Šiųmečiame ankstyvojo kino festivalyje „Pirmoji banga“ seniausių kino ir animacijos technikų mėgėjai ir gerbėjai galės geriau susipažinti su vienu iš animacinio kino pionierių – Vladislovu Starevičiumi. Per 4 dienas truksiantį festivalį bus parodyti keli garsiojo filmų kūrėjo darbai, kuriems akomponuos gyva muzika. Visi seansai vyks kino centre „Skalvija“ (A. Goštauto g. 2, Vilnius).
Šeštadienį, rugsėjo 17 d., 17 val. programoje „Griaunant Starevičiaus mitus“ žiūrovai galės išvysti tris lenkų kūrėjo darbus: „Portretas“ (1915), „Kelionė į mėnulį“ (1912) ir „Marso posūnis“ (1914).
Šioje programoje dar bus parodyti Emilio Vardanneso „Musė ir voras“ (1913) ir Segundo de Chomóno „Eskamiljas ir kaspinuotis“ (1912). Filmams pianinu akomponuos Simona Zajančauskaitė, o specialiu garso efektų instrumentu „apprehension engine“ – Dominyka Adomaitytė.
Tą pačią dieną 18.30 val. organizatoriai žiūrovus pakvies į ilgiausio ir, daugelio nuomone, geriausio Vladislovo Starevičiaus filmo „Lapinas Reinekis“ (1937) seansą.
Sekmadienį, rugsėjo 18 d., 13 val. prasidės „Starevičiaus magija“ – trijų Vladislovo Starevičiaus filmų, skirtų jauniesiems žiūrovams, programa. Vaikai ir suaugusieji galės išvysti filmus „Kaliausė“ (1921), „Kaimo žiurkė ir miesto žiurkė“ (1926), „Voro gniaužtuose“ (1920) bei „Mažoji gatvės dainininkė“ (1924). Garso efektais pasirūpins Dominyka Adomaitytė, o pianinu paskambins Elžbieta Liepa Dvarionaitė.
Daugiau informacijos apie renginį ir bilietai: pirmojibanga.lt/lt

Organizatoriai: „Pirmoji banga“, „Skanorama“; partneris: Lenkijos institutas Vilniuje

Vladislovas Starevičius gimė 1882 m. Maskvoje. Po motinos mirties buvo išsiųstas pas senelius į Kauną, kuriame prabėgo būsimojo kūrėjo vaikystė ir jaunystė. 1912 m. su šeima Starevičius atvyko į Maskvą, iš kur 1919 m. bėgdamas nuo bolševikų nukeliavo į Paryžių, kuriame praleido visą likusį gyvenimą. Mirė 1965 m. Fontenė su Bua. Nors enciklopedijose Starevičius įprastai minimas kaip lenkų kilmės rusų tautybės kino kūrėjas, gyvenęs ir kūręs Prancūzijoje. Jo kilmės komplikuotumą atskleidžia dažnai rašytiniuose šaltiniuose skirtingai rašomas menininko vardas, tačiau Lenkijai jis visada bus Władysław Starewicz, nes savo lenkišką kilmę pats menininkas pabrėžė iki pat gyvenimo pabaigos.
Iš viso Vladislovas Starevičius sukūrė 45 filmus. Pirmasis animacinis lėlių filmas „Elniaragių kova“ pasirodė 1910 metais, kai pradėjo dirbti Kauno miesto muziejuje, kuriame jam buvo paskirta kurti kino dokumentiką. Šiai užduočiai jis nusipirko kamerą. Tuomet pastatė filmą „Gražioji Lukanidė“, nuo kurio prasidėjo Starevičiaus karjera. Nuo to laiko filmavo lėlių filmus, rodytus visame pasaulyje, be kita ko, JAV ir Kinijoje. Iki šiol jis laikomas animacijos klasiku ir pionieriumi, dažnai vadinamas Europos Disney’umi. Nepaisant daugybės sukurtų darbų ir neabejotinų nuopelnų, vis dėlto Starevičius nėra žinomas plačiajai publikai nei Lenkijoje, nei Lietuvoje.