„Metuose“ rašytojai, kurių metais paskelbti 2024-ieji: Marek Hłasko
Literatūros mėnraštis „Metai“, bendradarbiaudamas su Lenkijos institutu Vilniuje, pradėjo spausdinti publikacijas, skirtas rašytojams, kurių metais Lenkijoje paskelbti 2024-ieji.
„Marekas Hłasko buvo rašytojas, gebėjęs banalius motyvus ir kasdienio gyvenimo temas užpildyti giliu egzistenciniu turiniu. Todėl jo kūrybos kalba universali. Savo bekompromisiu požiūriu, taip pat ir į komunistinę tikrovę, jis sužavėjo ištisas jaunų žmonių kartas įvairiuose pasaulio kampeliuose“, – pabrėžiama Lenkijos Seimo nutarime 2024-uosius paskelbti – rašytojo 90-ųjų gimimo metinių proga – Mareko Hłasko metais. Kūryboje rašytojas daugiausia vaizdavo niūrią kasdienybę, jos personažai – dažniausiai visuomenės paribių atstovai.
Pirmajame 2024 m. žurnalo „Metai“ numeryje pasirodė Mareko Hłasko apsakymai „Darbininkai“ ir „Stotis“ (…). „Darbininkai“ pirmą kartą pasirodė 1955 m. kovo 20 d. savaitraštyje „Nowa Kultura“, tuomet vadinosi „Tiltas“ ir pelnė Darbo premiją, o dabartiniu pavadinimu pateko į debiutinę rašytojo knygą „Pirmasis žingsnis debesyse“. Apsakymas „Stotis“ nebuvo įtrauktas į rinkinius, pasirodė Paryžiuje leidžiamame žurnale „Kultura“ (1962, Nr. 12).
Apsakymus taip pat rasite „Metų“ tinklalapyje.
Marekas Hłasko – lenkų prozininkas, scenaristas. Gimė 1934 m. sausio 14 d. Varšuvoje. 1945 m. pradėjo rašyti dienoraštį. 1950 m. baigė vairavimo kursus ir įsidarbino vairuotoju. 1952 m. tapo laikraščio „Trybuna Ludu“ korespondentu. 1956 m. išėjo pirmas apsakymų rinkinys „Pirmasis žingsnis debesyse“, sulaukęs didelės sėkmės. 1957 m. pagal jo kūrybą pradėti statyti filmai (pvz., „Kilpa“, rež. Wojciech Has, 1957; „Aštuntoji savaitės diena“, rež. Aleksander Ford, 1958; „Mirusių žmonių bazė“, rež. Czesław Petelski, 1958). 1958 m. rašytojas gavo Lenkijos knygų leidėjų draugijos premiją ir išvyko į užsienį. Lenkijoje prasidėjo jo juodinimo kampanija (kaltintas šalies šmeižimu), nebuvo leidžiama grįžti. M. Hłasko Vokietijoje pasiprašė politinio prieglobsčio. Per kelerius metus jo knygos užsienio kalbomis išėjo Vokietijoje, Danijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Izraelyje, Vengrijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Jugoslavijoje, Japonijoje, Korėjoje, Italijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir kt. 1960 m. susituokė su vokiečių aktore Sonja Ziemann (išsiskyrė 1969 m.). Gyveno Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Izraelyje, JAV ir kitur. 1969 m. JAV baigė pilotų kursus ir gavo seniai svajotą leidimą skraidyti. Mirė 1969 m. birželio 14 d. Vysbadene (Vokietija). Oficiali mirties priežastis – migdomųjų vaistų su alkoholiu perdozavimas.