekto partneriai: Vilniaus lenkų kultūros namai, Lenkijos institutas Vilniuje, žurnalas „Centras“, Strzemińskio Lodzės dailės akademija (Akademia Sztuk Pięknych im. Władysława Strzemińskiego), Vilniaus dailės akademija